Tema 4.7 (Istorija 8)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikšty­stės miestai ir jų įvairovė

Šioje temoje JŪS

  • Aptarsite miesto teisės plėtrą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
  • Išsiaiškinsite, kokios tautinės ir religinės mažumos gyveno Lietuvoje.
  • Susipažinsite su LDK miestuose gyvenusiomis tautinėmis grupėmis.

Šiandien kiekvienas miestas yra savivaldis – savarankiškas, turi valdymo institucijas (miesto tarybą, merą, administraciją). Miesto valdymo institucijos rūpinasi miesto ir miestiečių gyvenimu, tvarko aplinką, kelius, ieško investicijų, prižiūri, kaip įmonės ir verslininkai vykdo ūkinę veiklą mieste. Jau žinote, kad miestų savivalda atsirado Viduramžiais. Pradėjo formuotis XII a. Vakarų Europoje ir vėliau pasiekė LDK.

Miesto savivalda Lietuvoje – Magdeburgo teisė

XII–XIII a. Vakarų Europoje sparčiai augo miestai ir jiems buvo suteikiama savivalda. Miestiečiai įgaudavo daugiau teisių, galėjo patys spręsti mieste kylančius uždavinius, gyviau plėtoti amatus ir prekybą. Netrukus miestui savivaldą suteikiančios privilegijos pasiekė ir kitas šalis. Pirmiausia tokias Vidurio Rytų Europos šalis kaip Lenkiją ir Vegriją. Šių šalių valdovai mėgdžiojo Vakarų Europos monarchus. Svarbiausiems savo valstybių miestams teikė panašias privilegijas. Jie suprato, kad tai gali būti naudinga ne tik kraštui ir jo ūkiui, bet ir jiems patiems. Todėl XIV–XV a. sandūroje ir LDK atsirado miesto savivaldos privilegijų. Lietuvoje pradėjo rastis savivaldžių miestų. Be dvasininkų, bajorų ir valstiečių luomų, ėmė formuotis dar viena atskira visuomenės grupė – miestiečiai. LDK miestai ir miesteliai XIV–XV a. tapo itin spalvingi, juose pynėsi tautos ir religijos. Kaip tai vyko?

XIII–XIV a. LDK buvo ne vienas prekybai svarbus miestas. Tačiau nė vienam šių miestų nebuvo suteikta privilegijų. Naujas LDK miestų raidos etapas prasidėjo XIV–XV a. sandūroje nuo 1387 metais Jogailos išduotos dar vienos privilegijos (A šaltinis). Ši buvo skirta Vilniui – svarbiausiam LDK miestui (18.1 pav.). Šia privilegija Jogaila Vilniaus miestui ir miestiečiams suteikė savivaldos teisę. Nuo tada LDK miestams suteikiamos privilegijos pradėtos vadinti Magdeburgo privilegija, arba Magdeburgo teise. Pavadinimas kilo iš Šventosios Romos imperijos Magdeburgo miesto vardo, šis miestas vienas pirmųjų gavo savivaldos teisę. XV–XVI a. kiekviena LDK miestui suteikiama savivaldos privilegija buvo vadinama Magdeburgo teise. LDK, kaip ir Vakarų Europoje, tokios privilegijos suteikimas miestui ir jo bendruomenei reiškė, kad nuo šiol miestas gali savarankiškai spręsti savo reikalus, turėti savo teismą ir valdymo institucijas, lengvesnėmis sąlygomis prekiauti visoje šalyje. Taigi Lietuvos didieji kunigaikščiai elgėsi taip, kaip tais laikais buvo įprasta elgtis Europos monarchams. Suteikdamas savivaldos privilegiją konkrečiam miestui valdovas parodydavo ypatingą palankumą. Miesto teisė tapo priemone amatų ir prekybos plėtrai šalyje skatinti. Privilegijos Vilniaus miestui suteikimą 1387 m. galima laikyti momentu, nuo kurio LDK pradėjo formuotis miestiečių luomas. Ši privilegija davė pradžią Magdeburgo teisės plėtrai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

18.1 pav. Vilniaus miestas, graviūra, XVI a. pab.

A šaltinis

1387 m. Merkinėje Jogailos išduotoje privilegijoje, kuria Vilniaus miestui ir miestiečiams suteikta Magdeburgo teisė, rašoma:

„[S]iekdami už tai jiems [Vilniaus miestiečiams] ir toliau rodyti ypatingą ir maloningą palankumą ir trokšdami, kad dėl to minėtojo mūsų Vilniaus miesto būklė bei padėtis pasidarytų palankesnė ir geresnė, tiems patiems miestiečiams ir gyventojams, ir visai minėtojo mūsų Vilniaus miesto bendruomenei karališkosios didenybės galia duodame ir suteikiame vokiečių teisę, kuri vadinama Magdeburgo. Dėl to minėtiesiems miestiečiams ir gyventojams, ir visai daug kartų minėtai mūsų Vilniaus miesto bendruomenei norime duoti patikimą mūsų raštą, antspauduotą prikabinamu mūsų antspaudu.“

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas: Lietuvos istorijos skaitinių chrestomatija, sudarė A. Baliulis ir E. Meilus, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001, p. 467.

Klausimai ir užduotys

  1. Kuriame mieste būdamas Jogaila išdavė Vilniui skirtą privilegiją?
  2. Kodėl, anot istorijos šaltinio, Vilniui buvo suteikta ši privilegija?
  3. Paaiškinkite, kuo šis raštas svarbus Vilniaus miesto istorijai.

Netrukus Magdeburgo teisė (savivalda) buvo suteikta ir kitiems LDK miestams. Pirmieji šią privilegiją gavo valstybės branduolio miestai. XV a. pradžioje savivaldą gavo Kaũnas ir Trãkai (18.2 pav.). Vėliau, XV–XVI a. sandūroje, Magdeburgo teisė buvo suteikta LDK rusėnų miestams ir svarbiems prekybos centrams: Gardinui, Kýjivui, Minskui, Polockui (18.3 pav.). Gavę Magdeburgo teisę šių miestų miestiečiai turėjo daugiau galimybių verstis amatais, gabenti prekes ir prekiauti su kitais miestais. Kaip ir Vakarų Europoje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėjo kurtis cechai. Jau žinote, kad cechai buvo susivienijimai (korporacijos), telkiantys to paties amato amatininkus. Susitelkę į tokias bendruomenes amatininkai galėjo plačiau vykdyti savo veiklą, išvengti konkurencijos, lengviau įsigyti žaliavų, bet turėjo laikytis tam tikrų amato taisyklių ir gaminių kokybės nurodymų. Nuo XV a. pabaigos Lietuvos didieji kunigaikščiai cechams suteikdavo ypatingų privilegijų, kad šie galėtų palankesnėmis sąlygomis plėtoti savo veiklą (B šaltinis).

18.2 pav. Kaũno miestas pradėjo kurtis Nẽmuno ir Neriẽs santakoje.
18.3 pav. Gardino miesto panorama, graviūra, XVI a. pab.

B šaltinis

Leisti privilegijų raštus buvo įprasta Viduramžių monarcho veikla. 1495 m. viešėdamas Trãkuose didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis suteikė privilegiją Vilniaus miesto siuvėjams. Joje rašoma:

„[M]ūsų akivaizdoje stojo Vilniaus miesto siuvėjai ir išdėstė, jog jų amate buvo daug klaidų ir netvarkos ir yra daroma žmonėms nemaža nuostolių dėl to, kad iš bet kur atvyksta nemokšos ir nesugebantieji ir savo amate nepatikrinti, o kartais net kito amato žmonės, ir imasi verstis siuvėjų darbu, darydami daug nuostolių ir skriaudos siuvėjų amato meistrams ir mums mažindami mokesčius. Norėdami tad šios rūšies netvarką panaikinti ir su šaknimis išrauti, taip pat tenkindami seniai reiškiamus karštus mūsų Vilniaus miesto siuvėjų, ypač Romos katalikų tikybos, prašymus, nutariame, kiek tat yra naudinga mums bei valstybei, įvesti ir įsteigti siuvėjų amatui ir visiems Vilniaus mieste juo besiverčiantiems broliją [cechą] ir teises, arba statutą, jiems vadovautis, ir šiuo raštu įvedame, įsteigiame, duodame ir amžinai patvirtiname.“

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas, p. 531.

Klausimai ir užduotys

  1. Kokią problemą didžiajam kunigaikščiui išdėstė Vilniaus miesto siuvėjai?
  2. Nurodykite priemonę, kurią panaudojo didysis kunigaikštis šiai problemai spręsti.

Savivaldos privilegijos LDK miestams suteikdavo panašių galimybių ir teisių, kokias turėjo savivaldžiai Vakarų Europos miestai. Gauta Magdeburgo teisė reiškė, kad miestas tampa savivaldis, miestiečių bendruomenė pati sprendžia savo reikalus. Į privilegiją buvo įrašoma miesto teisė pasistatyti rotušę (18.4 pav.). Miesto rotušė liudijo miesto savarankiškumą. Joje dirbo miestiečių renkama miesto taryba. Miesto taryba rūpinosi kasdieniais miesto reikalais, miesto tvarka, ūkiniu miesto gyvenimu, miestiečių patogumais. Savivaldos privilegijoje taip pat buvo rašoma, kad savivaldis miestas turi teisę iš miestiečių išsirinkti teisėjus, kurie spręstų ginčus tarp miesto gyventojų ar miestiečių ir asmenų, atvykusių iš kitų miestų ar apylinkių. Be to, savivaldis miestas turėjo teisę pasistatyti gynybinę miesto sieną (18.5 pav.). Tokios sienos buvo labai brangios ir reikalavo daug darbo. Toli gražu ne kiekvienas miestas galėjo ją pasistatyti. Kiekvienas savivaldis miestas turėjo mokėti mokesčius, dėl jų dydžio valdovas susitardavo su miestiečiais. Šie teisiniai, administraciniai ir ekonominiai dalykai rodo, kad LDK savivaldžių miestų miestiečiai tapo atskira visuomenės grupe.

18.4 pav. Kauno rotušė pastatyta XVIII a. senosios rotušės vietoje.
18.5 pav. Vilniaus miesto gynybinė siena pradėta statyti tik XVI a. pradžioje.

Klausimai ir užduotys

  1. Kurio miesto vardu pavadintą privilegiją gavo Vilnius?
  2. Nurodykite mažiausiai keturis LDK miestus, XIV–XVI a. pr. gavusius miesto teises.
  3. Nurodykite ir apibūdinkite Magdeburgo teisę gavusiuose LDK miestuose vykusius pokyčius.

Tautinės ir religinės mažumos

Viduramžių miestas buvo labai įvairialypis. Mieste kasdien bendravo skirtingų kultūrų žmonės. Atvykdavo ir išvykdavo pirkliai, kalbantys skirtingomis kalbomis. Štai XIV a. Vilniuje gyveno ne tik pagonys lietuviai, bet ir stačiatikiai rusėnai, ir katalikai vokiečiai. XV a. ir vėliau Vilniaus gyventojų tautinė ir religinė įvairovė tik didėjo. Žinoma, ir kitiems dideliems LDK miestams buvo būdinga gyventojų tautinė ir religinė įvairovė. LDK istoriją tiriantys mokslininkai paprastai išskiria tris tų laikų tautines ir religines grupes bei mažumas: karaimus, totorius ir žydus. Jos kalbėjo kitomis kalbomis nei dauguma gyventojų ir išpažino savas religijas. Kas buvo būdinga šioms Lietuvos valstybėje gyvenusioms žmonių grupėms, išsiskyrusioms papročiais, tradicijomis ir religiniais įsitikinimais?

Karaimai – iš Krymo kilę tiurkai. Maždaug keturi šimtai karaimų šeimų XIV a. pabaigoje įsikūrė Lietuvoje. Manoma, karaimus iš Krymo į Lietuvą atsivežė Vytautas Didysis per vieną iš savo žygių link Juodosios jūros. Įkurdino juos Trãkuose, šalia vienos iš savo pagrindinių būstinių. Ilgainiui jie išplito, gyveno ir kitose Lietuvos gyvenvietėse, tačiau didžioji dalis liko Trakuose ir jų apylinkėse. Karaimai išpažįsta karaizmą – religiją, pripažįstančią vieną Dievą, – ir laikosi Dešimties Dievo įsakymų (18.6 pav.). Tačiau dėl kalbos ir tam tikrų religinių skirtumų karaimai buvo uždara tautinė ir religinė grupė. Jie gavo ne vieną tik jiems skirtą didžiojo kunigaikščio privilegiją (C šaltinis). Karaimų bendruomenės nariai pasižymėjo kaip profesionalūs kariai, ėjo valdovo pilių sargybą. Tuo pačiu metu į Lietuvą atsikėlė dar viena tautinė ir religinė grupė – totoriai. Juos Vytautas Didysis taip pat įkurdino Trakuose ir jų apylinkėse. Totoriai garsėjo kaip kariai ir atliko karinę tarnybą, saugojo didįjį kunigaikštį. Totoriai buvo musulmonai ir išpažino islamą. Jie turėjo teisę išpažinti savo tikėjimą, statytis maldos namus (mečetès) ir laikytis savo papročių bei tradicijų (18.7 ir 18.8 pav.).

18.6 pav. Trãkų karaimų maldos namai ‒ kenesa, atvirukas, XX a. 4 deš.
18.7 pav. Totorių mečetė, fotografuota XX a. pirmoje pusėje
18.8 pav. Antkapinis įrašas arabų kalba senosiose totorių kapinėse Raižiuose, Alytaus r.

C šaltinis

Vakarų Europoje ir Lietuvoje privilegijos buvo suteikiamos ne tik Bažnyčiai, kilmingiesiems, miestams ar cechams, bet ir tautinėms, religinėms mažumoms. Vienoje iš pirmųjų tokių privilegijų XV a. viduryje suteiktoje privilegijoje karaimams – rašoma:

„Trakų karaimai privalo kartą per metus mokėti mums ir mūsų įpėdiniams tokį činšą ir mokesčius, kokius paprastai moka kiti miestai, kurie naudojasi Magdeburgo teise, o daugiau neturės mums duoti jokių duoklių, išskyrus tuos atvejus, kai, esant būtinam reikalui, generaliniai mokesčiai bus uždėti visai žemei. Tokiu atveju, ką mums mokės kiti miestai, besinaudojantys Magdeburgo teise, privalės mokėti ir karaimai <...>. Be to, Trakų karaimams suteikiame pusę pajamų iš svarstyklių ir vaškinės, kurioje lydomas vaškas, su visomis įprastomis jų rinkliavomis ir pajamomis. O dėl to, kad šis mūsų raštas būtų tikresnis ir patikimesnis, liepėme jį sutvirtinti mažuoju mūsų antspaudu.“

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas, p. 469.

Klausimai ir užduotys

  1. Kuriame LDK mieste gyveno šią privilegiją gavę karaimai?
  2. Nurodykite šiuo raštu numatytą karaimų pareigą.
  3. Kuo karaimams buvo svarbi ši privilegija?

Daug gausesnė labai įvairialypės LDK visuomenės dalis (nepamirškite, kad šalia katalikų gyveno ir stačiatikiai) buvo žydai. Jau žinote, kad šios tautos atstovai gyveno visoje Europoje. Kai XIV a. LDK vykdė ekspansiją į Kijevo Rùsios žemes, čia jau buvo žydų bendruomenių. Tikėtina, kad po XIV a. vidurio neramumų Vakarų Europoje nemažai žydų bendruomenių patraukė į Vidurio Rytų Europą ir pasiekė LDK žemes. Ilgainiui žydai tapo svarbia LDK miestų ir miestelių gyventojų dalimi. Todėl gavo ne vieną didžiojo kunigaikščio privilegiją. XIV–XV a. didieji kunigaikščiai suteikė privilegijų Brastos, Trakų, Gardino žydų bendruomenėms. XVI a. pradžioje, 1507 m., Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis suteikė pirmąją visuotinę privilegiją visiems LDK žydams. Kaip ir privilegijos karaimams, šios privilegijos leido žydams laisvai išpažinti savo tikėjimą (judaizmą), pasistatyti maldos namų, laikytis savo papročių ir tradicijų (18.9 pav.). Žydai buvo svarbi LDK visuomenės dalis, vykdanti ūkinę, tiksliau, finansinę veiklą – neretai paskolindavo pinigų ir didiesiems kunigaikščiams. Būtent todėl privilegijomis žydų bendruomenėms buvo leidžiama tai, ko nebuvo galima katalikams (pelnytis iš palūkanų). Privilegijose buvo nustatytas ir ypatingas žydų ūkinis santykis su valdovu – mokestis, kurį mokėjo tik žydai.

18.9 pav. Žydų maldos namai – sinagoga, Šaukėnai, XX a. 4-o deš. nuotrauka

Klausimai ir užduotys

  1. Išvardykite tris didžiausias LDK tautines ir religines grupes. Kuo kiekviena jų skyrėsi nuo kitų LDK gyventojų?
  2. Kokį ypatingą vaidmenį LDK atliko totoriai?
  3. Kuo LDK gyvenimui buvo svarbios žydų bendruomenės?

TYRINĖKITE!

Pasidomėkite, kaip šių laikų Vilniaus ir Trakų miestuose įamžintos čia gyvenusios (tebegyvenančios) tautos.

Miesto gyvenimo įvairovė

Magdeburgo teisės atsiradimas rodė, kad formuojasi dar viena visuomenės grupė – miestiečiai. Miesto ir miestiečių gyvenimas buvo visiškai kitoks nei valstiečių. Juk valstiečiai dirbo žemę ir gyveno kaimuose ar pavienėse gyvenvietėse, o miestiečiai gyveno miestuose ir vertėsi tokia ūkine veikla, dėl kurios gaudavo valdovo privilegijų. Šis miestiečių gyvenimo išskirtinumas skatino Lietuvoje formuotis europinę miesto kultūrą. Ir šiandien lankydami Lietuvos miestus (Kaũną, Merknę, Trakùs, Vlnių) galime matyti dalykų, sietinų su Viduramžiais, kai Lietuvos miestams buvo suteikiama miesto savivaldos teisė (18.10 ir 18.11 pav.). Pirmosios šių miestų rotušės buvo medinės ir iki mūsų dienų neišliko, tačiau senųjų vietoje stovi naujos.

18.10 pav. Merkinės miesto rotušės, pastatytos XVI–XVII a., rekonstrukcija, akvarelė, 1852 m.
18.11 pav. Kauno miesto panorama, graviūra, aut. Tomas Makovskis, XVII a. pr.

Viduramžiais miesto gyvenimas buvo daug įvairesnis nei kaimo. Čia susitikdavo skirtingų miestų gyventojai, sudarydavo sandorius, atgabendavo ir parduodavo prekes. Be to, mieste vieni šalia kitų gyveno skirtingų tikėjimų ir tautybių žmonės. Kai kurių regionų miestuose ir miesteliuose gyveno karaimų ir totorių bendruomenės. Nuo XIV–XV a. LDK miestuose daugėjo žydų. Jie tapo svarbūs šalies ekonomikos, prekybos ir finansų reikaluose.

Klausimai ir užduotys

  1. Kokia visuomenės grupė ėmė formuotis miestams įgyjant miesto savivaldos teisę?
  2. Kaip manote, kodėl LDK valdovai suteikdavo miestiečiams privilegijų?
  3. Pasvarstykite, kodėl miesto gyvenimas buvo įvairesnis nei kaimo.

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Išvardykite LDK valdovus, kurie plėtė ir stiprino šalies miestus. Kokiais būdais jie tai darė?
  2. Nurodykite ne mažiau kaip dvi LDK miestiečių tautines ir religines grupes (be lietuvių).
  3. Ne mažiau kaip dviem bruožais apibūdinkite LDK miestuose gyvenusias tautines ir religines grupes.

TYRINĖKITE!

Pasidomėkite, kokias savivaldos teises turi šių laikų Lietuvos miestai.

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Kaip manote, ar teisingai elgėsi LDK valdovai suteikdami miestams savivaldą? Savo atsakymą pagrįskite.

Prašau palaukti