Lietuvių apsakymų meistrė Bitė Vilimaitė (1943–2014 m.) gimė Lazdijuose. Kūrė trumpus pasakojimus vaikams ir suaugusiesiems.
Skaitydami atkreipkite dėmesį, kokia yra Petrės svajonė. Kuo panašios ir kuo skiriasi Petrė ir Beatričė?
DAUG VAIKŲ
1
Petrė susirado naują draugę. Ji taip pat mokėsi antroje klasėje, tiktai „c“. Ir turėjo gražų vardą – Beatričė. Petrė lydėjo po pamokų Beatričę namo. Beatričė gyveno senamiestyje, geras kelio galas Petrei, gyvenančiai centre, – na, bet ko nepadarysi gẽrai draugei! (Jos draugavo jau dvi dienos.)
2
Mergaitės ėjo „koja už kojos“, kaip pasakytų Petrės senelė, ir pasakojosi apie save.
3
– Mūsų daug vaikų, – kalbėjo Beatričė. – Trys vyresnės seserys: viena lanko muzikos mokyklą – smuikininkė, antra baleto, trečia tokia nutrūktgalvė – užsimanė į jaunųjų parašiutininkų būrelį. Dar turiu keturis brolius, visi gabūs technikai. Namuose nėra kur dėti tranzistorių, kuriuos jie patys padarė. Ir apskritai viskas mechanizuota: vonia sukasi, lovos paspaudus mygtuką prisiploja prie sienų, durų skambutis groja melodiją iš „Karmen“...
– O kodėl vonia sukasi? – nustebo Petrė.
– Sakykim, nori pasiekti muilą nuo lentynėlės, patrauki grandinę, ir vonia apsisuka aplink.
– Kaip puiku, – tarė Petrė. Jai sukosi galva nuo daugybės brolių ir seserų, kuriuos turėjo Beatričė. – Kaip jūs ir sutelpate viename bute?
– O kaip netilpsi? Yra du kambariai, ant kurių durų prikaltos lentelės: berniukų kambarys, mergaičių kambarys. Pas mus kariška tvarka: visi daiktai savo vietoje, kitaip prapultume. Prieškambaryje laikome tik batus – visą krūvą batų! Na štai ir atėjome.
4
Jos stovėjo prie rusvo namo su gana apleistu kiemù.
– Lekiu, – tarė Beatričė, – šiandien mano eilė raikyti duoną pietums...
– Gal tau galima padėti? – pasisiūlė Petrė.
– Oi, ką tu! Duonos raikymas pas mus irgi mechanizuotas. Paspaudi mygtuką, ir kepalas susismulkina.
5
Beatričė nulėkė. Petrė, spardydama naujais batukais ledókšnius, paniurusi ėjo namo. Jos senelė džiūgaudama čiupo ją į glėbį.
– Skambino mama ir tėtis, – tarė ji. – Jiems gerai sekasi. Ansamblis rytoj išvažiuoja į Varšuvą. Vadinasi, jau greit grįš, tiesa, Petre?
– Vadink mane Pjetra, – tarė Petrė gižiai.
Senelė niekuo nesistebėjo.
– Pjetra tai Pjetra, – tarė šypsodamasi. – Eik valgyti.
Tačiau vakare ji apstulbo radusi ant Petrės kambario durų priklijuotą popieriuką: „Mergaitės kambarys“...
***
6
Beatričės nebuvo mokykloje. Beatričė turbūt susirgo. Petrė kaip viesulas lėkė į senamiestį. Štai ir rusvasis namas. Ji žinojo Beatričės buto numerį. Paspaudė skambutį. Jokios melodijos iš „Karmen“ – skambutis neveikė. Petrė pasibeldė. Už durų kažkas sušlamėjo, pasisuko raktas, ir pati Beatričė pasirodė tarpdury. Ji buvo apsirišusi gerklę, kalbėjo kimiu balsu.
7
– Tu? – nudžiugo. – Eikš į vidų.
Ji įsitempė Petrę į mažą priemenėlę, kurioje mėtėsi viena pora purvinų Beatričės aulinukų; paskui – į vienintelį kambarį, kur lovoje miegojo storas, pusamžis žmogus.
8
– Tėvelis iš naktinės pamainos, – sukuždėjo Beatričė. – Jis dirba kepykloje – bandelių meistras.
Petrė apstulbusi dairėsi. Paskui prasižiojo kažko klausti, bet Beatričė jai kuštelėjo:
9
– Ša! Sėskime už stalo ir susirašinėkime raščiukais.
Petrė susižavėjusi žiūrėjo į ją.
– Na, pradedam, – šnipštelėjo Beatričė ir ėmė skubiai rašyti: – Kas tave nustebino?
10
Petrė akimirką galvojo ir atrašė:
– Kad šįmet ankstyvas pavasaris.
Aptariame tekstą
- Apie kokio amžiaus mergaičių draugystę kalbama kūrinyje? Kiek jau trunka jų draugystė? [1]
- Palyginkite mergaičių vardus. Kaip pristatomas Beatričės vardas? Į kokį kitą Petrė nori keisti savo vardą? [1, 5]
- Kur gyvena Beatričė, o kur Petrė? Koks mergaitėms atrodo jų namus skiriantis atstumas? [1]
- Ką reiškia posakis „eiti koja už kojos“? Kieno šis posakis? Kodėl mergaitės šitaip grįžta po pamokų? [2]
- Ką Beatričė pasakoja draugei apie savo šeimą ir namus? Ką labiausiai pabrėžia? [3]
- Kodėl Petrė klausosi draugės pasakojimo su tokiu susidomėjimu? Kodėl ji taip tiki Beatriče? [3, 4]
- Kas kelia abejonių, ar tas Beatričės pasakojimas tikroviškas? [3, 4]
- Kaip nusiteikusi Petrė eina namo?
- Kaip Petrė sutinkama namuose? Kaip ji bendrauja su močiute? [5]
- Ką Petrė nori tuoj pat pakeisti savo gyvenime? [5]
- Kodėl Petrė skuba pas Beatričę? Kaip patenka į draugės namus? [6]
- Ką apie Beatričės namus sako neveikiantis skambutis ir priemenėlėje numesti batai? [6, 7]
- Ką dar Petrė pamato draugės namuose? Kuo tas vaizdas skiriasi nuo anksčiau girdėto pasakojimo? [6, 7]
- Kaip Beatričė pasitinka netikėtai atėjusią draugę? Raskite žodžius, kuriais nusakomi Petrės įspūdžiai draugės namuose. [8]
- Kaip manote, kodėl Beatričė siūlo susirašinėti, o ne kalbėtis? [9]
- Kodėl pirmieji Beatričės parašyti žodžiai – tiesus klausimas: „Kas tave nustebino?“ [9]
- Kaip su Beatričės klausimu susijęs Petrės atsakymas? Ar tokio atsakymo galima buvo tikėtis? [10]
Apibendriname
- Iš ko sprendžiate, ar tai grožinis, ar negrožinis kūrinys?
- Kuriuo asmeniu ir kieno vardu pasakojama šiame kūrinyje?
- Kodėl Petrei taip svarbu turėti draugę? Iš ko galima suprasti, kad Petrė jaučiasi vieniša?
- Apie ką svajoja abi mergaitės? Atkreipkite dėmesį į kūrinio pavadinimą.
- Kaip manote, kodėl Beatričė prasimano pavydėtinus namus, didžiulę šeimą? Kas tai – melas, fantazija, svajonė?
- Palyginkite ir pakomentuokite detales: Petrė ėjo namo „spardydama naujais batukais ledokšnius“ ir Beatričės namų priemenėlėje „mėtėsi viena pora purvinų Beatričės aulinukų“.
- Ką sužinome apie Petrės ir ką apie Beatričės šeimos padėtį?
- Įsivaizduokite save kaip Petrę ir kaip Beatričę. Papasakokite, kaip pasijuto viena ir kaip kita mergaitė, Petrei įžengus į Beatričės namus.
- Apsakymo pabaiga nėra aiški, galima visaip įsivaizduoti, kas bus toliau. Pasvarstykite, ką gali reikšti Petrės atsakymas. Kodėl Petrė neparašė, kad nusivylė Beatriče? O gal nenusivylė? Kaip manote, ar mergaitės liks draugės ir išaiškėjus tiesai?
- Kaip manote, kodėl kartais literatūros kūriniai baigiasi taip neaiškiai?
- Kokią Beatričės savybę atskleidžia tiesus klausimas „Kas tave nustebino?“
- Apibūdinkite mergaites, remdamiesi visu pasakojimu. Kuo jos panašios, kuo skiriasi?
- Kuri iš šių mergaičių yra pagrindinė veikėja? Kodėl taip manote?
- Kaip manote, kokią įtaką Petrei galėjo padaryti tiesos sužinojimas apie Beatričės gyvenimą?
- Apie ką šis kūrinys – kokia jo tema? Pasirinkite vieną iš pateiktų temų arba pasiūlykite savąją.
- Mergaičių draugystė
- Svajonė apie didelę ir darnią šeimą
- Mergaitės noras pasipuikuoti
- Aptarkite teksto iliustraciją. Kuri mergaitė yra Petrė, o kuri – Beatričė? Kodėl taip manote?
Diskusija
Ar galima sakyti, kad gyvenimas Jono šeimoje, aprašytas V. Juknaitės knygoje, – tai mergaičių iš B. Vilimaitės apsakymo „Daug vaikų“ svajonės išsipildymas? Pagrįskite savo nuomonę.
Aptarkite gyvenimo didelėje šeimoje džiaugsmus ir sunkumus. Ar šeimos gyvenimo kokybė priklauso nuo jos gausumo?
Kuriame tekstą
Apsakymo pabaigoje mergaičių susirašinėjimas raščiukais tik prasidėjo. Ką mergaitės dar parašė viena kitai? Dirbdami poromis, pratęskite jų pokalbį raštu. Rašydami atkreipkite dėmesį į kiekvienos mergaitės charakterį. Pasidalykite susirašinėjimais su bendraklasiais.