(Astronomija 11–12)

Priedai

I lentelė. Priešdėliai ir jų simboliai kartotiniams bei daliniams matavimo vienetams sudaryti

Priešdėlis	Simbolis	Daugiklis	Daugiklio pavadinimas
jota	Y	10²⁴ = 1 000 000 000 000 000 000 000 000	septilijonas
zeta	Z	10²¹ = 1 000 000 000 000 000 000 000	sikstilijonas
eksa	E	10¹⁸ = 1 000 000 000 000 000 000	kvintilijonas
peta	P	10¹⁵ = 1 000 000 000 000 000	kvadrilijonas
tera	T	10¹² = 1 000 000 000 000	trilijonas
giga	G	10⁹ = 1 000 000 000	milijardas
mega	M	10⁶ = 1 000 000	milijonas
kilo	k	10³ = 1 000	tūkstantis
hekto	h	10² = 100	šimtas
deka	da	10¹ = 10	dešimt
deci	d	10^–1 = 0,1	dešimtoji
centi	c	10^–2 = 0,01	šimtoji
mili	m	10^–3 = 0,001	tūkstantoji
mikro	µ	10^–6 = 0,000 001	milijonoji
nano	n	10^–9 = 0,000 000 001	milijardoji
piko	p	10^–12 = 0,000 000 000 001	trilijonoji
femto	f	10^–15 = 0,000 000 000 000 001	kvadrilijonoji
ato	a	10^–18 = 0,000 000 000 000 000 001	kvintilijonoji
zepto	z	10^–21 = 0,000 000 000 000 000 000 001	sikstilijonoji
jokto	y	10^–24 = 0,000 000 000 000 000 000 000 001	septilijonoji

II lentelė. Graikiškų raidžių pavadinimai

Didžioji raidė	Mažoji raidė	Pavadinimas
Α	α	alfa
Β	β	beta
Γ	γ	gama
Δ	δ	delta
Ε	ε	epsilon
Ζ	ζ	dzeta
Η	η	eta
Θ	θ	teta
Ι	ι	jota
Κ	κ	kapa
Λ	λ	lambda
Μ	μ	mi

Didžioji raidė	Mažoji raidė	Pavadinimas
Ν	ν	ni
Ξ	ξ	ksi
Ο	ο	omikron
Π	π	pi
Ρ	ρ	ro
Σ	σ	sigma
Τ	τ	tau
Υ	υ	ipsilon
Φ	φ	fi
Χ	χ	chi
Ψ	ψ	psi
Ω	ω	omega

III lentelė. Ilgio vienetai

Metras – pagrindinis SI ilgio vienetas.

Metras – ilgio vienetas, lygus atstumui, kurį šviesa nusklinda vakuume per 1/299 792 458 sekundės. Žymimas simboliu m.

Pavadinimas	Simbolis	Vertė
Astronominis vienetas	au	149 597 870 700 m ≈ 149,6 ∙ 10⁹ m = 149,6 ∙ 10⁶ km = 149,6 Gm
Šviesmetis	ly	9 460 730 472 580 800 m ≈ 9,461 ∙ 10¹⁵ m = 9,461 Pm = 63 241 au = 0,3066 pc
Parsekas	pc	30 856 775 814 913 673 m ≈ 30,857 ∙ 10¹⁵ m = 30,857 Pm = 206 265 au = 3,2616 ly

IV lentelė. Laiko vienetai

Sekundė – pagrindinis SI laiko vienetas.

Sekundė – laiko vienetas, lygus spinduliavimo, atitinkančio kvantinį šuolį tarp cezio-133 atomo pagrindinės būsenos dviejų hipersmulkiosios sandaros lygmenų, 9 192 631 770 periodų trukmei. Žymimas simboliu s.

Pavadinimas	Vertė
Vidutinė saulinė para	24^h = 1440^m = 86 400^s saulinio laiko = 1,00273791 žvaigždinės paros = 24^h03^m56,6^s žvaigždinio laiko
Žvaigždinė para	24^h žvaigždinio laiko = 23^h56^m04,1^s saulinio laiko = 0,99726957 saulinės paros
Sinodinis mėnuo	29,53059 vidutinių saulinių parų
Žvaigždinis mėnuo	27,32166 vidutinių saulinių parų
Žvaigždiniai metai	365,25636 vidutinių saulinių parų
Atogrąžiniai metai	365,24219 vidutinių saulinių parų
Julijaus metai	365,2500 vidutinių saulinių parų
Grigaliaus kalendoriaus metai	365,2425 vidutinių saulinių parų

V lentelė. Fizikinės konstantos

Konstanta	Simbolis	Vertė
Šviesos greitis vakuume	c	2,99792458 ∙ 10⁸ m ∙ s^–1
Gravitacijos konstanta	G	6,67430 ∙ 10^–11 N ∙ m² ∙ kg^–2
Planko konstanta	h	6,6261 ∙ 10^–34 J ∙ s
Bolcmano konstanta	k	1,3806 ∙ 10^–23 J ∙ K^–1
Štefano ir Bolcmano konstanta	σ	5,6704 ∙ 10^–8 W ∙ m^–2 ∙ K^–4
Vyno poslinkio dėsnio konstanta	b	2,8978 ∙ 10^–3 m ∙ K

VI lentelė. Žvaigždynai

Lietuviškas pavadinimas	Tarptautinis lotyniškas pavadinimas
Lietuviškas pavadinimas	Vardininkas	Kilmininkas	Santrumpa
Andromeda	Andromeda	Andromedae	And
Aukso Žuvis	Dorado	Doradus	Dor
Aukuras	Ara	Arae	Ara
Avinas	Aries	Arietis	Ari
Balandis	Columba	Columbae	Col
Banginis	Cetus	Ceti	Cet
Berenikės Garbanos	Coma Berenices	Comae Berenices	Com
Burės	Vela	Velorum	Vel
Cefėjas	Cepheus	Cephei	Cep
Chameleonas	Chamaeleon	Chamaeleontis	Cha
Delfinas	Delphinus	Delphini	Del
Didieji Grįžulo Ratai	Ursa Major	Ursae Majoris	UMa
Didysis Šuo	Canis Major	Canis Majoris	CMa
Driežas	Lacerta	Lacertae	Lac
Dvyniai	Gemini	Geminorum	Gem
Erelis	Aquila	Aquilae	Aql
Eridanas	Eridanus	Eridani	Eri
Feniksas	Phoenix	Phoenicis	Phe
Gervė	Grus	Gruis	Gru
Gyvatė	Serpens	Serpentis	Ser
Gyvatnešis	Ophiuchus	Ophiuchi	Oph
Gulbė	Cygnus	Cygni	Cyg
Heraklis	Hercules	Herculis	Her
Hidra	Hydra	Hydrae	Hya
Indėnas	Indus	Indi	Ind
Jaučiaganis	Bootes	Bootis	Boo
Kampainis	Norma	Normae	Nor
Kasiopėja	Cassiopeia	Cassiopeiae	Cas
Kentauras	Centaurus	Centauri	Cen
Kilis	Carina	Carinae	Car
Kiškis	Lepus	Leporis	Lep
Kompasas	Pyxis	Pyxidis	Pyx
Kryžius	Crux	Crucis	Cru
Krosnis	Fornax	Fornacis	For
Laikrodis	Horologium	Horologii	Hor
Laivagalis	Puppis	Puppis	Pup
Laputė	Vulpecula	Vulpeculae	Vul
Lyra	Lyra	Lyrae	Lyr
Liūtas	Leo	Leonis	Leo
Lūšis	Lynx	Lyncis	Lyn
Mažasis Liūtas	Leo Minor	Leonis Minoris	LMi
Mažasis Šuo	Canis Minor	Canis Minoris	CMi
Mažieji Grįžulo Ratai	Ursa Minor	Ursae Minoris	UMi
Mergelė	Virgo	Virginis	Vir
Mikroskopas	Microscopium	Microscopii	Mic
Musė	Musca	Muscae	Mus
Oktantas	Octans	Octantis	Oct
Orionas	Orion	Orionis	Ori
Ožiaragis	Capricornus	Capricorni	Cap
Pegasas	Pegasus	Pegasi	Peg
Persėjas	Perseus	Persei	Per
Pietų Hidra	Hydrus	Hydri	Hyi
Pietų Trikampis	Triangulum Australe	Trianguli Australis	TrA
Pietų Vainikas	Corona Australis	Coronae Australis	CrA
Pietų Žuvis	Piscis Austrinus	Piscis Austrini	PsA
Povas	Pavo	Pavonis	Pav
Rojaus Paukštis	Apus	Apodis	Aps
Sekstantas	Sextans	Sextantis	Sex
Siurblys	Antlia	Antliae	Ant
Skalikai	Canes Venatici	Canum Venaticorum	CVn
Skaptukas	Caelum	Caeli	Cae
Skydas	Scutum	Scuti	Sct
Skorpionas	Scorpius	Scorpii	Sco
Skraidančioji Žuvis	Volans	Volantis	Vol
Skriestuvas	Circinus	Circini	Cir
Skulptorius	Sculptor	Sculptoris	Scl
Slibinas	Draco	Draconis	Dra
Stalkalnis	Mensa	Mensae	Men
Strėlė	Sagitta	Sagittae	Sge
Svarstyklės	Libra	Librae	Lib
Šaulys	Sagittarius	Sagittarii	Sgr
Šiaurės Vainikas	Corona Borealis	Coronae Borealis	CrB
Tapytojas	Pictor	Pictoris	Pic
Tauras	Taurus	Tauri	Tau
Taurė	Crater	Crateris	Crt
Teleskopas	Telescopium	Telescopii	Tel
Tinklelis	Reticulum	Reticuli	Ret
Trikampis	Triangulum	Trianguli	Tri
Tukanas	Tucana	Tucanae	Tuc
Vandenis	Aquarius	Aquarii	Aqr
Varnas	Corvus	Corvi	Crv
Vežėjas	Auriga	Aurigae	Aur
Vėžys	Cancer	Cancri	Cnc
Vienaragis	Monoceros	Monocerotis	Mon
Vilkas	Lupus	Lupi	Lup
Žirafa	Camelopardalis	Camelopardalis	Cam
Žirgelis	Equuleus	Equulei	Eql
Žuvys	Pisces	Piscium	Psc

VII lentelė. Didžiausio regimojo spindesio žvaigždės (V < 1,60)

Vardas	Bajerio žymėjimas	$α \underset{h}{(20} 0 \underset{m}{0)}$	$δ \underset{o}{(20} 0 \underset{'}{0)}$	Paralaksas π″	Regimasis ryškis V	Spektro klasė
Saulė	--	--	--	--	−26,74	G
Sirijus	α CMa	06 45,1	−16 43	0,3792	−1,46	A
Kanopas	α Car	06 24,0	−52 42	0,0106	−0,72	F
Tolimanas	α Cen AB	14 39,6	−60 50	0,7508	−0,27	G
Arktūras	α Boo	14 15,7	+19 11	0,0888	−0,04	K
Vega	α Lyr	18 36,9	+38 47	0,1302	0,03	A
Kapela	α Aur	05 16,7	+46 00	0,0762	0,08	G
Rigelis	β Ori	05 14,5	−08 12	0,0032	0,12	B
Prokionas	α CMi	07 39,3	+05 13	0,2846	0,38	F
Betelgeizė	α Ori	05 55,2	+07 24	0,0060	0,50v	M
Achernaras	α Eri	01 37,7	−57 14	0,0234	0,46	B
Hadaras	β Cen	14 03,8	−60 22	0,0083	0,61	B
Altairas	α Aql	19 50,8	+08 52	0,1950	0,76	A
Akruksas	α Cru AB	12 26,6	−63 06	0,0101	0,76	B
Aldebaranas	α Tau	04 35,9	+16 31	0,0500	0,85	K
Antaris	α Sco	16 29,4	−26 26	0,0059	0,96v	M
Spika	α Vir	13 25,2	−11 10	0,0131	0,97	B
Poluksas	β Gem	07 45,3	+28 02	0,0097	1,14	K
Fomalhautas	α PsA	22 57,7	−29 37	0,1298	1,16	A
Denebas	α Cyg	20 41,4	+45 17	0,0023	1,25	A
Mimoza	β Cru	12 47,7	−59 41	0,0117	1,25	B
Regulas	α Leo	10 08,4	+11 58	0,0411	1,35	B
Adhara	ε CMa	06 58,6	−28 58	0,0076	1,50	B
Kastoras	α Gem	07 34,6	+31 53	0,0641	1,58	A
Pastabos: Raide v (variable) pažymėti kintamųjų žvaigždžių ryškiai. Jų spindesys (ryškis) šiek tiek kinta.

VIII lentelė. Planetų ir kai kurių nykštukinių planetų orbitų duomenys

؜	Pavadinimas	Atstumas nuo Saulės, au	Orbitinis periodas, Julijaus metais (a)	Orbitos ekscentricitetas	Orbitos posvyris
Planetos	Merkurijus	0,3871	0,2409	0,206	7,00
	Venera	0,7233	0,6152	0,007	3,39
	Žemė	1,0000	1,000	0,017	0,00
	Marsas	1,5237	1,8808	0,093	1,85
	Jupiteris	5,2034	11,863	0,048	1,31
	Saturnas	9,584	29,477	0,054	2,49
	Uranas	19,191	84,02	0,047	0,77
	Neptūnas	30,07	164,79	0,009	1,77
Nykštukinės planetos	Cerera	2,7658	4,5998	0,078	10,59
	Plutonas	39,482	248,02	0,249	17,15
	Haumėja	43,324	285,4	0,189	28,2
	Makemakė	45,79	309,9	0,159	29,0
	Eridė	67,67	557,2	0,442	44,2

IX lentelė. Planetų ir kai kurių nykštukinių planetų fiziniai duomenys

؜	Pavadinimas	Pusiaujo spindulys¹		Masė²		Sukimosi aplink ašį periodas, d	Ašies posvyris
؜	Pavadinimas	km	R_⊕	10²⁴ kg	M_⊕	Sukimosi aplink ašį periodas, d	Ašies posvyris
Planetos	Merkurijus	2441	0,383	0,330	0,0553	58,65	0,0
	Venera	6052	0,949	4,867	0,815	–243,0	177
	Žemė	6378	1,000	5,972	1,000	0,99726968	23,4
	Marsas	3396	0,532	0,6417	0,107	1,02595676	25,2
	Jupiteris	71492	11,21	1898	318	0,4135	3,1
	Saturnas	60268	9,45	568	95,2	0,4401	26,7
	Uranas	25559	4,01	86,81	14,54	–0,7183	97,9
	Neptūnas	24764	3,88	102,4	17,15	0,6712	29,6
Nykštukinės planetos	Cerera	482	0,0756	0,000938	0,00016	0,37809	4
	Plutonas	1188	0,186	0,00130	0,0022	–6,387	123
	Haumėja	800	0,125	0,00040	0,00067	0,163	126
	Makemakė	717	0,112	0,00031	0,00052	0,937	-
	Eridė	1200	0,188	0,00166	0,0028	1,079	78
Pastabos: ¹ Pusiaujo spindulys nurodytas km ir Žemės spindulio R_⊕ vienetais. ² Masė nurodyta kg ir Žemės masės M_⊕ vienetais.

X lentelė. Didieji veikiantys optiniai teleskopai

Teleskopo pavadinimas	Veidrodžio efektinis skersmuo, m	Observatorija, vietovė	Aukštis virš jūros lygio, m	Pastatymo metai
Didysis binokulinis teleskopas, LBT¹	11,8	Maunt Greihamo (Mount Graham), Arizona, JAV	3220	2005
Kanarų didysis teleskopas, GTC²	10,4	Roke de los Mučačos (Roque de los Muchachos), La Palma, Kanarų s., Ispãnija	2270	2007
Keko³ I teleskopas	10	Mauna Kėjos (Mauna Kea), Havajai, JAV	4150	1993
Keko³ II teleskopas	10	Mauna Kėjos (Mauna Kea), Havajai, JAV	4150	1996
Hobio ir Eberlio teleskopas, HET⁴	10	Makdonaldo (McDonald), Teksasas, JAV	70	1996
Pietų Afrikos didysis teleskopas, SALT⁵	9,2	Pietų Afrikos, Saderlandas, Pietų Afrika	1800	2005
Subaru⁶	8,2	Mauna Kėjos, (Mauna Kea), Havajai, JAV	4140	1998
Labai didelis teleskopas VLT⁷ 1	8,2	Paranalio (Paranal), Antofagasta, Čilė	2640	1998
Labai didelis teleskopas VLT⁷ 2	8,2	Paranalio (Paranal), Antofagasta, Čilė	2640	1999
Labai didelis teleskopas VLT⁷ 3	8,2	Paranalio (Paranal), Antofagasta, Čilė	2640	2000
Labai didelis teleskopas VLT⁷ 4	8,2	Paranalio (Paranal), Antofagasta, Čilė	2640	2001
Šiaurinis Džemini (Gemini North)	8,1	Mauna Kėjos, (Mauna Kea), Havajai, JAV	4210	1999
Pietinis Džemini (Gemini South)	8,1	Pačono (Cerro Pachón), Kokimbo (Región de Coquimbo), Čilė	2720	2000
¹LBT (angl. Large Binocular Telescope) – Didysis binokulinis teleskopas. ²GTC (isp. Gran Telescopio Canarias) – Kanarų didysis teleskopas. ³Teleskopai pavadinti Viljamo M. Keko (William M. Keck) labdaringojo fondo, finansavusio abiejų teleskopų statybą, vardu. ⁴HET (angl. Hobby-Eberly Telescope). Šis teleskopas pavadintas buvusio Teksaso gubernatoriaus Bilo Hobio ir Peno valstijos filantropo Roberto E. Eberlio vardu. ⁵SALT (angl. Southern African Large Telescope) – Pietų Ãfrikos didysis teleskopas. ⁶Subaru teleskopas, Japònijos nacionalinės astronomijos observatorijos teleskopas, pavadintas Subaru – japonišku Sietyno (Plejadžių) žvaigždžių spiečiaus – vardu. ⁷VLT (angl. Very Large Telescope – Labai didelis teleskopas) – tai keturi Europos pietinės observatorijos teleskopai.

Daugiau

Išraiška

Pagrindiniai

Geometrija

Aibės

Funkcijos

Chemija

Fizika

Rodyklės

$$+

$$−

$$·

$$:

$$√

$$x

$$∞

$$;

$$(

$$)

$$[

$$]

$$=

$$≠

$$≤

$$≥

$$<

$$>

$$≈

$$≡

$$||

$$±

$$∓

$$x

$$%

$$€

$$Text

Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"

Prisijungti prie „Opiq“

„Opiq“ rezultatas

	Užduotys
	Tema mokomasi

Priedai

Daugiau

Priedai

Daugiau

Pridėti turinį

Failai, kuriuos reikia pridėti

Pranešti apie klaidą

Praneškite tik apie klaidas, susijusias su Opiq funkcionalumu ar turiniu. Prašome kuo tiksliau apibūdinti klaidą.

Jei sutinkate pasidalinti papildoma informacija, pridėkite savo kontaktinius duomenis (el. paštas, telefonas).

Patikrinkite, kad padėtumėte kovoti su šlamštu

„Opiq“ naudoja slapukus