MOKYMOSI TIKSLAI
- Aptarsite tinkamos skyrybos paskirtį ir svarbą.
- Apibendrinsite žinias apie skiriamuosius ženklus, jų reikšmes ir intonaciją.
STEBIME
Garsiai perskaitykite žaidimo aprašymą, atlikite užduotį ir atsakykite į klausimus.
Mėgstate kurti istorijas? Norite atspėti, ką sukūrė kiti?
Žaiskite „Atspėk kortą“!
Tai vaizduotę lavinantis stalo žaidimas. Kiekvienas žaidėjas tampa pasakotoju – gauna vieną paveiksliuką ir pasako su juo susijusį žodį, žodžių junginį arba posakį. Kitų žaidėjų tikslas – tarp visų atverstų kortų rasti pasakotojo paveiksliuką.
Žaidimas skirtas 4–5 žaidėjams.
Žaidimo trukmė – 30 min.
Žaidėjų amžius – nuo 8 metų.


- Kuriose vietose jūs darėte pauzes? Kur balsą nuleidote, o kur pakėlėte?
- Raskite tekste vartojamus skyrybos ženklus. Kodėl jie vartojami?
- Kurie skyrybos ženklai yra neutralūs?
AIŠKINAMĖS
Norėdami, kad mus gerai suprastų, kalbėdami padarome pauzę, nuleidžiame arba pakeliame balsą. Rašomojoje kalboje loginius minties vingius ir emocinius atspalvius rodo skyrybos ženklai. Tokių grafinių ženklų lietuviškuose tekstuose yra įvairių. Tai taškas (.), kablelis (,), brūkšnys (–), dvitaškis (:), klaustukas (?), šauktukas (!), daugtaškis (...), kabliataškis (;), kabutės („ “), skliausteliai ( ).
Skyrybos ženklai vartojami pagal tam tikras taisykles. Šių skiriamųjų ženklų vartojimo taisyklių visuma vadinama skyryba. Skyrybos tikslas – išreikšti sakinio mintį, apytikriai parodyti jo intonaciją.
Skyrybos ženklų vartojimas paremtas trimis kriterijais: sintaksiniu (gramatiniu), prasminiu ir intonaciniu. Pavyzdžiui, reikia atsižvelgti, kiek sakinys turi gramatinių centrų, kokie jungtukai jungia sakinio dalis: Pamačiau, kad katė tupi prie durų. Skyrybą gali lemti ir pasakymo prasmė, pavyzdžiui, norime paryškinti dėmesį: Žiūriu – katė tupi. Tiksliau išreikšti minties ir emocinius atspalvius padeda intonacija, ypač pauzės: Palauk! Aš čia, viršuje.

Lietuvių kalboje skyrybos ženklai vartojami sakinio pabaigoje, kai norime baigti mintį, arba sakinio viduje, kai norime skirti tam tikras sakinio dalis ir dėmenis.
SAKINIO PABAIGOS ŽENKLAI | ||
Skyrybos ženklas | Vartojimo ypatumai | Pavyzdys |
Taškas | Kai neutraliai pažymime sakinio pabaigą. | Sveikiname draugę. |
Klaustukas | Kai baigiame sakinį su klausiamąja intonacija. | Kada sveikinate? |
Šauktukas | Kai baigiame su papildomu emociniu atspalviu, sušunkame. | Sveikiname! |
Daugtaškis | Kai nutylime, nebaigiame minties. | Ir aš norėjau... |

SKYRYBOS ŽENKLAI VIDUJE SAKINIO | ||
Skyrybos ženklas | Vartojimo ypatumai | Pavyzdys |
Kablelis | Kai vardijant ryšys tarp dėmenų yra neutralus arba pabrėžiamas jų prasminis savarankiškumas. Kai yra išskaičiavimas. | Meilė, širdgėla, neviltis geso pamažu. Vieni skuba į darbą, kiti lekia į mokyklą. |
Kabliataškis | Kai ryšys tarp dėmenų silpnas. | Pavasario saulė prašvito meiliai ir juokiasi, širdį vilioja; iškilo į dangų aukštai vieversiai, čirena, sparneliais plasnoja. |
Brūkšnys | Kai antruoju dėmeniu apibendrinama, daroma netikėta išvada. Tai ekspresijos ženklas, dažnai po ilgos pauzės. | Nebūk saldus – nuris, nebūk kartus – išspjaus. Ne šiandien – rytoj dabartiniai septyniolikmečiai ims tvarkyti valstybės reikalus. |
Dvitaškis | Kai antrojo dėmens turinys aiškina pirmojo dėmens turinį. | Eglė susilaukė trijų sūnų: Ąžuolo, Uosio ir Beržo. |
Skliausteliai | Kai skiriami nuo pagrindinio teksto nutolę paaiškinimai. | Užpildykite anketą (žr. 3 pav.). |
Kabutės | Kai skiriamos citatos, netiesiogine reikšme pavartoti žodžiai. Vartojamos pavadinimams. | Vakar žaidėme stalo žaidimą „Atspėk kortą“. |
Klaustukas | Kai vardijami dėmenys yra atskiri klausiamieji žodžiai ar pasakymai. | Papildiniai atsako į klausimus: ko? kam? ką? kuo? Ką? Širšė įgėlė? |
Šauktukas | Kai dėmenys turi ryškų emocinį atspalvį. | Ai ai ai, vyručiai! turėkit! |
Daugtaškis | Kai atsiranda staigių minties pertrūkių. | Prielinksniai ant, nuo, be... reikalauja kilmininko linksnio. Och mirti... žmogus tiek nori, tiek geidžia svajoja, o čia – mirti... |
ĮTVIRTINAME
- Persirašydami stalo žaidimo aprašymą, raskite sakinių ribas ir sudėkite trūkstamus skyrybos ženklus (taškus, kablelius, kabutes). Skaitmenimis užrašytą informaciją parašykite žodžiais.
Aukso gysla
Tai įtraukiantis stalo žaidimas apie pupų turgų pasijusite tikrais pupų augintojais tik nemanykite kad tai taip jau paprasta pupos padės užsidirbti aukso jei tinkamu laiku jas pasodinsite rūpestingai prižiūrėsite laiku nuimsite derlių ir pelningai parduosite turguje žaidimas skirtas 3–6 žaidėjams žaidimo trukmė 40 min. žaidėjų amžius nuo 12 iki 100 metų.
- Persirašydami stalo žaidimo aprašymą, atlikite užduotis.
„Tvirtovė“
Tai vaidmenų stalo žaidimas vakarėliui. Žaidimo dalyviai tarpusavyje pasiskirsto vaidmenis karalius vyskupas aiškiaregys kareivis ir kt. Kiekvienas jų apdovanotas ypatingomis galiomis. Žaidėjo tikslas – pastatyti kuo galingesnį miestą su įvairiais statiniais suteikiančiais papildomų galimybių.
- Žaidimas skirtas 2–7 žaidėjams.
- Žaidimo trukmė nuo 20 iki 60 min.
- Žaidėjų amžius nuo 10 metų.
- Sudėkite trūkstamus skyrybos ženklus. Pagalvokite, kur tiktų dvitaškis ir brūkšnys.
- Persirašykite truputį pakeistą aprašymo pabaigą ir sudėkite trūkstamus skyrybos ženklus. Pagalvokite, kur tiktų kabliataškis.
Pastabos žaidėjams:
žaidimas skirtas 2–7 žmonėms
žaidimas trunka nuo 20 min. iki valandos
žaisti galima nuo 10 metų.
APIBENDRINAME
- Remdamiesi pateiktais žaidimų pristatymais, aprašykite žaidimą, kurį jūs mėgstate žaisti. Stenkitės vartoti kuo įvairesnius skyrybos ženklus. Jums gali padėti toliau pateikiami klausimai.
- Kokį žaidimą žaidžiate su draugais ar šeima?
- Kiek žaidėjų žaidžia šį žaidimą?
- Kiek jam reikia kauliukų, figūrėlių, kortelių?
- Kiek laiko žaidžiate?
- Kiek taškų surenkama?
- Kiek taškų surinkus paprastai laimima?
- Kiek kartų žaidimą kartojate?
- Kaip dažnai jį žaidžiate?

