Šioje temoje MES
- Aptarsime gatvinio kaimo struktūrą.
- Susipažinsime su bajoro gyvenamąja aplinka ir dvaro struktūra.
- Analizuosime gyvenimo butuose sąlygas.
Lietuva, gyvenanti gatviniame kaime
Netoli Anykščių̃ yra Žvı̇̀rblėnų kaimas, jame šiuo metu – vos keli namai. Vaikštant po kaimą, galima pamatyti tiesų kilometro ilgio niekur nevedantį betoninį šaligatvį (5.1, 5.2 pav.). Daug kam kyla klausimas, kokia jo paskirtis. Šaligatvis nutiestas 5.1, 5.2 pav. Buvusio gatvinio Žvirblėnų kaimo (Anykščių r.) šaligatvio fragmentai prieš 100 metų, siekiant, kad kaimo gyventojai, kurių namai buvo tankiai išsidėstę palei vieną ilgą gatvę, rudenį ir pavasarį nebraidžiotų po purvą ir turėtų švarų, tvirtą taką. Jis liudija gatvinių kaimų praeitį ir dalies žmonių norą gyventi geriau bei tvarkingiau.
Gatvı̇̀niai káimai Lietuvojè ėmė rastis XVI a. viduryje vykdant Valakų reformą. Beveik 400 metų juose gyveno didelė dalis šalies gyventojų. Gatviniu kaimas vadinamas dėl to, kad visas buvo išsidėstęs palei vieną ilgą gatvę. Dažniausiai prie gatvės iš abiejų pusių glaudėsi gyvenamieji namai. Už jų stovėjo ūkiniai pastatai: tvartai, svirnai (klėtys), kluonai. Taigi, visas dažnai net kelių kilometrų ilgio kaimas buvo palei vieną gatvę. Tokie kaimai imti kurti valdovui siekiant, kad žemę dirbantys valstiečiai gyventų vienoje vietoje, o jų dirbami žemės sklypai driektųsi iškart už jų namų.
Iki gatvinių kaimų įkūrimo valstiečiai gyveno laukuose ir pamiškėse įkurtose sodybose, jų dirbami laukai buvo atokiau nuo gyvenamosios vietos. Tad kiekvieną kartą, einant dirbti, tekdavo įveikti tam tikrą atstumą, kitaip tariant, išnaudoti daugiau energijos ir sugaišti daugiau laiko. Minėta Valakų reforma ne tik sukūrė mažas, tankias kaimo gyvenvietes, bet ir pakėlė LDK ūkį – laukai buvo geriau įdirbami, užauginama daugiau grūdų.
XX a. daug gatvinių kaimų sunyko, valstiečiai per įvairias reformas vėl kėlėsi gyventi pavieniui – į vienkiemius. Nepaisant to, Lietuvoje, ypač pietryčiuose, galime išvysti ne vieną gatvinį kaimą – dažnas jų yra įstabus turistinis objektas (5.3 pav.).
Visus gyvenamuosius namus kaimuose ilgą laiką vienijo kitas svarbus bruožas – tai buvo nedideli mediniai statiniai šiaudais dengtais stogais (5.4 pav.). Tačiau XIX a. Lietuvos regionuose namai kaimuose ėmė skirtis ne tik dydžiu, puošnumu, stogo danga, bet ir vardais, kuriais buvo vadinami (5.5, 5.6 pav., 5.1 lentelė). Žemaičiai, dzūkai, aukštaičiai ir suvalkiečiai savo namus apibūdindavo skirtingais žodžiais, todėl kartais galėjo ir nesusikalbėti. Ir šiais laikais, atsižvelgdami į namų išvaizdą ir dydį, juos vadiname skirtingai (5.2 lentelė).
5.1 lentelė. XIX–XX a. paplitę gyvenamųjų būstų pavadinimai
Troba |
Medinio gyvenamojo namo kaime pavadinimas, vartotas Žemaitijoje XIX–XX amžiuje. |
Pirkia |
Medinio gyvenamojo namo kaime pavadinimas, vartotas Dzūkijoje XIX–XX amžiuje. |
Gryčia |
Medinio gyvenamojo namo kaime pavadinimas, vartotas Aukštaitijoje XIX–XX amžiuje. |
Stuba |
Medinio gyvenamojo namo kaime pavadinimas, vartotas Ùžnemunėje XIX–XX amžiuje. |
5.2 lentelė. XX–XXI a. paplitę gyvenamųjų būstų pavadinimai
Butas |
Kelių kambarių gyvenamoji erdvė name ar daugiabutyje, skirta gyventi keliems asmenims (dažniausiai šeimai). |
Kotedžas |
Nedidelis gyvenamasis namas, dažniausiai turintis žemės sklypelį. |
Apartamentai |
Nedidelis butas, paprastai tik su vonia, kambariu, maža virtuve. Paprastai skirtas laikinai apsigyventi. |
Loftas |
Buvusio fabriko arba sandėlio patalpose įkurtas butas. |
Studija |
Butas, kuriame virtuvė, svetainė ir miegamasis įrengti bendroje erdvėje. |
Klausimai ir užduotys
- Kelintame amžiuje Lietuvoje buvo pradėti kurti gatviniai kaimai? Kodėl juos imta kurti?
- Paaiškinkite, kokia buvo gatvinio kaimo struktūra (kaip jis atrodė).
- Kaip buvo vadinamas gyvenamasis namas regione, kuriame gyvenate? O kaip jūs vadinate savo namus?
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite betoninio šaligatvio, esančio Žvirblėnų kaime, istorija. Kam kilo idėja jį įrengti? Kas finansavo šaligatvio tiesimą?
Į svečius pas bajorą į namus!
Tikrai ne visi Lietuvõs gyventojai gyveno dideliuose mediniuose namuose. Lietuvos istorijoje labai svarbią vietą užėmė dvarai. Ypač XVI–XX a. šimtuose dvarų visoje Lietuvoje kūrėsi dvarininkai, dažniausiai bajorai ir didikai, jie valdė didelius žemės plotus ir juose ūkininkavo.
Dvarai ilgainiui tapo ūkiniais ir kultūriniais centrais, o dvarų sodybos – išskirtinės architektūros statiniais. Dar ir šiandien visoje Lietuvoje turime nemažai dvarų, todėl galime apsilankyti, o galbūt net ir pernakvoti ištaiginguose rūmuose, pasivaikščioti gražiuose parkuose. Visai kaip dvarininkai!
Kitaip nei valstiečių sodybose, net ir seniausiuose mediniuose dvaruose (5.7, 5.8 pav.) jau buvo kambarių ir patalpų, skirtų įvairioms veikloms. Panagrinėkime jas (5.3 lentelė). mažiau ištaigingus mūrinius rūmus (5.9, 5.10 pav.). Juose seklyčias ir kamaras pakeitė prabangūs kambariai ar net menės. Tiesa, galite paklausti: o kur buvo gaminamas maistas, kur buvo bajorų virtuvė? Ilgą laiką virtuvei buvo skirtas atskiras pastatas.
5.3 lentelė. Dvarų kambarių ir patalpų pavadinimai
Valgomasis |
Puošniausia dvaro dalis. Čia buvo valgoma ir puotaujama, priimami svečiai, rengiamos šventės. |
Seklyčia |
Seklyčioje vyko kasdienis dvarininko šeimos gyvenimas. Stovėjo stalai ir suolai, skrynios ir lentynos daiktams sudėti. Čia laisvalaikiu buvo žaidžiami stalo žaidimai, pavyzdžiui, kauleliais. |
Miegamasis (kamara) |
Šioje kiek vėsesnėje patalpoje buvo miegama, saugomi vertingesni daiktai. |
A šaltinis. Istorikė Neringa Dambrauskaitė apie vaikų kambarius dvaruose
XVI a. bajorų namuose paprastai būdavo du–keturi gyvenamieji kambariai. Atskiro vaikų kambario juose nebuvo. Didesniuose namuose vienoje pusėje buvo patalpos, skirtos vyrui, o kitoje – žmonai. Tuomet vaikai augo pastarojoje namo pusėje, šalia mamos. Kambariai vaikams greičiausiai buvo įrengiami tik dideliuose turtingiausiųjų – didikų – namuose, kuriuose buvo daug patalpų.
Iš Norberto Černiausko pokalbio su istorike Neringa Dambrauskaite
Klausimai ir užduotys
- Kiek gyvenamųjų kambarių įprastai buvo XVI a. bajorų namuose?
- Jei tipiniuose bajorų būstuose nebuvo vaikų kambario, tai kur jie leisdavo laiką ir miegodavo? Kodėl?
- Kaip manote, kodėl didesniuose bajorų namuose vyras ir žmona turėjo atskiras patalpas?
Bajorai savo būstuose pirmieji įstatė stiklinius langus (iki tol naudotas riebaluose mirkytas popierius, drobė, oda), o kai kur langai netgi buvo išmarginti vitražais. Ant dvarų stogų statytos puošnios vėjarodės. Atsirado durų su rakinamomis spynomis. Dvarai buvo šildomi gana puošniomis koklių krosnimis, židiniais Koklių puošnumas priklausė nuo bajoro turtingumo (5.11 pav.). Dažnai bajorų namai puošti įvairiais drožiniais, herbais.
Didikų dvaruose XVII a. ėmė rastis vis daugiau prabangių baldų, interjero puošybos elementų, parsivežtų iš užsienio: Vokietı̇̀jos, Prancūzìjos ar Itãlijos. Ant sienų kabėjo paveikslai, karo ar medžioklės trofėjai, kambariuose atsirado kilimų. Dvaruose būta mažesnės ar didesnės bibliotekėlės (5.12, 5.13 pav.). Kambarius apšviesdavo žvakių šviesa. Lubose kabėjo sietynai, ant stalų stovėjo žvakidės, jose degė žvakės.
Dvaruose pirmiausia atsirado ir išplito išskirtiniai baldai: spintos, kėdės su atlošais ar net krėslai, puošnūs stalai, lovos (iki tol miegota ant plačių suolų). Istoriniuose šaltiniuose XVI a. viduryje yra minima viena pirmųjų lovų LDK dvaruose. Vėliau lovos tapo vis įmantresnės, pavyzdžiui, su baldakimais (5.14 pav.).
Kad geriau miegotųsi, panašiu metu paplito čiužiniai, pūkinės antklodės ir pagalvės. XVII a. Lietuvos dvaruose pradėti naudoti stalo peiliai, šakutės ir kiti įrankiai, nors metaliniai įrankiai ir stikliniai indai buvo prabangos prekės.
Šiandien išlikusiuose ir neapleistuose dvaruose galite išvysti įvairiausių istorinių detalių. Jos taip pat pasakoja apie namus ir gyvenimą juose prieš šimtą ir daugiau metų (5.15–5.17 pav.).
Klausimai ir užduotys
- Kuo skyrėsi valstiečio sodyba ir dvaras? Nurodykite ne mažiau kaip tris skirtumus.
- Kaip buvo vadinamos svarbiausios dvaro patalpos? Paaiškinkite jų paskirtį.
- Paaiškinkite, kodėl vieni dvarininkai gyveno mūriniuose, kiti – mediniuose dvaruose.
TYRINĖKITE!
Nustatykite arčiausiai savo gyvenamosios vietovės esantį dvarą (jų yra ne tik miestuose, miesteliuose, bet ir kaimuose). Nuvykite ten, jei turėsite galimybę, nufotografuokite dvarą iš įvairiausių kampų (neužmirškite, kad dalis dvarų yra privati nuosavybė, kurią privalome gerbti) ir parenkite pristatymą apie jo istoriją ir šiandieną.
Žmonės kraustosi į butus
Šiuo metu didžiausia dalis miestų gyventojų gyvena butuose, įrengtuose daugiaaukščiuose namuose. Tokie kelių aukštų gyvenamieji namai paplito XIX a., kai išpopuliarėjo naujos statybinės medžiagos ir nauji statybos būdai. Dėl šių naujovių buvo galima nesunkiai pastatyti kelių aukštų namus, juos gana pigiai įrengti ir pritaikyti gyventi.
Modernūs kelių kambarių butai keliaaukščiuose namuose Lietuvoje, ypač Kaune, paplito 1918–1940 metais. Šiuose namuose jau buvo įvairūs patogumai: vanduo, elektra, kai kuriuose – ir liftas. Tokie daugiabučiai buvo gana išraiškingų, modernių formų, juose įsikurdavo valdininkai, karininkai, verslininkai. Šie butai labai panašūs į šiuolaikinius būstus. Be to, XXI a. jie vertinami ir kaip unikalaus paveldo objektai (5.18, 5.19 pav.).
Daugiausia daugiabučių imta statyti sovietinėje Lietuvoje XX a. 7–9 dešimtmečiuose. Jie masiškai statyti iš plytų ar blokų, beveik visur vienodo modelio, kelių standartinių dydžių: 5, 9 ir 12 aukštų. Didesniuose ir mažesniuose miestuose iškilo ištisi daugiabučių mikrorajonai, juose daugiabučiai atrodė visiškai taip pat (5.20, 5.21 pav.).
Tokie daugiabučiai buvo statomi masiškai, greitai ir iš pigių medžiagų, todėl pasitaikydavo daug broko, dalyje butų suformuotos per mažos virtuvės, įrengta prasta garso izoliacija – neretai už sienos girdėdavosi knarkiantis kaimynas, prie namų įrengtos šiems laikams gerokai per mažos automobilių stovėjimo aikštelės. Vis dėlto šie namai ir butai jau turėjo visus žmogui reikalingus patogumus. Šalia daugiabučių būdavo įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės (5.22 pav.), statomos parduotuvės ir vaikų darželiai. Šiuo metu daugelis sovietmečiu pastatytų daugiabučių yra renovuojami (5.23 pav.) – apšildomi, tvarkomos laiptinės, nuolat prižiūrima aplinka.
Klausimai ir užduotys
- Kelintame amžiuje Lietuvoje išpopuliarėjo gyvenimas butuose? Kaip manote, kodėl?
- Nurodykite ne mažiau kaip tris patogumus, kurie jau buvo Kaune 1918–1940 m. įrengtuose butuose. Paaiškinkite, kaip kiekvienas patogumas keitė žmonių gyvenimą.
- Kaip manote, į kokias aplinkybes nebuvo atsižvelgta statant sovietinius daugiabučius?
- Paaiškinkite, kuo gyvenimas bute iš esmės skiriasi nuo gyvenimo individualiame name.
TYRINĖKITE!
Nustatykite, kelintais metais pastatytas namas, kuriame dabar gyvenate. Pamėginkite surinkti kuo daugiau istorinių žinių apie jį (galbūt gyveno žymių asmenų, gal įvyko svarbių įvykių; ar namas buvo renovuotas ir pan.).
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Sąsiuvinyje arba popieriaus lape nupieškite tipinio gatvinio kaimo struktūrą. Paaiškinkite, kodėl buvo pasirinktas būtent toks išdėstymas.
- Ne mažiau kaip trimis bruožais apibūdinkite bajoro gyvenamąją aplinką ir dvaro struktūrą.
- Palyginkite gyvenimo sąlygas individualiuose namuose ir butuose XX amžiuje. Paminėkite ne mažiau kaip du panašumus ir tris skirtumus.
TYRINĖKITE!
Parenkite pristatymą apie savo gyvenamojo rajono erdvę (statinius, kitus objektus). Nubraižykite rajono planą ir jame pažymėkite ne tik savo namą, bet ir kitus svarbius objektus (mokyklą, parduotuvę, bažnyčią ir t. t.).
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Kur labiau norėtumėte gyventi: ištaigingame XVII–XVIII a. dvare ar mediniame XVIII–XIX a. name? Argumentuokite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"