Šioje temoje MES:
- susipažinsime su parlamentarizmo raida Lietuvojè iki 1926 m.;
- nurodysime demokratiškai išrinktų Lietuvõs seimų panašumus ir skirtumus;
- sužinosime, kodėl III Seimas laikomas demokratiškiausiu.
Lietuvos Seimo rinkimai
AKTUALU! Kodėl nepriklausomoje Lietuvoje Seimo rinkimai vyko ne visose Rinkimų įstatyme numatytose vietovėse?
Nepriklausomybės pradžioje Lietuvoje parlamento rinkimai vyko Marijámpolės, Kaũno, Raséinių, Telšių, Pãnevėžio ir Utenõs rinkimų apýgardose. Vilniaus, Lydos, Balstogės ir Gardino apygardose rinkimai negalėjo vykti, nes jos priklausė Lénkijai (6.1 pav.). 1923 m. prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, rinkimai šioje teritorijoje pirmą kartą buvo surengti 1926 m. pavasarį. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą atstovavimo normą (15 tūkstančių gyventojų – vienas atstovas), 1920 m. neokupuotai Lietuvos teritorijai teko 112 vietų, lenkų užimtai Vilnijai – 108, o Klaipėdos kraštui – 9 vietos.
Nepriklausomybės laikotarpiu buvo išrinkti penki seimai, skyrėsi jų parlamentarų vietų skaičius (6.1 lentelė). 1936 m. IV Seimas buvo išrinktas nedemokratiniu būdu, buvo priklausomas nuo prezidento (1 šaltinis). Į IV Seimą pateko tik prezidentui lojalūs asmenys. Šiame Seime nebuvo tautinių mažumų atstovų ir moterų (moterų buvo kituose seimuose, 6.2 pav.). Be to, parlamentarai buvo gerokai vyresni už kitus ankstesniuose Lietuvos seimuose dirbusius tautos atstovus (6.2 lentelė).
6.1 lentelė. Lietuvos seimų narių skaičius
Pasidomėkite, kodėl Lietuvos seimuose skyrėsi narių skaičius.
6.2 lentelė. I–IV Seimų nariai pagal amžių
Amžiaus grupė | I Seimas | II Seimas | II Seimas | II Seimas |
Iki 30 m. imtinai | 23 | 22 | 24 | 2 |
Nuo 30 iki 35 m. | 18 | 23 | 17 | 4 |
Nuo 35 iki 40 m. | 20 | 13 | 15 | 9 |
Nuo 40 iki 45 m. | 11 | 17 | 21 | 12 |
Nuo 45 iki 50 m. | 4 | 7 | 6 | 7 |
Nuo 50 iki 55 m. | 6 | 2 | 1 | 6 |
Nuo 55 iki 60 m. | 1 | 6 | 5 | 5 |
Vyresni kaip 60 m. | 0 | 2 | 2 | 6 |
Amžius nenustatytas | 0 | 3 | 1 | 0 |
Padarykite išvadą apie nepriklausomos Lietuvos seimuose dirbusių narių amžių.
- 1
- 2
- 3
- 4
- 5
- 6
- 7
- 8
- 9
- 10
- 11
Pasidomėkite, kuo šios moterys nusipelnė Lietuvai.
Per rinkimų kampaniją partijos daug dėmesio skyrė agitacijai (6.3–6.6 pav.). Demokratiniu laikotarpiu Seimo rinkimų metu daugiausia nesutarimų vyko tarp dviejų pagrindinių partijų, tiksliau – tarp krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų blokų. Rinkimų kampanijoje dalyvavo ir Bažnyčia, ji aktyviai rėmė krikščionis demokratus. Keletas kunigų buvo įtraukti į šios partijos rinkimų sąrašus. Per rinkimų kampaniją krikščionys demokratai, Steigiamajame Seime turėję daugumą, negailėjo sau nuopelnų ir gyrė savo darbus. Krikščionių demokratų spauda ragino balsuoti tik už jų sąrašuose esančius kandidatus, „kad būsimasis Seimas taptų krikščioniškas ir tikras Lietuvos plačiosios visuomenės reikalų reiškėjas“.
Kuo panaši ir kuo skiriasi plakatuose pateikta informacija? Kurias politines jėgas reklamuoja ar kritikuoja šie plakatai?
6.3 lentelė. Rinkėjų aktyvumas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose 1920, 1922, 1923, 1926 ir 1936 m.
Steigiamasis Seimas | I Seimas | I Seimas | III Seimas | IV Seimas | |
Rinkėjų aktyvumas (proc.) | 90 proc. | 75 proc. | 80 proc. | 86,4 proc. | 68,30 proc. |
Dalyvavusių rinkėjų skaičius | 682 291 | 811 687 | 901 337 | 1 017 293 | 775 951 |
Padarykite dvi išvadas apie rinkėjų aktyvumą Lietuvos Seimo rinkimuose 1920, 1922, 1923, 1926 ir 1936 metais.
Socialdemokratai prieš I Seimo rinkimus teigė, kad Steigiamojo Seimo krikščionių demokratų blokas ir liaudininkai žadėjo kalnus gėrybių, kritikavo Steigiamojo Seimo darbą, piktinosi karo padėties išlaikymu, turtine nelygybe, didele Bažnyčios įtaka valstybėje. Viename iš agitacinių straipsnių krikščionys demokratai atvirai buvo įvardyti socialdemokratų „priešais“. Socialdemokratai skelbėsi sieksiantys ginti „tik darbininkų ir biednuomenės reikalus“. Ragino rinkėjus būtinai dalyvauti Seimo rinkimuose: „Reikia visiems ruoštis į rinkimus ir sutartinai išvien eiti į juos, kad nepraleidus į Seimą darbininkų, bežemių ir mažažemių priešų. Gana jų buvo Steigiamajame Seime.“ Galvoje turėti krikščionys demokratai ir valstiečiai liaudininkai. Tautos pažangos partija rinkimuose dalyvavo susijungusi į bloką su ekonomine ir politine Lietuvos žemdirbių sąjunga. Šio bloko nariai daug dėmesio skyrė Steigiamojo Seimo darbų kritikai.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite per Seimo rinkimų kampaniją Lietuvoje vykdytos agitacijos bruožus.
- Kodėl Klaipėdos krašte Seimo rinkimai pirmą kartą buvo surengti tik 1926 metais?
Seimų sudėtys, kadencijos ir valdančiosios koalicijos
AKTUALU! Kodėl skyrėsi nepriklausomos Lietuvos seimų darbo kadencijos?
Steigiamojo Seimo rinkimus laimėjo krikščionių demokratų blokas (KDB). Nors iš pirmo žvilgsnio rinkimų rezultatai atrodė gana netikėti, jie buvo dėsningi. Krikščionių demokratų blokas visame krašte turėjo geriausiai išvystytą organizacinę struktūrą, išsiskyrė narių gausa, o svarbiausia – juos rėmė Katalikų bažnyčia. Keletas kunigų buvo išrinkti į Steigiamąjį ir kitus demokratinius Lietuvos seimus. Kadangi dauguma tuometės Lietuvos gyventojų išpažino katalikybę ir gyveno kaime, dvasininkai jiems buvo didžiausi autoritetai. Neretai, sakydami pamokslus, kunigai atvirai kvietė balsuoti už krikščionis demokratus. Šio bloko, kaip, beje, valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų, sėkmę nulėmė per rinkimus skelbtas jų pažadas panaikinti dvarus ir žemę išdalyti bežemiams bei mažažemiams.
Kitokios nuostatos laikėsi prezidentas A. Smetona ir jo vadovaujama Tautos pažangos partija (TPP): jie neturėjo skyrių provincijoje, savo idėjas daugiausia reklamavo per partinę spaudą, kvietė rinkti ne partijas, o asmenybes ir buvo griežtai nusistatę prieš dvarų žemių nusavinimą. A. Smetonos nuomone, privati nuosavybė yra šventa ir neliečiama. Kadangi dauguma Lietuvos gyventojų buvo nepasiturintys kaimo gyventojai, tokia partijos nuostata dėl žemės jiems buvo svetima. Visuomenėje net atsirado kalbų, kad TPP lyderiai – lenkų dvarininkų užtarėjai. Be to, rinkėjai prisiminė 1918 m. pabaigos įvykius, kai prezidentas A. Smetona ir vyriausybės vadovas A. Voldemaras, šalį puolant bolševikų kariuomenei, lemiamu momentu išvyko į užsienį ieškoti pagalbos.
Steigiamasis Seimas, padėjęs Lietuvos valstybingumo pamatus, 1922 m. rudenį darbą baigė. Pirmtako darbus turėjo tęsti tų metų spalį išrinktas I Seimas. Tačiau nė viena partija negavo daugumos balsų, krikščionių demokratų blokas ir valstiečiai liaudininkai nesutarė dėl naujos valdžios sudarymo, ir 1923 m. kovo mėn. Lietuvõs prezidentas Aleksandras Stulginskis paleido I Seimą (6.4 lentelė).
6.4 lentelė. Nepriklausomos Lietuvos seimų sudėtis
Seimas | Rinkimus laimėjusi politinė partija | Pastabos |
Steigiamasis Seimas | Krikščionių demokratų blokas | – |
I Seimas | Rinkimų nelaimėjo nė viena partija | Nepavykus sudaryti valdančiosios daugumos, prezidentas paleido Seimą. |
II Seimas | Krikščionių demokratų blokas | – |
III Seimas | Valstiečiai liaudininkai | Po rinkimų sudaryta valdančioji koalicija iš valstiečių liaudininkų, socialdemokratų ir tautinių mažumų. 1926 m. gruodį įvykus valstybės perversmui, kitų metų pavasarį prezidentas paleido III Seimą. |
IV Seimas | Lietuvių tautininkų sąjunga | – |
1923 m. II Seimo (6.7 pav.) rinkimus laimėjo krikščionių demokratų blokas, Lietuvos vidaus padėtis tapo stabili, valdžia sėkmingai tęsė dar Steigiamojo Seimo pradėtus darbus. Tiesa, nors nuo Steigiamojo Seimo laikų Lietuvà nekariavo su kitomis valstybėmis, valdančioji dauguma nesiryžo Lietuvoje panaikinti karo padėties. 1925 m. pavasarį buvo paskelbtas Sustiprintos apsaugos įstatymas, išliko spaudos cenzūra, susirinkimui sušaukti reikėjo valdžios leidimo. Dėl to labiausiai kentėjo opozicija: jos leidiniai buvo uždaromi, skiriamos piniginės baudos. Pavyzdžiui, 1923 m. pirmasis šalies prezidentas A. Smetona buvo nubaustas 2 000 litų bauda už jo redaguojamame laikraštyje publikuotą A. Voldemaro straipsnį. Kadangi A. Smetona tokios sumos neturėjo, buvo pasodintas į kalėjimą. Tik kai netrukus visuomenė šią sumą suaukojo, nuteistąjį išleido į laisvę. Tokia Lietuvos vidaus padėtis buvo iki 1926 m. vasaros pradžios.
Per 1926 m. gegužės mėn. vykusius III Seimo rinkimus krikščionių demokratų blokas gavo 30 vietų (II Seime turėjo 40) – per mažai, kad sudarytų daugumą. Tokiems rinkimų rezultatams įtakos turėjo demokratijos šalyje suvaržymas (karo padėtis, cenzūra, apribotos kitos demokratinės laisvės), dvasininkų politikavimas, nutraukti Lietuvos santykiai su Šventúoju Sóstu. Įtakos turėjo ir kai kurių krikščionių demokratų bloko narių finansinės apgavystės, politiniai skandalai. Todėl formuoti naują valdančiąją daugumą ėmėsi valstiečiai liaudininkai, Seime gavę 22 vietas (6.4 lentelė).
Prisiminus krikščionių demokratų bloko ir valstiečių liaudininkų nesutarimus II Seime, piktą kritiką prieš rinkimus ir smarkius ginčus dėl požiūrio į Bažnyčią, buvo galima tikėtis, kad abi pusės ir po rinkimų neatsisakys savo ankstesnių veiklų. Valstiečiai liaudininkai, nors ir suvokė padėties rimtumą, atsigręžė į socialdemokratus tikėdamiesi kartu sudaryti valdančiąją koaliciją. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga į koaliciją kvietė ir savo buvusius rinkimų į III Seimą (6.8 pav.) koalicijos partnerius – Lietuvių tautininkų sąjungą ir Lietuvos ūkininkų partiją (LŪP). Suprasdami, kad ir šių partijų balsų neužteks, valstiečiai liaudininkai pradėjo derybas su tautinėmis mažumomis – lenkais, vokiečiais ir žydais (6.9 pav.).
Kurio Lietuvos Seimo rinkimai tautinėms mažumoms buvo sėkmingiausi?
Nors valstiečiai liaudininkai ir rodė iniciatyvą, ideologiniu požiūriu netradicinės koalicijos sudarymas vis dar priklausė nuo socialdemokratų, šie ne iš karto sutiko dalyvauti koalicinėje valdžioje. Prieš sudarydami koaliciją, per derybas socialdemokratų lyderiai reikalavo vidaus reikalų ir švietimo ministro, žemės ūkio ministro arba žemės reformos valdytojo postų. Valstiečiai liaudininkai patys siekė vadovauti šioms ministerijoms, tačiau vėliau nusileido. Pagaliau abiem partijoms pavyko susitarti. Valdančioji koalicija turėjo būti sudaryta pusei metų.
Prie valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų koalicijos prisidėjo tautinės mažumos. Lietuvių tautininkų sąjunga ir Lietuvos ūkininkų partija laikėsi atsargiai. Socialdemokratai griežtai atsisakė sudaryti koaliciją su tautininkais, o Lietuvos ūkininkų partija pati nutarė laikytis nuošalyje.
Sudaryta valdančioji koalicija ideologiškai buvo labai marga (2 šaltinis): socialdemokratai atstovavo darbininkams, valstiečiai liaudininkai – valstiečiams, o tautinės mažumos pirmiausia rūpinosi savo tautiečių, gyvenančių Lietuvoje, interesais. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių 1926 m. pabaigoje buvo nuversta valdančioji dauguma įvykus valstybės perversmui (žr. 9 vadovėlio temą „1926 m. valstybės perversmas Lietuvoje“).
Klausimai ir užduotys
- Kurios partijos po III Seimo rinkimų sudarė daugumą?
- Apibūdinkite nepriklausomos Lietuvos seimų kadencijas.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Nurodykite krikščionių demokratų bloko sėkmės Steigiamojo Seimo ir II Seimo rinkimuose priežastis.
- Kodėl Lietuvoje 1920–1926 m. Seimo rinkimuose nepavyko sėkmingai pasirodyti A. Smetonos vadovaujamai politinei partijai?
- Kurie Seimo rinkimai buvo sėkmingiausi tautinėms mažumoms?
- Kodėl po III Seimo rinkimų sudaryta valdančioji dauguma tuo metu buvo prieštaringai vertinama?
TYRINĖKITE!
Remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainės duomenimis, palyginkite Lietuvoje 1920–1927 m., 1936–1940 m. ir 1990–2024 m. dirbusius seimus pagal šiuos kriterijus: kampaniją, rinkėjų aktyvumą, seimų sudėtį pagal partijas, parlamentarų amžių, socialinę kilmę, gimimo vietą, tautybę.
Darbas su šaltiniais
1 šaltinis
Apie parlamentarizmo padėtį Lietuvoje po valstybės perversmo
Gruodžio 17 d. įvykiai paralyžiavo Lietuvos politinę sistemą. Valdžioje įsitvirtinę tautininkai ir krikščionys demokratai pradėjo valstybiniu mastu smerkti demokratinio parlamento idėją ir teisinti valstybės perversmą. Šalis ėmė krypti į autoritarizmą. 1927 m. balandžio 12 d. Prezidento A. Smetonos aktu III Seimas buvo paleistas, naujasis parlamentas buvo sušauktas tik po devynerių metų pertvarkos.
Skaudūs pasaulinės ekonominės krizės padariniai, politiniai-socialiniai 4-ojo dešimtmečio vidurio sukrėtimai privertė Respublikos Prezidentą A. Smetoną 1936 m. sušaukti ketvirtą iš eilės šalies Seimą. Visus 144 kandidatus į 49 vietas turėjusį „smetoninį“ Seimą iškėlė valdžios visiškai kontroliuojamos savivaldybės (apskričių ir miestų tarybos). Visuomenė kelti kandidatų negalėjo. Todėl opozicija (krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai, socialdemokratai) rinkimus boikotavo. IV Seime posėdžiavo 42 Lietuvos tautininkų sąjungos nariai ir 7 tautininkams palankūs nepartiniai.
Per ketverius savo veiklos metus (iki 1940 m. Sovietų Sąjungos okupacijos) IV Seimas priėmė apie 160 įstatymų, kurie visi buvo suderinti su Vyriausybe, jos aprobuoti. „Tautos atstovai“ (taip iki 1938 m. buvo vadinami Seimo nariai) neatmetė nė vieno Vyriausybei nepriimtino įstatymo projekto. Aukščiausioji įstatymų leidžiamoji valdžia ir toliau pasiliko Respublikos Prezidento rankose.
Danutė Blažytė-Baužienė, Mindaugas Tamošaitis, Liudas Truska, „Lietuvos Seimo istorija: XX–XXI a. pradžia“, Vilnius, 2009, p. 498.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kaip šaltinio autoriai vertina aptariamo meto Lietuvos valdžią?
- Kokia IV Seimo sušaukimo priežastis minima šaltinyje?
- Kokia buvo tikroji IV Seimo paskirtis?
- Nurodykite keletą IV Seimo sudėties rodiklių. Kuo šis Seimas skyrėsi nuo seimų, veikusių iki 1926 m. pabaigos?
- Nurodykite šaltinyje aprašyto IV Seimo veiklos padarinius Lietuvai.
2 šaltinis
Iš Kazio Griniaus atsiminimų
1926 metų rinkimų rezultatai buvo labai margi. Nė viena politinė partija rinkimuose daugumos negavo. Faktiškai rinkimų laimėtojai buvo valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai, kurių ir vienų, ir antrų pozicijos seime sustiprėjo. Krikščionių demokratų blokas ir po šių rinkimų liko stipri jėga seime, tačiau vyraująs jo vaidmuo jau buvo prarastas.
Alfonsas Eidintas, Kazys Grinius: ministras pirmininkas ir prezidentas, Vilnius, 1993, p. 164.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kaip šaltinyje vertinami III Seimo rinkimų rezultatai?
- Kokia problema iškilo Lietuvoje po III Seimo rinkimų?
- Nurodykite III Seimo rinkimų rezultatų pliusus ir minusus šaltinyje minimoms partijoms.
- Padarykite išvadą apie to meto Lietuvos politinę padėtį.
Sąvokos
Koalicija – politinių jėgų sąjunga, susivienijimas dėl bendro tikslo.
Rinkimų apýgarda – teritorinis vienetas, kurio gyventojai renka atstovą (atstovus) į valdžios institucijas ir kuriame skaičiuojami rinkėjų balsai, suteikiami mandatai, t. y. įgaliojimai veikti kieno nors vardu arba tokius įgaliojimus įrodantys dokumentai.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"