MOKYMOSI TIKSLAI
- Pakartosite, ką žinote apie senąją raštiją.
- Padiskutuosite, kam reikalingos gramatikos ir žodynai.
- Apibendrinsite, kas daro įtaką kalbos raidai.
- Įtvirtinsite, kaip pasirinkti tinkamus sinonimus, antonimus ir frazeologizmus.
APIBENDRINAME
- Perskaitykite tekstą apie senųjų raštų kalbos ypatybes ir atlikite užduotis.
Senuosiuose raštuose daug kalbos ypatybių, kurių jau nebėra dabartinėje lietuvių kalboje. Tai nesutrumpėjusios formos (mumus – „mums“), keturi vietininkai (šalia rate yra ratan – „į ratą“, ratiepi – „prie rato kas nors yra“, ratopi – „prie rato kas nors artėja“), įvairesnės nei šiandien veiksmažodžių formos (esmi – „esu“), seni, nebevartojami žodžiai (ėdra – „maistas“, ašva – „kumelė“), daug slavizmų (glupi – „kvaili“, nevierija – „netiki“).
Kai kurios raidės (ą, ę, y) ir dviraidžiai (cz, sz) pasiskolinti iš lenkų kalbos, vėliau nusižiūrėta į čekų raides č, š, ž. Unikalią raidę ė įvedė Danielius Kleinas.
- Pagalvokite, kuo svarbi tekste pateikta informacija. Sužinokite ar prisiminkite, kur Lietuvoje stovi raidei ė skirta skulptūra.
- Dirbdami grupėmis, patyrinėkite pasirinktą XVI–XIX a. lietuviškos raštijos šaltinį. Internete, žinyne ar enciklopedijoje raskite informacijos apie kūrinį ir jo autorių, to meto istorinį ir kultūrinį kontekstą. Nustatykite keletą to šaltinio ir dabartinės kalbos skirtumų: rašmenų, žodyno, žodžio formų, žodžių tvarkos.
- Perskaitykite kalbininkės A. Paulauskienės išvadas apie pirmąsias lietuvių kalbos gramatikas. Padiskutuokite, kam apskritai reikalingos kalbos gramatikos ir žodynai.
Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos reikšmingos keliais atžvilgiais:
- jos rodo, kad XVII a. lietuvių kalba buvo gyva ir reikalinga kaip žmonių bendravimo priemonė, verta sisteminio aprašo – gramatikos, ir kad įmanoma ją parašyti, nepaisant didelio kalbos susiskaidymo tarmėmis;
- jos parinko tinkamiausią tarmę kaip bendrinės kalbos pamatą;
- jos atspindėjo ir užfiksavo to meto kalbos padėtį, todėl kalbos istorikai gali nustatyti kalbos raidą.
- Įsivaizduokite, kad skaitydami tekstą radote retą žodį sklezdėti (Sode jau sklezda ką tik išsprogę žali lapai). Palyginkite, kaip šio žodžio reikšmes aiškina lietuvių kalbos žodynai. Kuri informacija rasta „Lietuvių kalbos žodyne“, o kuri – „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“? Pagrįskite.
sklezdėti, sklezda, -ėjo intr.
- K, K.Būg, L, Rtr, Š, Ser, BŽ129, DŽ, NdŽ virpėti, pleventi (nuo vėjo): Sklezdėdami šnarėjo vėjuje žali uosių lapai rš. Ei rūtos, rūtytės, jūs mano žaliosios, ik kolei jūs sklezdėste? KlvD15. | prk.: Iš džiaugsmo širdis sklezda (šokinėja) BŽ565.
- pleventi, plasnoti: Žydrame danguje sklezda vieversiai rš. Sklezda peteliškė DŽ1.
- plevėsuoti: Ant nugaros sklezda marškiniai rš. Jis ėjo pro sklezdančias, išpūstas užuolaidas rš.
sklezdė||ti, sklezda, ~jo virpėti, pleventi: Sklezda lapai nuo vėjo. Sklezda peteliškė. ~jimas (1).
- Iš patinkančio kūrinio išsirinkite kelis sakinius (apie 30 žodžių). Keliems žodžiams paieškokite sinonimų, keliems – antonimų, keliems – frazeologizmų. Naudokitės specialiaisiais žodynais.
- Pabūkite kelių žodžių tyrėjais. Pasiskirstę į grupes, pažvelkite į tuos pačius žodžius iš skirtingų kalbotyros požiūrio taškų. Pirma grupė pažymėtus žodžius tegul tiria kaip fonetikos specialistai, antra – kaip akcentologijos, trečia – kaip žodžių darybos, ketvirta – kaip leksikologijos, penkta – kaip morfologijos, šešta – kaip sintaksės, septinta – kaip tekstynų lingvistikos.
Ak, kokia tu graži, mano mylimoji,
ak, kokia graži esi,
tavo akys kaip balandžių!
<...>
Tavo kaklas tarsi Dovydo bokštas,
pastatytas ginklams laikyti.
Tūkstančiai skydų jame kabo, –
visi jie – galiūnų skydai.
ĮSIVERTINAME
- Pabaikite sakinius ir atlikite užduotis.
- Lietuviško rašto tradicija siejama su...
- Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos reikšmingos todėl, kad...
- Pirmieji moksliškai tirti lietuvių kalbą ėmėsi užsienio mokslininkai, nes...
- Įsiminiau tokius pagrindinius lietuvių kalbos tyrėjus:...
- Kalba kinta, nes...
- Mano žodžių (leksikos) lobį gausina...
- Žodžių turtus galiu rasti šiuose žodynuose:...
- Nuolat atsiranda naujų kalbotyros šakų, nes...
- Įsivertinkite atsakymus. Kriterijai: išsamus (tikslus, aiškus, konkretus) atsakymas, ne visai išsamus atsakymas, neatsakyta arba atsakyta neteisingai.
- Diskutuodami su bendraklasiais pasakykite, ką jau labai gerai ar pakankamai gerai mokate, kas neaišku ir į ką norėtumėte daugiau pasigilinti.
- Apžvelgdami, kaip sekėsi atlikti šio skyriaus užduotis, pasakykite, kas pavyko ir ką kitą kartą reikėtų daryti kitaip.
Gerai, kad pristatydamas temą aš...
Mano pristatyme trūko...
Stebėdamas draugų pristatymus, supratau...
Kitą kartą man reikėtų...
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"