KALBA – PASAULIO PAŽINIMO PRIEMONĖ
Pradėdami šį vadovėlio skyrių atsakykite į klausimą – kaip mes pažįstame pasaulį?
Jūs visiškai teisūs: stebėdami, liesdami, ragaudami, uosdami, klausydamiesi ir kalbėdami. Taip, kalba yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Žodžiais įvardijame daiktus, reiškinius ir susikuriame jų vaizdą smegenyse. Paklausti padarysime atvirkščiai – vaizdą paversime žodžiais ir juos pasakysime. Kalba leidžia mums bendrauti. Bendraudami pažįstame kitus žmones, jų kultūrą, papročius, istoriją ir daugybę kitų dalykų. Todėl sakoma, kad kalbà yra svarbiausia pasaulio pažinimo priemonė. Iš tiesų per kalbą mes gauname labai daug informacijos. Daugeliui tai svarbiausia kalbos ypatybė.
1.1. Užsimerkite, o klasės draugas tegul jums paduoda kokį nors daiktą. Nežiūrėdami pasakykite, kas tai. Iš kur žinote, kad būtent taip vadinamas tas daiktas?
Taigi, kalboje (gramatikoje, leksikoje, įvairiuose tekstuose) yra užkoduotas kalbinis pasaulėvaizdis, kuris mus vienija ir lemia tapatybę. Nuo to, kokia kalba tauta kalba, priklauso laiko, erdvės, žmonių ir net spalvų supratimas.
Susikaupkite, nes toliau ne tik sužinosite visokių įdomybių, bet ir turėsite atsakyti į klausimus, atlikti užduotis.
- Australijos aborigenai neturi žodžių kairė ir dešinė. Norėdami nusakyti kryptį, jie sako į šiaurę, į rytus ir t. t. Užtat aborigenas, kad ir kur būtų, visada tiksliai nustatys pasaulio kryptį, ko mes turbūt ir labai stengdamiesi nepadarytume. Parodykite, į kurią pusę nuo jūsų yra šiaurės rytai.
- Kiek spalvų lietuviams turi vaivorykštė? Britams ir australams ji turi šešias, o štai Pietų Amerikos indėnams vaivorykštėje yra tiesiog daug spalvų. Keista? Nė kiek, nes ši gentis neturi kiekybinių skaitvardžių.
- Hindi kalboje tas pats, ar vakar, ar rytoj. Tam reikšti jie turi tik vieną žodį. Gal todėl indai į atliekamus darbus žiūri ramiai: jeigu nepadariau vakar, vadinasi, padarysiu rytoj. Kokio žodžio neturi kalbantieji hindi kalba?
- Kokios giminės yra žodis saulė? O mėnulis? Pavyzdžiui, ispanams saulė yra vyriškosios giminės, mėnulis – moteriškosios; rusų kalboje saulė yra negimininės formos (bendrosios giminės), o mėnulis – moteriškosios. Beje, saulė vyriškosios giminės ir šiaurės tautelėms. Tai galbūt pastebėjote žiūrėdami animacinius filmus. Išsiaiškinkite, kokios giminės yra saulė ir mėnulis kalbose, kurias mokate.
- Kai norime ką nors lyginti, lyginame su mums įprastais, matomais, liečiamais daiktais – šitaip irgi formuojasi supratimas apie pasaulį. Mes sakome baltas kaip sniegas, o štai kazachai ir kirgizai sako baltas kaip pienas, uzbekai – baltas kaip medvilnė. Kaip šis palyginimas skambėtų kalbomis, kurių mokotės, kalbomis, kuriomis kalbate namuose, jeigu ta kalba ne lietuvių?
Štai kodėl sakoma, kad kitų kalbų mokymasis leidžia pažvelgti į pasaulį visai kitomis akimis, pažinti kitaip suprantančius visa, kas mus supa. Savo kalbinių niuansų nepastebime, nes jie mums įprasti, bet tam tikrais tyrimais galime išsiaiškinti, ką lietuvis įdeda į žodį, kurį pasirenka tam tikrame kontekste. Pavyzdžiui, ką turi galvoje sakydamas žemė, duona, vanduo, ugnis, namai, darbas ir t. t.