Šioje temoje JŪS
- Susipažinsite su svarbiausiais Mesopotamijos dievais.
- Aptarsite pagrindinius Mesopotamijos religijos bruožus.
- Išsiaiškinsite, kas būdinga Mesopotamijos šventyklų architektūrai.
Ar dievai valdo pasaulio ir žmonių likimus?
Mesopotamijoje taip pat buvo politeizmas. Garbinta labai daug dievų, kiekviena gentis, net kiekvienas miestas turėjo savo svarbiausią dievą, kitus dievus ir deives. Tai lėmė didelį žmonių pakantumą įvairioms religijoms, vienų dievai buvo lyginami ir tapatinami su kitų dievais. Panašūs dievai laikyti tais pačiais dievais, tik vadinti skirtingais vardais. Dievo svarba ar žinomumas dažnai priklausė nuo jo globojamo miesto likimo. Kuo stipresnis miestas, tuo galingesnis to miesto dievas! Antai išaugus Babilonijos ar Asirijos ir jų sostinių galybei, svarbūs tapo ir jų dievai – Mardukas ir Ašūras (33 pav.). Tokia dievų „politinė karjera“ būdinga daugeliui senovės religijų, taip pat ir senovės Egipto religijai.
Dievai buvo vaizduojami kaip žmonės ir tikėta, kad ir elgiasi kaip žmonės. Nors jie turėjo ypatingų dieviškų galių, jų jausmai buvo žmogiški ir jiems reikėjo žmogiškų dalykų. Jie turėjo savo drabužius, savo namus, papuošalus, valgė, mylėjo ir pykosi. Tik mirtis jiems buvo svetima. Būtent ji ir neribota galia skyrė dievus ir žmones. Be dievų, buvo ir kitų dieviškų būtybių, gerų ir blogų – demonų ir dvasių, galinčių keisti savo pavidalą. Dievai dažnai buvo vaizduojami kaip tam tikri jų tapatybę patvirtinantys ženklai. Kai buvo vaizduojami kaip žmonės, jų galvas puošė karūnos su keliomis poromis ragų (18 pav., p. 105). Tik įvairūs demonai ir dievų padėjėjai galėjo būti gyvūnai ar pusiau gyvūnai, tokie kaip Egipto dievai (34 pav.).
Mesopotamijos dievai buvo ne tik panašūs į žmones – jų santykiai buvo žmonių visuomenės atspindys. Viršūnėje buvo aukščiausiasis dievas, jo šeima ir svarbūs pagalbininkai. Kiek žemiau buvo kiti, mažiau svarbūs, dievai. Aukščiausiasis dievas taip pasaulį valdė, kaip žemiškasis karalius valdė savo šalį. Nuo šumerų laikų trys dievai – Anas (vėliau akadų Anus), Enlilis (Elilis) ir Enkis (Ea) – buvo laikomi svarbiausiais. Dangaus dievas Anas buvo pasaulio kūrėjas, visų dievų tėvas. Iš jo sostą paveldėjo Enlilis, vadinamas karaliumi, vyriausiuoju valdovu, tėvu ir pan. Jam priklausė užantspauduota vadinamoji likimo lentelė, kurioje surašyti pasaulio, dievų ir žmonių likimai. Enliliui padėjo jo brolis Enkis, gėlo vandens ir išminties dievas. Būtent jam kilo mintis sukurti žmones (žr. šaltinį p. 21). Tai jis buvo tas dievas, kuris, priešingai tolimiems ir rūstiems dievams, buvo visuomet pasiruošęs padėti žmonėms. Vėliau sužinosite ir apie kitų religijų dievus, kurie taip pat buvo žmonių draugai!
Visi svarbiausi dievai turėjo žmonas. Vis dėlto, nustūmusi į šoną beveik visas kitas deives, įtakingiausia dievybe tapo Inana, arba Ištarė (35 pav.). Ji buvo atsakinga už nesantaiką, karą ir meilės aistrą, ją siejo su planeta Venera. Inana buvo Enlilio duktė ir neturėjo vaikų. Tai buvo visai kitokia deivė nei egiptiečių Izidė – ištikima Ozyrio žmona, besirūpinanti savo sūnumi. Ne veltui garsiajame epe Gilgamešas atsisakė tapti Ištarės vyru! Ištarė, kaip ir kiti dievai, turėjo savo gyvūną. Jos gyvūno – liūto – atvaizdai (36 pav.) puošė iškilmingų eitynių kelią Babilone, vedantį pro garsiuosius karaliaus Nabuchodonosaro II pastatytus Ištarės vartus (25 pav., p. 109).
Žemėje viskas vyko pagal dievų valią. Žmogus negalėjo pats nuspręsti ar pakeisti savo likimo, to negalėjo padaryti net Gilgamešas! Žmogui sekėsi tada, kai jis vykdė dievų valią ir jiems tarnavo. Juk žmonės ir buvo dievų sukurti, kad atliktų už juos visus darbus, o patys dievai galėtų ilsėtis (žr. šaltinį p. 21)! Anot vieno iš Mesopotamijos epų, kai žmonių atsirado per daug ir jie ėmė kelti per didelį triukšmą, dievai nusprendė juos išnaikinti ir pasaulyje sukėlė tvaną. Šį pasakojimą apie tvaną perėmė žydai, jis aprašytas Biblijoje – tikriausiai girdėjote apie Nojų ir jo arką! Beje, Gilgamešas, kad sužinotų nemirtingumo paslaptį, nukeliavo ir pas žmogų, kuris po tvano liko gyvas ir buvo dievų apdovanotas amžinu gyvenimu.
Norintys žinoti dievų valią ir jai nenusižengti turėjo suprasti dievų siunčiamus ženklus. Visas aplinkinis pasaulis buvo pilnas tų ženklų – dangaus kūnų, puodo šukių ar juodų kačių ant kelio! Žyniai įvairiausiais būrimais pranašavo, kas laukia ir kaip reikia elgtis. Vis dėlto to, kas dievų skirta, neįmanoma išvengti, taip pat ir mirties. Gyvenimas po mirties Mesopotamijos religijoje nebuvo toks šviesus kaip senovės Egipto. Mirusiųjų teismo idėjos, žadančios atpildą ir teikiančios viltį, taip pat nebuvo. Mirusieji patekdavo į septynių sienų juosiamą požeminį kraštą, iš kurio niekas negalėjo grįžti. Tai buvo liūdnas, tamsus ir tylus pasaulis, mirusieji jame klajojo apsirengę plunksnų drabužiais ir maitinosi dulkėmis.
Klausimai ir užduotys
- Mesopotamijos gyventojai turėjo daug dievų. Nuo ko priklausė dievo galingumas?
- Pasvarstykite, kodėl dievai ir jų gyvenimas buvo panašus į žmonių gyvenimą.
- Kaip Mesopotamijos gyventojai įsivaizdavo pomirtinį gyvenimą? Kuo skyrėsi jų ir senovės egiptiečių įsivaizduojamas gyvenimas po mirties?
TYRINĖKITE!
Pagal dievų ir deivių atvaizdus ir ženklus (pateiktus p. 119 ir 120) sukurkite šiuolaikinius Mesopotamijos dievų portretus.
Kas svarbiau: šventykla ar rūmai?
Mesopotamijos šventyklos, kitaip nei senovės Egipto, mums menkai pažįstamos. Jau žinote, kad pagrindinė statybinė medžiaga krašte prie Tigro ir Eufrato buvo dumblas. Net ir šventyklos buvo statomos iš dumblo ar molio plytų, paprastai iš degtų, taigi tvirtesnių. Jų architektūra priminė namus – dievai juk buvo kaip žmonės, o šventyklos buvo jų namai! Jų išorę puošė iškišos ir įdubos. Kad pastatai būtų tvirti, sienos turėjo būti storos, todėl masyvumas yra vienas svarbiausių Mesopotamijos architektūros skiriamųjų požymių. Šventyklų puošybai ir dievų statuloms buvo ieškoma įvairių neįprastų medžiagų, tokių kaip ypatinga mediena, spalvotieji metalai, akmenys ir brangakmeniai (37 pav.). Tai buvo viena iš labai svarbių tarptautinės prekybos ir valdovų bendravimo paskatų. Pavyzdžiui, kasitų karalius prašė Egipto karaliaus daug aukso (žr. šaltinį p. 106)! Šventyklų sienos tikriausiai buvo dažomos įvairiomis spalvomis. Deja, daugiausia išliko tik šventyklų pamatai.
Geriau pažįstama Mesopotamijos gyvenamųjų namų architektūra. Miestuose paprasti namai buvo tik nedidelės patalpos viena šalia kitos. Didesni namai turėjo vidinį kiemą, kuris teikė šviesą ir orą. Plokščias stogas, kaip ir Egipte, buvo gera vieta visai šeimai miegoti karštomis vasaros naktimis. Rūmai irgi turėjo tokius kiemus, bet, be gyvenamųjų patalpų, juose buvo daug kitų – sandėlių, raštinių ir svečių priėmimo salių. Žinoma, karaliaus rūmai buvo turtingai įrengti, su vonios patalpomis, stumdomomis krosnimis, vėdinimo sistema, puikiais baldais, kilimais ir sienų tapyba. Asirijos karaliaus rūmų sienas puošė didelės akmeninės plokštės su reljefais, kuriuose buvo vaizduojamos karo žygių, karališkos medžioklės, rūmų gyvenimo ir religinės scenos (38 pav.). Iš jų mokslininkai daug sužinojo apie to laikotarpio Asirijos ir jos žmonių gyvenimą.
Vieni iš įspūdingiausių statinių Mesopotamijoje buvo zikuratai. Juos pradėjo statyti III tūkstm. pr. Kr. pabaigoje ir statė iki pat šios civilizacijos istorijos pabaigos (39 pav.). Zikuratas buvo miesto dievo ar deivės bokštas-šventykla. Šie aukšti statiniai tapo Mesopotamijos miestų ženklais, Asirijos sostinėje Ašūrè jų buvo net trys! Zikuratai buvo statomi iš nedegtų molio plytų. Kai kurie iš jų buvo padengti degtomis molio plytomis ar net nudažyti įvairiomis spalvomis! Zikuratų pavidalas šiek tiek primena Egipto piramides, tačiau jų paskirtis visai kita ir juose nebuvo jokių vidinių patalpų. Tai ne karaliaus kapas, bet kelios viena ant kitos pastatytos pakylos, kurių viršuje – šventykla.
Deja, iki mūsų laikų sveiko neišliko nė vieno zikurato, todėl nežinome, kaip jie iš tikrųjų atrodė. Pats garsiausias zikuratas, pastatytas Babilone, buvo daug kartų perstatytas. Tai turėjo būti įspūdingas 90 m aukščio statinys (40 pav.). Jis tapo Biblijoje aprašyto pasakojimo apie Babelio bokštą pirmavaizdžiu. Apie šį Babilono zikuratą rašė ir istorikas Herodotas. Jis teigė, kad ten vyko mergaičių žynių ir dievo vestuvės, kurios turėjo užtikrinti miesto ir šalies klestėjimą. Ir iš kur Herodotas taip viską žinojo? Žinoma, zikuratai galėjo būti naudojami ir kaip astronomijos observatorijos. Šiaip ar taip, žmonės tikėjo, kad šie aukšti statiniai juos priartina prie dangaus ir jų garbinamų dievų. Be jų, tokių galingų, bet kartu ir žmogiškų dievų, ši įspūdinga Mesopotamijos civilizacija nebūtų buvusi tokia ypatinga!
Herodotas savo Istorijoje rašė ir apie Babilono šventyklas, ir apie zikuratą. Gaila, kad jis negalėjo jų paprasčiausiai nufotografuoti...
„Vienoje iš dviejų polio dalių – pačiame viduryje – stovi dideli karaliaus rūmai, juosiami tvirtos sienos, o kitoje dalyje – keturkampė vyriausiojo jų dievo Belo šventovė su variniais vartais, išlikusi iki šių dienų. Kiekviena tos šventovės kraštinė – dviejų stadijų ilgio. Šventovės viduryje stovi didžiulis bokštas, ant šito – vėl kitas; iš viso aštuoni bokštai. Laiptai į tuos bokštus padaryti iš lauko ir sukasi aplink juos. Užkopęs maždaug pusę kelio, randi poilsio vietas ir suolus, kur lipantieji gali atsikvėpti. Viršutiniame bokšte yra didelė šventykla. Joje stovi plati lova, gražiai paklota, ir šalia – auksinis stalas. Viduje nėra jokios statulos <...>.“
Herodotas, Istorija, iš senosios graikų k. vertė J. Dumčius, Vilnius:Vaga, 2008, p. 71.
Klausimai ir užduotys
- Kurioje miesto dalyje stovėjo karaliaus rūmai? Pasvarstykite, kodėl buvo pastatyti būtent ten.
- Koks statinys stovėjo dievo Belo, arba Marduko, šventovės viduryje?
- Pasvarstykite, kodėl viršutinio bokšto šventykloje stovėjo plati lova ir auksinis stalas.
Klausimai ir užduotys
- Iš kokios medžiagos paprastai buvo statomos šventyklos Mesopotamijoje?
- Kokie Asirijos karaliaus rūmų radiniai padeda pažinti to meto žmonių gyvenimą ir iš dalies religiją?
- Kas buvo zikuratai? Kokia buvo jų paskirtis?
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Išvardykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip penkis Mesopotamijos dievus.
- Kokie, jūsų manymu, svarbiausi senovės Egipto ir Mesopotamijos religijų panašumai ir skirtumai?
- Paaiškinkite, kuo skyrėsi Mesopotamijos ir senovės Egipto šventyklos
TYRINĖKITE!
Ar esate girdėję Biblijos pasakojimą apie Babelio bokštą? Išsiaiškinkite, kas apie jį ir jo statybą sakoma šiame pasakojime ir koks galėtų būti jo ryšys su Babilono zikuratu.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Senovės Egipto ir Mesopotamijos civilizacijos kūrėsi ir gyvavo tuo pačiu metu gana panašiomis gamtinėmis sąlygomis. Pasvarstykite, kodėl jų religijos, nors ir turėjo panašumų, buvo tokios skirtingos.