Tema 3.11 (Lietuvių kalba 8)

Dalelytės reikšmė, vartojimas ir rašyba

MOKYMOSI TIKSLAI

  • Gilinsitės į dalelyčių reikšmę.
  • Aiškinsitės, kaip atpažinti dalelytes tekste.
  • Mokysitės tinkamai rašyti ir vartoti dalelytes.

STEBIME

Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.

Amerikiečių rašytoja Louesa Lauri vidinės įtampos kupiname romane „Siuntėjas“ pasakoja apie tobulai sutvarkytą ateities visuomenę. Pagrindinis romano veikėjas dvylikametis Jonas perima patirtį iš Atminties Saugotojo, vėliau vadinamo Siuntėju. Priėmęs atsakomybę už bendruomenę, jis skausmingai suvokia, kiek daug tokia visuomenė yra praradusi.

  1. Garsiai perskaitykite 1–7 sakinius, intonacija pabrėždami paryškintus žodžius. Aptarkite, kaip dalelytės (jos parašytos pasviru šriftu) keičia sakinio prasmę.
  2. Įkelkite paaiškinimus prie tinkamų sakinių.
  • Pabrėžiamas visas sušukimas.
  • Klausiant stebimasi, netikima tuo, ko klausiama.
  • Klausiama tikintis patvirtinimo arba paneigimo.
  • Reiškiamas netikrumas dėl to, kas sakoma.
  • Teigiama.
  • Neigiama.
  • Pabrėžiamas veikėjas.
  1. Ar Jonas perima patirtį? 
  2. Taip, Jonas perima patirtį. 
  3. Jonas gi perima patirtį. 
  4. Nejaugi Jonas perima patirtį? 
  5. Galbūt Jonas perima patirtį. 
  6. Ne Jonas perima patirtį. 
  7. Ogi perima! 
  1. Pasvarstykite, kuo dalelytė svarbi keliant klausimus ir atsakant į juos.
  2. Pasvarstykite, kuo dalelytė svarbi reiškiant mintis.

AIŠKINAMĖS

Dalely – nekaitomoji kalbos dalis, teikianti sakiniui arba jo dalims papildomų reikšmės atspalvių. Dalelytės yra nesavarankiški žodžiai, todėl neina sakinio dalimi. Tik kai kurios dalelytės (taip, ne, še) yra savarankiškesnės ir gali atstoti ne tik sakinio dalį, bet ir visą sakinį. Sakinyje Še obuolį. dalelytė še atstoja tarinį imk, o, pavyzdžiui, į klausimą Ar ateisi? galima atsakyti sakiniu, sudarytu vien iš dalelytės: Taip arba Ne.

Pagal reikšmę dalelytės gali būti skirstomos į skyrius. Panagrinėkite lentelę, kurioje pateiktos pagal dažnumą skyriuje surikiuotos dalelytės.

DALELYTĖS PAGAL REIKŠMĘ

Skyrius

Reikšmė

Pavyzdžiai

Klausiamosios ir abejojamosios

Vartojamos klausiamuosiuose sakiniuose klausiant, stebintis, abejojant.

ar, gal, o, galbūt, turbūt, bene, negi, argi, vargu ar, nejaugi, kažin ar, kažin, vargu, nejau, vargu bau

Tvirtinamosios

Tvirtina pasakytą mintį.

taip

Neigiamosios

Neigia atskiras sąvokas arba visą sakinį.

ne, nė, nebe, nei

Pabrėžiamosios

Pabrėžia, taip pat papildo, pratęsia, patikslina, išskiria mintį.

ir, net, taip pat, irgi, juk, taigi, gi, jau, tik, tiktai, čia, kaip, kaipgi, juo, net ir, ogi, kur, ten, pat

Tikslinamosios

Patikslina ir pabrėžia mintį.

vos, vis, per, beje, kuo, ko, tuo

Išskiriamosios

Išskiria ir apriboja.

vien, net, netgi, bent, nors, vien tik

Parodomosios

Nurodo daiktą (asmenį, reiškinį) ar kur kas vyksta.

štai, mat, antai

Lyginamosios

Reiškia lyginimą, netikrumą tuo, kas sakoma.

tarsi, lyg, lyg ir, it, kaip ir, neva, tartum

Skatinamosios

Reiškia kalbėtojo valią, norą, pageidavimą.

tegu, tegul, lai, te

Pasitaiko atvejų, kai kalbos dalį galima nustatyti tik iš sakinio konteksto. Antai vis, jau yra dalelytės arba prieveiksmiai. Kai žodį pabrėžiame, vartojame dalelytę: Ėjo vis geryn. Kas jau atsitiko? Kai nusakome aplinkybę, vartojame prieveiksmį: Jis vis (visada) dirba neilsėdamas. Jie jau (prieš tai) grįžo. Klausimui žymėti vartojame dalelytę ar: Ar ateis? Sakiniams ir žodžiams jungti – jungtuką ar, nei: Paklausk, ar ateis. Ateis ar neateis – nesvarbu. Geriau duoti nei prašyti.

Kai kuriuos kartais prie dalelyčių priskiriamus žodžius, tokius kaip dar, vėl, ypač, beveik, laikome prieveiksmiais, nes jiems būdinga aiški aplinkybių reikšmė: dar (iki šiol) negrįžo; vėl (dar kartą) grįžo; išmok pamokas, ypač (labiausiai) matematiką; beveik (kone, bemaž) baigė.

Susipažinkite su dalelyčių sandara.

DALELYTĖS PAGAL SANDARĄ

Vientisinės

Sudėtinės

Samplaikinės

Trumpi vienskiemeniai žodžiai

Sudarytos iš dviejų visiškai suaugusių dalių

Sudarytos iš dviejų dalių

ar, be, o, gi, ne, nė, net, pat, vis

nebe, nebent, bene, kone;

argi, negi, netgi, nejaugi, ogi, nagi;

kažin (kas + žino), galbūt (gali + būti), turbūt (turi + būti)

kažin ar, vargu ar, vargu bau;

kaip ir, net ir, kad ir,

nors ir, bet ir, lyg ir;

ne tiktai, vien tik

Dalelytės jungiasi ne tik tarpusavyje (negi), bet ir su kitais žodžiais (tiktai). Jos sudaro tų žodžių dalį, rašomą kartu arba atskirai. Įsidėmėkite kai kurių dalelyčių rašybą.

KAI KURIŲ DALELYČIŲ RAŠYBA

؜

Rašoma kartu

Rašoma atskirai

Išimtis

vis

؜

vis vien, vis tiek, vis dėlto

suvis, užvis, išvis, pervis

bet

؜

bet kas, bet koks

betgi

kai kas

؜

kai kada, kai kiek, kai kur, kas nors, koks nors, kur nors

؜

kaži(n)

؜

kaži(n) kada, kaži(n) kuris

؜

per

؜

per daug, per ilgai, ne per daug, per geras

pernelyg, nepernelyg

pat

؜

taip pat, tiek pat, tuoj pat, ligi pat

؜

te

teneša, tebevažiuoja

Jei įsiterpia kitas žodis: te jis eina

؜

DALELYTĖS GI RAŠYBA

Rašoma kartu

Rašoma atskirai

Išimtis

Su vienskie­meniais nekaitomais žodžiais

Su kaitomais žodžiais

Su dviskie­meniais nekaito­mais žodžiais

Su samplai­komis

argi, betgi, irgi, dargi, kadgi, kaipgi, kurgi, nagi, negi, netgi, ogi, taipgi, tengi, tuojgi, vėlgi, visgi

kas gi, ko gi, kam gi, ką gi, koks gi, kuris gi

kada gi,
​kodėl gi,
todėl gi,
​užtai gi,
tenai gi,
​tuojau gi

vis tiek gi, kur nors gi, kaip nors gi

nejaugi, kadangi

DALELYČIŲ NE, NEBE RAŠYBA

Rašoma kartu

Rašoma atskirai

Išimtis

Su daiktavardžiais, veiksmažodžiais, būdvardžiais

Kai suteikia žodžiui priešingą reikšmę ir virsta priešdėliu:

laimė – nelaimė;

rašo – nerašo; neberašo;

geras – negeras;

visiškas – nevisiškas.

Kai neigia:

norėjo ne juodosios, o žaliosios arbatos;

žolė nebe žalia, o ruda;

kai reiškia priešpriešą, ypač su aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio būdvardžiu:

buvo ne blogesnis už kitus;

ne geriausią mintį pasakei.

Jei priešpriešą nustatyti sunku, rašykite, kaip norite:

neraudonas kamuolys arba ne raudonas kamuolys.

Su skaitvardžiais, įvardžiais, prielinksniais ir jungtukais

؜

ne vienas, ne dešimt, ne pirmas, ne kiekvienas, ne toks blogas, ne visi, ne be reikalo, ne kad nori

nekas (prastas, menkas), nekoks (prastas, nedidelis), nesavas (ne toks kaip visada)

Su būdvardiniais prieveiksmiais

negeras – negerai,

nevisiškas – nevisiškai

Kai neigia:

kalbėjo ne piktai, o liūdnai;

kai reiškia priešpriešą, ypač su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiu:

padarė ne geriau už kitus.

؜

Su įvardiniais ir skaitvardiniais prieveiksmiais

؜

ne visai, ne visada, ne visur, ne dviese

nekaip (prastai)

Su daiktavardiniais prieveiksmiais

؜

ne greta, ne juokais, ne kartą, ne pirmąkart, ne staiga, ne laiku, ne namie, ne pakeliui, ne pasroviui, ne veltui

؜

Tarp dviejų vienodų ar panašių žodžių

؜

kur ne kur, vos ne vos, kada ne kada

؜

ĮTVIRTINAME

  1. Pirmiausia perskaitykite ištrauką, parengtą pagal Louesos Lauri romaną „Siuntėjas“, praleisdami skirtingomis spalvomis pažymėtus žodžius. Tuomet perskaitykite dar kartą, nieko nepraleisdami, ir atlikite užduotis.

Vos atsimerkęs, Atminties Saugotojas pasakė:

Taip, tu gi gali klausinėti, bet aš per daug nesistengsiu visko išaiškinti.

Dvylikamečio Jono galvoje kirbėjo aibė klausimų. Turbūt tūkstantis. Gal milijonas. Tiek pat klausimų, kiek tų knygų aplink sienas. Bet jis dar neuždavė vieno. Dar ne.

Vyriškis atsiduso, lyg norėdamas surikiuoti savo mintis. Tada vėl prabilo:

– Mano darbas yra persiųsti tau visus savo prisiminimus, bent jau apie praeitį. Kai buvau išrinktas Atminties Saugotoju, aš taip pat visa tai įgijau. Ir štai šitame kambaryje, būdamas vienas, aš visa tai išgyvenau vis iš naujo ir iš naujo. Štai taip randasi išmintis. Taigi taip mes formuojame ateitį.
؜​

  1. Pasvarstykite, kam tekste reikalingos dalelytės. Ką jos suteikia tekstui?
  2. Nustatykite skirtingomis spalvomis pažymėtų dalelyčių reikšmę.
  3. Paaiškinkite pabrauktų dalelyčių gi, per, pat, rašybą su kitais žodžiais.
  4. Paaiškinkite dalelytės turbūt sandarą.
  1. Suskliaustus žodžius parašykite kartu arba atskirai. Atlikite užduotis.

Ir (kokį, gi prisiminimą jūs labiausiai mėgstate? – paklausė Jonas Siuntėjo. – Jūs neprivalote tuoj pat man jo persiųsti, – skubiai pridūrė. – Papasakokite apie jį, kad aš (ir, gi galėčiau jo laukti. Kadangi jūs baigiate savo darbą, aš (vis, tiek, gi turėsiu šį prisiminimą gauti.

– (Na, gi) , gulkis, – pasakė Siuntėjas. Tegul būna jis tavo.

Vos tik paniręs į prisiminimą, Jonas (tuojau, gi pasijuto lyg žuvis vandeny... Atsimerkęs jis teberegėjo vien tik laimingus žmones – senelius, tėvus, vaikus.

– (, gi tu pajutai? – paklausė Siuntėjas. – Šilumą, – atsakė Jonas, – ir (net, gi palaimą. Ir... leiskit pagalvoti. Šeimą. (Tenai, gi buvo iškilmės, galbūt šventė... Ir (kas, gi dar? (Nejau, gi nerasiu tam žodžio?

– (O, gi meilė, – pasakė Siuntėjas.

– Meilė, – pakartojo Jonas. (Meilė, gi buvo jam naujas žodis.

(Pagal Louesą Lauri)

2.1. Persibraižykite lentelę ir į ją įrašykite tinkamus teksto pavyzdžius.

DALELYTĖS GI RAŠYBA SU KITAIS ŽODŽIAIS

Su vienskieme­niais nekaito­mais žodžiais

Su kaitomais žodžiais

Su dviskieme­niais nekaito­mais žodžiais

Su žodžių samplaiko­mis

Išimtis

؜

؜

؜

؜

؜

2.2. Paaiškinkite pabrauktų žodžių ir samplaikų rašybą.

2.3. Nustatykite paryškintų dalelyčių reikšmę.

؜

  1. Dvylikametis Jonas gyvena bendruomenėje, kurioje nepažįstamas meilės jausmas. Perskaitykite ištrauką ir atlikite užduotis.

3.1. Suskliaustus žodžius parašykite kartu arba atskirai.

– Man patiko tas meilės jausmas, – prisipažino Siuntėjui Jonas. – Norėčiau, kad (kas, ne, kas) , o visa tai išliktų, nors suprantu, kad toks gyvenimo būdas (ne, vienam iš mūsų bendruomenės atrodys (ne, koks) . Jaučiu, tai pavojinga, bet (ne, žinia kodėl.

– Tėti? Mama? – (ne, drąsiai paklausė Jonas po vakarienės. – Ar jūs mane mylite?

Tėtis (ne, atsakė) , o nusijuokė. Ko jau ko, o sukelti juoko Jonas (ne, tikėjosi) . (Ne, todėl jis prisivertė šiam žingsniui.

– Tu pasakei (ne, apibrėžtą) , o bereikšmį žodį „meilė“, kuris jau (nebe, vartojamas) , – (ne, visai suprantamai pasakė mama. – Mūsų bendruomenė (ne, tokia) . Ji (ne, gali darniai gyvuoti, kai žmonės (ne, paiso kalbos tikslumo. (Ne, visiškai suprantu, kodėl tu (ne, paklausei) : „Ar jūs didžiuojatės mano laimėjimais?“ Ir atsakymas būtų (ne, kas, kita) , o „Taip“. Ar supranti?

Jonas linktelėjo. Jis pirmą kartą pamelavo savo tėvams, bet atmintis bylojo, kad (ne, visada taip žmonės gyveno.

(Pagal Louesą Lauri)

3.2. Persibraižykite lentelę ir į ją įrašykite tinkamus teksto pavyzdžius.

DALELYTĖS NE (NEBE) RAŠYBA SU KITAIS ŽODŽIAIS

Kai suteikia žodžiams priešingą reikšmę

Kai sakinyje yra prieštaravi­mas

Su būdvardiš­kais prieveiks­miais

Su įvar­džiais, skaitvar­džiais, prieveiks­miais

Tarp dviejų žodžių

؜

؜

؜

؜

؜

3.3. O jūs? Ar norėtumėte gyventi bendruomenėje, kurios nariai nepatiria nei meilės, nei džiaugsmo, nei liūdesio, nei skausmo? Atsakydami į šį klausimą, parašykite penkis sakinius. Pavartokite kuo įvairesnių dalelyčių.

APIBENDRINAME

  1. Perskaitykite filosofo Eligijaus Dzežulskio-Duonio mintis ir atlikite užduotis.

4.1. Suskliaustus žodžius parašykite kartu arba atskirai.

(Kodėl, gi žmonių kartos taip rūpinasi perduoti kitoms kartoms savo patirtį? (Ar, gi mums nėra svarbūs viso pasaulio prisiminimai? (Nejau, gi kultūra gyvuotų (ne, perėmusi vertingų tradicijų? Štai klausimai, nurodantys žmonijos tęstinumo svarbą. Taip, šiai tąsai būtina išmintis. O ji juk įgyjama tik permąsčius laimėjimus ar praradimus menančią patirtį ir prisiminimus.

Įvairūs mėginimai neva tobulai sutvarkyti žmonių visuomenę baigėsi katastrofomis. Mat buvo paneigta žmogaus esmė. Mėginta atmesti arba perkurti žmogišką prigimtį: laisvą mąstymą ir (ne, suvaržytą kalbą, taip pat įvairiopus jausmus, natūralias emocijas, (net, gi meilę.

(Tik, tai meilė yra žmogišką pasaulį kurianti galia. Esame žmonės tiek, kiek pajėgiame mylėti. Kažin ar jos (ne, tekę (ne, prarasime ir viso žmogiško pasaulio.

4.2. Remdamiesi teksto pavyzdžiais, suformuluokite dalelyčių rašybos taisykles.

4.3. Nurodykite pabrauktų dalelyčių skyrių pagal reikšmę.

4.4. Paskutinėje teksto pastraipoje raskite dalelytes.

؜

  1. Pagalvokite, kokia yra mieliausia jūsų šeimos tradicija, kurią norite puoselėti ir tęsti ateityje. Kodėl? Atlikite užduotis.

5.1. Pasiskirstę į grupes, aptarkite savo šeimos tradicijas.

5.2. Baigę darbą grupėmis, parašykite 5–7 sakinius, kokių šeimos tradicijų laikosi jūsų grupės bendraklasiai.

5.3. Skirtingomis spalvomis pažymėkite savo tekste vartojamus jungtukus ir dalelytes.

5.4. Su kitomis grupėmis pasidalykite įžvalgomis apie įdomiausias šeimų tradicijas ir dažniausiai vartojamus jungtukus bei dalelytes.

Prašau palaukti