Tema 1.6 (Lietuvių kalba 6)

VIETOVARDŽIŲ KILMĖ

Jau daug žinome apie savo vardus ir pavardes, tad pats laikas pasidomėti vietovardžiais. Ar žinote, kaip atsirado jūsų gimtojo miesto, miestelio ar kaimo pavadinimas?

Vietovardžiai daug pasako apie tautos praeitį ir kultūrą. Iš vietovardžių galima atsekti svarbesnius istorinius įvykius, įvairius ūkio ir buities dalykus, sužinoti apie protėvių kėlimąsi iš vienos vietos į kitą, bendravimą su kitų tautų žmonėmis.

Manoma, kad mūsų protėviai į dabartinės Lietuvõs teritoriją atkeliavo upėmis, tad seniausi yra vandens telkinių pavadinimai. Kai kurios upės, ežerai pavadinti bendriniais žodžiais ir šių vietovardžių kilmė aiški. Antai yra upės Dauba, Srautas, Lokysta, Akmena, ežerai Gulbis, Paršežeris, Ilgis, Beržuonis. Dėl kitų pavadinimų ginčijamasi iki šiol, pavyzdžiui, dėl ežero Paltis vardo kilmės. Vieni mokslininkai sako, kad šis pavadinimas gali būti kilęs iš bendrinio žodžio paltis (lašinių gabalas), kiti – kad iš latviško žodžio, reiškiančio šoną.

4.1. Surašykite savo gyvenamosios vietovės vandens telkinių pavadinimus ir naudodamiesi „Lietuvių hidronimų1 etimologiniu2 žodynu“ išsiaiškinkite jų kilmę.

1 Sąvoka hidronimas yra graikiškos kilmės, lietuviškai vandenvardis.
2 Etimologija – graikiškai žodžio kilmė, pradinė reikšmė.

Pirmieji gyvenviečių, kalnų, miškų ir mažesnių vietų pavadinimai irgi atsirado labai seniai. Vieni jų vienaip ar kitaip sudaryti iš žmonių vardų, pavardžių, pravardžių, pavyzdžiui:

Aleksandravas Bartašiškė Barboros pieva

Silvestrų miškas Šimonių giria Barono kalnas

Tokie pavadinimai teikia žinių apie toje vietoje gyvenusius žmones.

Dalis naujesnių vietovardžių padaryta iš senesnių, pavyzdžiui, iš vandens telkinių pavadinimų:

Panevėžys (upė Nevėžis) Palokystis (upė Lokysta) Padievytis (ežeras Dievytis)

Dar kiti kilę iš bendrinių žodžių, pavyzdžiui:

Laukuva Dulkių Laukas Vilkyškiai Barsukalnis

Lietuvoje yra vietų, pavadintų kitų šalių vietovardžiais:

Šveicarija Paryžius Londonas Berlynas Varšuvė

Kokių dar vietovardžių galima padaryti iš Miko vardo?

Dalies vietovardžių reikšmė aiški, o dėl kai kurių mokslininkai vis dar nesutaria. Pavyzdžiui, vieni sako, kad vietovardis Kaunas kilęs iš žmogaus vardo, kiti – kad pirminė reikšmė galėjusi būti gilus, žemas, esantis slėnyje. Galbūt dėl nemokėjimo paaiškinti pavadinimo apie vietovardžių kilmę prikurta daug įdomių, paslaptingų padavimų ir legendų.

4.2. Pasiskirstykite į kelias grupes ir surašykite aplinkinių vietovardžių pavadinimus (vieni kaimų, kiti kalvų, pievų, raistų ir t. t.). Jei gyvenate dideliame mieste, susitelkite į vieną kurią jo dalį ir surašykite senuosius istorinius, mitologinius gatvių, aikščių, parkų, kalnų, kitų vietų vardus (nepamirškite, kad pavadinimus turi net kai kurie pastatai). Išsiaiškinkite vietovardžių reikšmę pasitelkę popierinį arba elektroninį „Lietuvos vietovardžių žodyną“. Pasidomėkite, kokių yra pasakojimų apie šių pavadinimų kilmę, ir parenkite pristatymą.

SUŽINOKITE DAUGIAU

Lietuviški vietovardžiai nesibaigia sulig Lietuvos siena!

Jų esama Baltarusijos teritorijoje, pavyzdžiui, Ašmena (Ašmiany), Bokštas (Bakšty), Druskininkai (Druskiniki), Gruodiškė (Grodziški), Ilgaičiai (Ilgaicy), Pagiriai (Pogiry), Smilginiai (Smilgini), Trobos (Traby).

Lietuviškų vietovardžių yra Lenkijoje: Ašvinis (Oświn), Beržiniai (Bierżynie), Didžiuliai (Dziedziule), Giluišiai (Giłujsze), Kreivėnai (Krejwiany), Mauras (Mamry), Ožkiniai (Oszkinie), Šaltėnai (Szałtany), Trakiškė (Trakiszki).

Yra ir Latvijoje: Laukesa (Laucesa), Uodegėnai (Odiģjāni), Naujinis (Naujene), Šaukšteliai (Šaukšteļi), Užvalda (Izvalta).

Iš pavyzdžių matyti, kad lietuviškus vietovardžius kitos kalbos pritaikė prie savo fonetikos, bet jie lengvai atpažįstami.

O Karaliaučiaus (Kaliningrado) krašte baltiški (lietuviški, prūsiški) vietovardžiai buvo pakeisti rusiškais: miestas Alna virto Družba, kaimas Šilgaliai dabar Barchany, SkirvyBorovoje, Žemaitkiemiai Bolotnikovo. Senieji vardai išliko tik istorinėse knygose, dokumentuose ir literatūros kūriniuose.

Prašau palaukti