Šioje temoje MES:
- aptarsime Steigiamojo Seimo rinkimų svarbą, aplinkybes ir rezultatus;
- išsiaiškinsime pagrindines 1922 m. Lietuvos Konstitucijos nuostatas ir jų svarbą;
- įvertinsime Steigiamojo Seimo darbų reikšmę Lietuvai.
Steigiamojo Seimo rinkimai
AKTUALU! Kuo Lietuvos gyventojams, ypač moterims, buvo svarbūs Steigiamojo Seimo rinkimai?
Po Pirmojo pasaulinio karo susikūrusios naujos Rytų ir Vidurio Euròpos valstybės siekė kuo greičiau sušaukti savo parlamentus, kad jie galutinai padėtų pamatus tolesnei valstybingumo raidai. Vis dėlto Lietuvai kuriam laikui teko atidėti Steigiamojo Seimo idėją, nes 1918 m. pabaigoje prasidėjo kovos dėl nepriklausomybės. Esant tokiai situacijai, nebuvo galimybės sušaukti demokratinių visų Lietuvos piliečių parlamento rinkimų – apie tai buvo užsiminta 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akte. Pavykus išstumti bolševikus ir bermontininkus, lenkams tebevaldant Vilnių, 1920 m. pavasarį nutarta organizuoti pirmuosius demokratinius rinkimus į Steigiamąjį Seimą.
Balandžio viduryje rinkimai vyko laikantis Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymo. Jis skelbė, kad parlamentarai turi būti renkami visuotiniu, lygiu ir slaptu balsavimu pagal propòrcinę rinkimų sistèmą, t. y. rinkėjai turi balsuoti už partijų sąrašus, o ne už pavienius kandidatus. Rinkimų teisę turėjo visi 21 metų sulaukę Lietuvos piliečiai, neatsižvelgiant į jų tikėjimą, tautybę, lytį (5.1, 5.2 pav.). Į Seimą galėjo būti išrinkti ne jaunesni kaip 24 metų atstovai. Turint omenyje, kad Vilniaus ir Klaipėdos kraštus valdė kitos valstybės, Steigiamojo Seimo rinkimai vyko tik laisvoje teritorijoje ir buvo renkama 112 parlamentarų.
- 1
- 2
- 3
- 4
- 5
Po aštrios rinkimų agitacijos Steigiamojo Seimo rinkimus laimėjo Krikščionių demokratų blokas (KDB) (5.3 pav.), jis gavo 59 vietas iš 112 (5.4 pav.). Parlamento sudėtis buvo marga. Daugiau kaip du trečdaliai išrinktų parlamentarų buvo kilę iš valstiečių. Per dvejus su puse darbo metų Steigiamajame Seime parlamentarėmis pabuvo ir 8 moterys. Iš jų vyriausia – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943, 5.5 pav.), pirmininkavusi ir pirmam Steigiamojo Seimo posėdžiui (1 šaltinis). Turint omenyje, kad daugelyje to meto Europos valstybių moterys apskritai neturėjo balsavimo teisės, tai buvo neįprastas įvykis Lietuvos gyvenime.
Remdamiesi pateiktos diagramos duomenimis, padarykite dvi išvadas apie Steigiamojo Seimo rinkimų rezultatus.
Pasidomėkite, kokiu tikslu buvo įsteigtas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.
Atkreiptinas dėmesys, kad rinkimuose visišką nesėkmę patyrė Tautos pažangos partija (TPP), nors jos gretose buvo dauguma 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų (tarp jų ir J. Basanavičius), taip pat pirmasis Lietuvos prezidentas, partijos lyderis A. Smetona. Rinkimuose dalyvavo 90 proc. visų rinkėjų.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite Lietuvos politinę padėtį vykstant Steigiamojo Seimo rinkimams.
- Kodėl Steigiamojo Seimo rinkimai nevyko Vilniaus krašte?
Svarbiausi Steigiamojo Seimo darbai
AKTUALU! Kodėl pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje buvo priimta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proklamãcija?
Pasidomėkite, kokia matomo pastato paskirtis šiais laikais.
Steigiamojo Seimo posėdžiai maždaug po mėnesio nuo jo pirmo susirinkimo buvo perkelti į buvusį gimnazijos pastatą (5.6 pav.). Šio pastato trečiajame aukšte buvo įrengta Seimo posėdžių salė. Vėliau specialiai Seimo poreikiams fasade bus įrengtas balkonas.
Iki 1922 m. rudens Steigiamasis Seimas (5.7 pav.) priėmė apie 300 teisės aktų: įstatymų, jų papildymų ir pakeitimų. 1920 m. gegužės 15 d., pačią pirmąją darbo dieną, Steigiamasis Seimas, išklausęs prezidento Antano Smetonos ir Seimo pirmininko Aleksandro Stulginskio (1885–1969, 5.8, 5.9 pav.) kalbas, priėmė „Lietuvos Valstybės nepriklausomybės proklamavimo“ dokumentą (5.10 pav.). Jis, kaip ir 1918 m. vasario 16-osios aktas, skelbė, kad Lietuvà yra nepriklausoma valstybė. Vasario 16 d. dokumentą pasirašė 20 atstovų, o visõs Lietuvos gyventojų išrinktas parlamentas dar kartą patvirtino šalies nepriklausomybės paskelbimą.
Palyginkite Steigiamojo Seimo ir dabartinio Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sales ir pasakykite du skirtumus.
Pasidomėkite, kokiu tikslu Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gruodžio 22 d. įsteigė A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimą (2 šaltinis).
Nors už šį nutarimą buvo pasisakyta vienbalsiai, tai dar nereiškė, kad didžiosios partijos Steigiamajame Seime sutardavo dėl visų klausimų. Ypač daug diskusijų kilo svarstant Konstitucijos įstatymą. 1922 m. rugpjūčio 1 d. Seime balsuojant dėl Lietuvos valstybės konstitucijos įstatymo priėmimo, iki tol karštai diskusijose dalyvavę socialdemokratai ir socialistai liaudininkai pareiškė, kad jie balsavime nedalyvaus. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad jie manė, jog konstitucija nepakankamai demokratiška, įteisina plačius įgaliojimus turinčią prezidento instituciją, neužtikrina sąžinės laisvės ir kitų demokratinių principų. Be to, socialdemokratai kategoriškai pasisakė prieš bažnytinę metrikaciją, norėjo, kad mokyklose nebūtų dėstomi su religija susiję dalykai. Todėl Lietuvos valstybės Konstitucija buvo priimta daugumą Steigiamajame Seime turėjusių KDB ir žydų frakcijos balsais (5.11 pav.).
Nurodykite, kokie demokratinės santvarkos požymiai atsispindi schemoje.
Pagrindiniame šalies įstatyme pirmą kartą Lietuvos valstybės istorijoje buvo nurodyta, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, aukščiausioji valdžia priklauso tautai (1 str.). Konstitucija pirmą kartą lietuvių kalbą įteisino kaip valstybinę (6 str.). Konstitucijos 7 straipsnis skelbė: „Valstybės spalvos: geltona, žalia, raudona. Valstybės ženklas – baltas Vytis raudoname dugne.“ Ši nuostata reiškė, kad konstitucija priėmė Pirmojo pasaulinio karo metais lietuvių inteligentų pradėtą naudoti naują Lietuvos valstybinę vėliavą, kuri neturėjo nieko bendro su LDK didžiųjų kunigaikščių naudota vėliava.
Konstitucija ypač didelių galių suteikė Seimui, kurį sudarė tautos atstovai. Seimas buvo renkamas trejiems metams, pagrindinė jo funkcija – leisti įstatymus. Kitaip nei šiandienėje Lietuvojè, 1922 m. Konstitucija skelbė, kad Lietuvos prezidentą renka Seimas slaptu balsavimu absoliučiąja atstovų balsų dauguma (5.1 lentelė).
5.1 lentelė. 1922 m. Lietuvos Konstitucijos ištraukos
1 §. | Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika. Suvereninė Valstybės Valdžia priklauso Tautai. |
2 §. | Valstybės Valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas. |
3 §. | Lietuvos Valstybėje neturi galios joks įstatymas, priešingas Konstitucijai. <…> |
9 §. | Niekas negali būti kartu Lietuvos ir kurios kitos valstybės pilietis. |
10 §. | Visi Lietuvos piliečiai, vyrai ir moters, yra lygūs prieš įstatymus. Negali būti teikiama ypatingų privilegijų nei mažinama teisių piliečiui dėl jo kilmės, tikėjimo, tautybės. <…> |
15 §. | Piliečiams laiduojama žodžio ir spaudos laisvė. Ši laisvė galimà suvaržyti tik įstatyme nurodytais atsitikimais, kada tai yra reikalinga dorai ar valstybės tvarkai apsaugoti. <…> |
17 §. | Piliečiams laiduojama draugijų ir sąjungų laisvė, jei jų tikslai ir vykdomosios priemonės nėra priešingos baudžiamiesiems įstatymams. <…> |
21 §. | Nuosavybės teisė saugojama. Piliečių turtas galima nusavinti įstatymo keliu tik viešajam reikalui esant. |
22 §. | Seimą sudaro Tautos atstovai. |
23 §. | Atstovai renkami visuotintu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu, proporcingąja rinkimų sistema. Rinkimų tvarką ir atstovų skaičių nustato įstatymas. |
24 §. | Rinkti atstovus į Seimą turi teisės pilnateisiai Lietuvos piliečiai, vyrai ir moters, turintieji ne mažiau kaip 21 metus amžiaus, o būti renkamiems – turintieji ne mažiau kaip 24 metus amžiaus. |
25 §. | Seimas renkamas trejiems metams. <…> |
41 §. | Respublikos Prezidentą renka Seimas. <…> |
43 §. | Respublikos Prezidentu gali būti renkamas kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas atstovu į Seimą ir yra ne jaunesnis kaip 35 metų. |
44 §. | Respublikos Prezidentas yra renkamas trejiems metams. |
Pasidomėkite, kuo Steigiamojo Seimo priimta konstitucija panaši į 1992 m. priimtą dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją (žr. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA (lrs.lt).
1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas priėmė Žemės reformos įstatymą. Reformai vykdyti į Valstybinį žemės fondą buvo imama valstybinė žemė ir kiti privilegijų teisėmis iš caro valdžios gauti dvarai, visa prieš Lietuvos nepriklausomybę bermontininkų būriuose ar Lénkijos kariuomenėje kovojusių asmenų žemė, taip pat privačių asmenų, bažnyčių, vienuolynų ir kitų bažnytinių institucijų žemė, viršijanti 80 ha normą. Remiantis įstatymu, daugumai savininkų, iš kurių buvo paimta žemė, buvo numatyta kompensacija, o gavę žemės (iš skyrus karius savanorius) turėjo ją išsipirkti – kaina buvo gerokai mažesnė nei rinkoje.
Turint omenyje, kad Lietuvos valstybė buvo neseniai susikūrusi, išpirkos mokėjimas buvusiems žemės savininkams buvo atidėtas neribotam laikui, nes buvo nutarta laukti, kol pagerės valstybės finansinė padėtis. Tokie valdžios veiksmai sukėlė dvarininkų nepasitenkinimą. Vykdant žemės reformą, žeme, visų pirma, buvo aprūpinami kariai savanoriai, nes valdžia norėjo jiems atsidėkoti už jų pasiaukojimą ginant šalį nepriklausomybės kovose. Žemės galėjo įsigyti bežemiai ir mažažemiai, turintys mažiau nei 10 ha, kaimo amatininkai, kai kurios valstybinės ir visuomeninės įstaigos.
Per žemės reformą kaimai pradėti skirstyti į vienkiemius. Rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, jį sudaro 100 centų. Lietuvoje kursuojantys pinigai – ostmarkės, ostrubliai, Vokietijos markės – per 3 mėnesius valdžios nustatytu kursu turėjo būti iškeisti į litus. Litas buvo įvestas spalio 1 dieną.
Steigiamojo Seimo darbo metais pagerėjo tarptautinė Lietuvos padėtis. 1921 m. rugsėjo mėn. Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjungą. Nors Vilniaus kraštas ir toliau priklausė Lénkijai, o Klaipėdos kraštą valdė Tautų Sąjunga (konkrečiai – Prancūzijà), iki Steigiamojo Seimo darbo pabaigos Lietuvos valstybingumą de jure pripažino didžiosios Vakarų valstybės. Tiesa, JAV 1922 m. liepos 28 d. pripažinimas (5.12 pav.) kiek skyrėsi nuo kitų valstybių: JAV pripažino trijų Báltijos valstybių vyriausybes, bet ne pačias valstybes. JAV tikėjosi, kad, atsikūrus ikibolševikinei Rùsijai, Lietuva, Lãtvija ir Èstija įeis į Rùsijos valstybę autonominėmis teisėmis. 1922 m. pabaigoje Lietuvą taip pat pripažino Didžióji Britanija ir Prancūzija. Taigi 1922 m. Lietuva tapo visateise demokratine Europos valstybe.
Kokia plakato paskirtis? Pasakykite vardą ir pavardę asmens, kurį matote kairėje plakato pusėje šalia Lietuvos vėliavos.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos konstituciją?
- Nurodykite žemės reformos padarinius Lietuvos ūkiui.
- Kuo Lietuvai svarbūs 1922 metai?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Lietuvos Nepriklausomybės Aktas priimtas 1918 m., bet Steigiamojo Seimo rinkimai vyko tik 1920 metais. Kodėl delsta organizuoti parlamento rinkimus?
- Dėl kokių priežasčių Steigiamojo Seimo rinkimus laimėjo krikščionių demokratų blokas?
- Plačiau apibūdinkite vieną Steigiamojo Seimo darbą.
- Nurodykite Steigiamojo Seimo atliktų darbų reikšmę Lietuvos raidai.
Darbas su šaltiniais
1 šaltinis
Iš Steigiamojo Seimo narės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės kalbos
Laiminga esu, kad likimas suteikė man tos didelės garbės atidaryti šiandien mūsų nepriklausomos tėvynės Steigiamojo Seimo darbus ir šalies šeimininko vardu pasveikinti visus čia susirinkusius. <…>
Ilga juk ir be galo sunki buvo mūsų tautos kelionė, kol priėjom laisvės slenkstį. Ne lengviau klojosi mums, kol atsidūrėm tame brangių brangiausiame tautos valios sudarytame nepriklausomybės rūme. Juk ilgiau kaip šimtą metų kentėm įvairios rūšies prispaudimų. <…>
Nors dar dalis mūsų tautos kūno tebevargsta po svetimu jungu, nors ir netenka mum patiem, šalies šeimininkui, Steigiamajam Seimui, dar šiandien susirinkti mūsų tėvų sostinėj, Vilniuj, nenusidėsiu, turbūt, tautos valiai, čia mane pastačiusiai, jei pirmu savo uždaviniu laikysiu tart geros vilties žodį broliam, atskirtiem nuo mūsų fronto juosta, ir kviest juos širdimi dalyvaut drauge su mumis šios dienos iškilmėj. <…>
Pavesta juk mum versti naujas istorijos lapas. Per daug jau ilgai mus lankė visokios nuoskaudos. Stenkimės visom išgalėm tą naują lapą išlaikyti gryną, patikrindami visiem mūsų valstybės gyventojam lygias piliečio teises, leisdami jiem savo būvį gerint ir visiem drauge žengt į aukštesnį kultūros laipsnį. Būkim rūpestingi, neužmirškim nei trumpai valandai, jog priešų mums nestinga, tų priešų, kurie kiekviena proga naudojasi mus žeminant prieš Europos vakarus, kurie taip pat uoliai seka mūsų darbuotę.
„Steigiamojo Seimo Darbai“, 1-as posėdis, 1920-05-15, Kaunas, 1920.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kokia proga pasakyta ši kalba?
- Autorė mini lietuvių tautos kentėjimą „įvairios rūšies prispaudimų“. Kurių valstybių priespauda turima omenyje?
- Pakomentuokite kalboje minimus žodžius „dalis mūsų tautos kūno tebevargsta po svetimu jungu“.
- Kaip kalboje vertinami lietuvių tauta, Steigiamasis Seimas?
- Kokius priešus kalbos autorė turi omenyje?
2 šaltinis
Iš 2022 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus kalbos, pasakytos gavus Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę
Šis įvertinimas skiriamas už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą. Jeigu mano darbai šiandienos piliečio akyse buvo būtent tokie, vadinasi, esame bendraminčiai. Visą sąmoningą gyvenimą, pradedant paauglio dalyvavimu antinacinėje rezistencijoje ir baigiant šiandieniniais susitikimais su Lietuvos ir pasaulio žmonėmis, stengiausi dirbti savo valstybei. Visą gyvenimą visomis galimybėmis siekiau, kad Lietuva būtų laisva, demokratiška ir europietiška. <…>
Vasario 16-osios Lietuva buvo žodis, žinia pasauliui, kad mūsų tauta gyva, kad mes siekiame valstybingumo ir niekada to siekio neatsisakysime. Tuo tarpu 1920 metais Steigiamasis Seimas padarė viską, kaip kad Šventajame Rašte pasakoma – žodis virstų kūnu. Nepriklausomybės deklaracijoje užrašytas Lietuvos laisvės žodis virto Lietuvos Respublika – laisva, demokratiška, parlamentine valstybe. Praėjo daugiau nei šimtas metų, tačiau ši parlamentarizmo tradicija nenuvertėjo, net atvirkščiai, kaip rodo šiandieniniai įvykiai, laisvė, demokratija, tikrasis parlamentarizmas išlieka tikrąja orios visuomenės gyvenimo širdimi.
„Prezidentui Valdui Adamkui įteiktas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė“ (lrs.lt)
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kokia proga pasakyta ši kalba?
- Kaip A. Stulginskis susijęs su parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimu?
- Nurodykite šaltinyje minimus prezidento V. Adamkaus nuopelnus Lietuvai.
- Kuo Lietuvai svarbi šaltinyje minima Vasario 16-oji ir kuo reikšmingas 1920 m. darbą pradėjęs Steigiamasis Seimas?
- Kokios vertybės iškeliamos kalboje? Kaip jos susijusios su A. Stulginskiu ir dabartinės Lietuvos politine santvarka?
Sąvokos
De jure – teisiškas, oficialus valstybės nepriklausomybės pripažinimas, oficialus vienos valstybės nuolatinių diplomatinių atstovybių atsiuntimas į kitos valstybės teritoriją.
Proklamãcija – politinio turinio agitacinis lapelis (dažniausiai neteisėtas); atsišaukimas.
Propòrcinė rinkimų sistemà – rinkimų sistema, kuria siekiama atstovaujamąją instituciją sudaryti taip, kad visos visuomenės politinės grupės joje gautų vietų proporcingai rinkimuose gautų balsų skaičiui.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"