Neasmenuojamosios veiksmažodžio formos, jų rašyba ir vartojimas

MOKYMOSI TIKSLAI

Pakartosite neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas.
Įtvirtinsite dalyvio, padalyvio ir pusdalyvio darybą ir rašybą.
Išmoksite taisyklingai vartoti neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas.

STEBIME

Perskaitykite tekstą, atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis.

Tai buvo laimingiausioji mano vasara su knygomis. Kiekvieną rytą prabusdavau anksti, kai dar buvo vėsu, ir įsitaisydavau sode su šviežiai spaustomis sultimis ir nauja knyga rankose. Dienos bėgo nepastebimai, pasinėrus į nuotykių ir paslapčių pasaulius. Kartais po pietų aš nuklysdavau į netoliese esantį parką ir skaitydavau po klevu. O vakarais užlipusi į palėpę užsidegdavau žibintą, kad galėčiau toliau mėgautis kelione laiku ir erdve. Džiaugiausi, kad tą vasarą knygos praturtino mano mintis ir praplėtė širdį, ypač tada, kai skaičiau atidžiai, stabtelėdama ties kiekviena reikšminga detale ir vertinga mintimi.

Kurios paryškintos veiksmažodžio formos yra asmenuojamosios – kaitomos asmenimis, nuosakomis, laikais ir skaičiais? Išasmenuokite jas.
Kurios paryškintos veiksmažodžio formos yra neasmenuojamosios – nekaitomos asmenimis? Prisiminkite, kaip kitaip jos vadinamos.
Kurios neasmenuojamosios veiksmažodžio formos turi laikus? Kurios yra linksniuojamos? Kurios turi giminę ir skaičių?

Daugiau

AIŠKINAMĖS

Veiksmažodžio formų sistemą sudaro asmenuojamosios, linksniuojamosios, kaitomos tik giminėmis ir skaičiais, visiškai nekaitomos formos. Pagal struktūrą šios formos skiriamos į pagrindines ir išvestines. Pagal kaitymą ir kitus gramatinius požymius veiksmažodžio formos skirstomos į asmenuojamąsias ir neasmenuojamąsias.

Neasmenuojamosios veiksmažodžio formos yra dalyvis, padalyvis, pusdalyvis. Visos jos išvestinės, daromos iš pagrindinių veiksmažodžio formų kamienų.

Jei norite rašyti be klaidų, turite mokėti:

• atpažinti išvestines veiksmažodžio formas – dalyvį, padalyvį, pusdalyvį;

• skirti pagrindines veiksmažodžio formas. Jos yra trys: bendratis, esamojo ir būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo. Šių pagrindinių veiksmažodžio formų kamienai dažnai yra skirtingi: eiti, eina, ėjo; lyti, lyja, lijo, o kai kuriuos iš jų svarbu įsidėmėti: lįsti, lenda, lindo; balti, bąla, balo; įgristi, įgrysta, įgriso; dalyti, dalija, dalijo;

• nustatyti, iš kurios pagrindinės veiksmažodžio formos kamieno padaryta išvestinė forma: lįsdamas (: lįsti), lendant (: lenda), lindęs (: lindo). Viena iš pagrindinių veiksmažodžio formų, iš kurios kamieno padaryta tam tikra neasmenuojamoji veiksmažodžio forma (dalyvis, padalyvis, pusdalyvis), vadinama pamatine.

Dalyvis – veiksmažodžio forma, kuri reiškia iš veiksmo kylančią daikto ypatybę. Dalyvis linksniuojamas, turi veiksmažodžio ir būdvardžio ypatybių.

Padalyvis – veiksmažodžio forma, reiškianti aplinkybę, kylančią iš šalutinio veiksmo. Padalyvis nekaitomas, dažniausiai būna esamojo ar būtojo kartinio laiko. Kiti laikai vartojami rečiau.

Pusdalyvis – veiksmažodžio forma, reiškianti aplinkybę, kylančią iš to paties veikėjo šalutinio veiksmo. Sakinyje pusdalyviai derinami skaičiumi ir gimine su veikėją reiškiančiu vardininku.

Įsidėmėkite, iš kurios pagrindinės veiksmažodžio formos kamieno daromi veikiamieji, neveikiamieji dalyviai ir padalyvis, o iš kurios – pusdalyvis, ir jų rašyba bus aiški.

DALYVIO IR PADALYVIO DARYBA
Laikas	Pamatinė forma	Veikiamosios rūšies dalyvis	Neveikiamosios rūšies dalyvis	Padalyvis
Esamasis	Esamasis l. randa	randantis (randąs), randanti	randamas, randama	randant
Būtasis kartinis	Būtasis kartinis l. rado Bendratis rasti	radęs, radusi	rastas, rasta	radus
Būtasis dažninis	Bendratis rasti	rasdavęs, rasdavusi	rastas, rasta	rasdavus
Būsimasis	Bendratis rasti	rasiantis (rasiąs), rasianti	rasimas, rasima	rasiant

PUSDALYVIO DARYBA
Pamatinė forma	Pusdalyvis
Bendratis rasti	rasdamas, rasdama

Prisiminkime dalyvio, padalyvio ir pusdalyvio gramatinius požymius.

DALYVIO GRAMATINIO NAGRINĖJIMO PLANAS
Žodis	Pagrindinės formos (pamatinę pabraukite)	Rūšis	Laikas	Giminė	Skaičius	Linksnis
mačiusių (matęs)	matyti, mato, matė	veikia- moji	būtasis kartinis	vyriškoji	daugiskaita	kilmininkas

PADALYVIO GRAMATINIO NAGRINĖJIMO PLANAS
Žodis	Pagrindinės formos (pamatinę pabraukite)	Laikas
pilant	pilti, pila, pylė	esamasis

PUSDALYVIO GRAMATINIO NAGRINĖJIMO PLANAS
Žodis	Pagrindinės formos (pamatinę pabraukite)	Giminė	Skaičius
pakeldamas	pakelti, pakelia, pakėlė	vyriškoji	vienaskaita

Daugiau

ĮTVIRTINAME

Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.
1. Kurios neasmenuojamosios veiksmažodžio formos yra paryškinti žodžiai?
2. Išnagrinėkite juos pagal dalyvio, padalyvio, pusdalyvio gramatinio nagrinėjimo planą.

„Virtualusis Lauryno sekmadienis“

Laurynas niekada neatsilikdavęs nuo mados – visada įsigydavęs madingą drabužį, madingą šunį, važinėdavęs madingu automobiliu.

Štai jo vieno madingai praleisto sekmadienio dienoraštis.

9.30. Pasiryžęs niekur neiti iš namų, užrakinu duris. Įsižiebus kompiuterio ekranui, vartau įvairius tinklalapius.

10.00. Paskaitęs keletą šokiruojančių straipsnių, susirandu kompiuterinį kryžiažodį „Šventes švenčiant“.

11.45. Jį spręsdamas, aplankau internetinę parduotuvę. Siųsdamas užsakymą, patiriu pirmą nusivylimą: prekės bus pristatytos tik kitą dieną.

13.00. Alkiui nutraukus mintis noriu pabendrauti su konsultante dietos klausimais. Bet jos nėra, tik dalijami siūlymai atprasti nuo saldumynų.

Perskaitykite teksto tęsinį ir atlikite užduotis.
1. Kurios neasmenuojamosios veiksmažodžio formos yra paryškinti žodžiai?
2. Parašykite šių žodžių pagrindines formas – bendratį, esamojo ir būtojo kartinio laiko trečiąjį asmenį.
3. Paaiškinkite jų darybą, kamieno ir galūnės rašybą. Kuo remiatės:
  - veiksmažodžio bendraties kamienu;
  - veiksmažodžio esamojo laiko kamienu;
  - veiksmažodžio būtojo kartinio laiko kamienu;
  - esamojo laiko formose po minkštojo priebalsio rašoma -iant-;
  - esamojo laiko veikiamosios rūšies vyriškosios giminės dalyvio vienaskaitos vardininko galūne -ąs;
  - būtojo laiko veikiamosios rūšies vyriškosios giminės dalyvio vienaskaitos vardininko galūne -ęs.
4. Pasvarstykite, ar prasmingai Laurynas praleido sekmadienį. Pagrįskite savo nuomonę.

14.00. Skųsdamasis, kad neturiu ko užkąsti, rašau laišką draugei Vaidai, gal ji užneš ko nors valgomo.

16.30. Nesulaukęs atsakymo, vėl naršau po tinklalapius. Susirūpinęs perskaitau straipsnį apie mąžtantį muziejaus lankytojų skaičių. Bet ką dabar atiduočiau už tokią pramogą, nors muziejų nekenčiu. Jų nekęsdavęs ir mano geriausias draugas, dabar gyvenantis už Atlanto.

20.15. Sutemus užsimanau eiti išpažinties pas virtualų kunigą. Na, tai tau! Juk šiandien sekmadienis ir kunigas nesėdi prie kompiuterio, tad nuodėmės virtualiai neišpažįstamos.

21.10. Sportas? Virtualiojo bokso raundas su Bradu Pitu. Pora smūgių iš dešinės ir aš jau betįsąs ant žemės.

00.00. Pakanka. Viskas. Jei tai ateitis, ji man jau dabar įgrisusi.

00.15. Užgesus ekranui už durų randu draugės užsakytą ir man atsiųstą paketą su atšalusiu maistu. Ačiū, mieloji Vaida! Gero apetito, Laurynai!

Prisiminkite ir aprašykite savo tuščiai praleistą dieną. Pavartokite neasmenuojamųjų veiksmažodžio formų pavyzdžių – dalyvių, padalyvių, pusdalyvių.

Nuosekliau papasakoti padės klausimai: kada ir kur tai vyko?, kas atsitiko, ką veikėte?, kas privertė susiprasti, kad veltui leidžiate laiką?, kaip įvertinote iššvaistytą laiką?, ar pasimokėte jį branginti? Galite pavartoti šias veiksmažodžių formas: susidomėjęs, susidomėjusi; sunerimęs, sunerimusi; nusivylęs, nusivylusi; besikalbant; žaidžiant; supratus; kiurksodamas, kiurksodama; spaudydamas, spaudydama.

Daugiau

APIBENDRINAME

1. „Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas“ – visuma elektroninį pavidalą (turėti, dlv., veik. r., es. l., vyr. g., dgs., K.) ir specialia programine įranga (aprūpinti, dlv., neveik. r., būt. l., vyr. g., dgs., K.) tekstų, (skirti, dlv., neveik. r., būt. l., vyr. g., dgs., K.) kalbos vienetų vartosenos analizei. 2. Tai didžiausias lietuvių kalbos tekstynas, (kurti, dlv., neveik. r., es. l., vyr. g., vns., V.) nuo 1992 metų. 3. (Kurti, pusd., vyr. g., dgs.) tekstyną mokslininkai galvojo apie plačias jo pritaikymo galimybes: jis gali būti (naudoti, dlv., neveik. r., es. l., vyr. g., vns., V.) ir kaip enciklopedinis arba kontekstinis žodynas, ir kaip praktinė lietuvių kalbos mokymo ar mokymosi priemonė (ieškoti, dlv., veik. r., es. l., vyr. g., dgs., N.) autentiškos lietuvių kalbos pavyzdžių. 4. Tekstyne (registruoti, pad., es. l.) tekstus (nurodyti, dlv., neveik. r., es. l., bev. g.): teksto tipas (pvz., negrožinė literatūra), sritis (pvz., mokomoji), žanras (pvz., gamtos mokslai), tema (pvz., žemės ūkis, miškininkystė, gyvulininkystė, sodininkystė). 5. Smagaus laiko (dirbti, pad., es. l.) su tekstynu!

1. Nusakykite teksto stilių ir temą.
2. Paaiškinkite tekstyno paskirtį. Internete raskite informacijos apie tekstyno sandarą.

Pasirinkite kurį nors asmenuojamąjį veiksmažodį, parašykite jo pagrindines formas, pvz., skaityti, skaito, skaitė, ir atlikite kitas užduotis.
1. Persibraižykite lentelę. Sudarykite dalyvio, padalyvio, pusdalyvio formas ir jas įrašykite į lentelę.

Gramatiniai požymiai	Neasmenuojamoji veiksmažodžio forma	Tekstyno pavyzdys
	Dalyvis
Veikiamoji rūšis Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas		Tenai, knygyne, sėdomis, gulomis skaitančių* visai kitokie, mąslesni, gilesni žvilgsniai...* (publicistika)
	Padalyvis
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas
	Pusdalyvis

1. Šias formas po vieną įrašykite į „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ paieškos langelį ir spauskite „Ieškoti“. Spustelėję užklausos žodį pamatysite įvairių sakinių, jie gali būti be pradžios ar pabaigos. Išsirinkite vieną ir įrašykite į savo lentelę, nurodykite teksto tipą. Rastą neasmenuojamąją veiksmažodžio formą paryškinkite.
2. Aptarkite, ar radote tekstyne visas ieškomas veiksmažodžių formas. Pabandykite prie būtojo laiko formų pridėti priešdėlius, pakeisti giminę, skaičių, linksnį. Kaip dabar sekasi ieškoti?