Šioje temoje MES:
- apibūdinsime lietuvių gyvenimo sąlygas JAV;
- charakterizuosime svarbiausius Amèrikos lietuvių veiklos bruožus;
- apibūdinsime JAV lietuvių pagalbą Lietuvai iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos.
Amerikos lietuvių gyvenimo sąlygos
AKTUALU! Kodėl daugumai lietuvių, atvykusių į JAV, teko nusivilti?
Prieš išvykdami iš Lietuvõs, emigrantai daug tikėjosi iš JAV, nes jas laikė svajonių ar neribotų galimybių šalimi. Pasiekus kelionės tikslą, susidurta su liūdna realybe. Pasak Jono Šliūpo, „mes Amerikoje patekome į naujas sąlygas, kuriose niekas (žemaičių patarle pasekant) nei koja kelio neparodė, neįkvėpė drąsos ar pakėlė dvasią. Mes čia visur ir visada turėjome vien savais irklais irtis.“ Atvykėliams reikėjo susirasti būstą, darbą, išmokti anglų kalbą. Padėtį sunkino tai, kad jie neturėjo išsilavinimo (1 šaltinis), profesijos, dalis atvykusiųjų nebuvo tautiškai susipratę.
Iš 1899–1914 m. į JAV atvykusių 252 tūkst. lietuvių tik 255 turėjo išsilavinimą. Todėl daugumai atvykėlių teko dirbti pačius sunkiausius darbus. Pradžioje daugelis dirbo Pensilvanijos geležinkelio statybose, vėliau – anglių kasyklose, gyvulių skerdyklose, metalo apdirbimo ir kitose įmonėse, kuriose darbo sąlygos buvo sunkios. Jas išsamiai aprašė rašytojas Aptonas Sinkleris (Upton Sinclair) 1906 m. išleistame romane „Džiunglės“ (36.1 pav.). Knygoje daug vietos skirta Amerikos darbininkų išnaudojimui, nepakeliamoms jų darbo sąlygoms Čikagos skerdyklose. Pagrindiniai romano veikėjai – lietuviai emigrantai. Knyga sulaukė didelio susidomėjimo visoje Amerikoje ir atskleidė atvykėlių iš Lietuvos tamsiąją gyvenimo svetimoje šalyje pusę.
Pasidomėkite, kodėl autorius šią knygą pavadino būtent taip.
Bėgant laikui, dalies lietuvių gyvenimas JAV pagerėjo, atvykėliai vis labiau įsitraukė į vietos bendruomenių gyvenimą, gavo geriau apmokamus darbus, įsigijo nekilnojamojo turto, steigė įmones, parduotuves, statė bažnyčias, lietuviškas mokyklas. 1910 m. J. Šliūpas (36.2 pav.) savo kalboje Čikagoje pagrįstai nurodė teigiamus vietos lietuvių gyvenimo aspektus: „Nors europiečiai lietuviai mus pašiepia, bet, visgi, ne be naudos, taip sau, taip broliams Lietuvoje, mes čia, Amerikoje, gyvename. Dvasia nesuskurdome, nes turėjome gerą mokytoją – Ameriką. Visi piliečiai čia lygūs, darbas gerbiamas, o mokslai, religija, spauda, organizacijos – laisvos! Per paskutinius 25 metus (1885–1910 m.) Amerikoje gyvendami, pasidarėme ir geresni, ir šviesesni, ir turtingesni – be to, labiau save ir savo tautybę gerbiame.“ Apie 20 proc. lietuvių emigrantų sugrįžo į Lietuvą.
Pasidomėkite, kaip J. Šliūpas susijęs su J. Basanavičiaus politine kultūrine veikla.
Klausimai ir užduotys
- Su kokiais sunkumais pirmiausia susidūrė į JAV atvykę lietuviai?
- Kodėl ilgainiui pagerėjo dalies JAV apsigyvenusių lietuvių padėtis?
Amerikos lietuvių veiklos apžvalga
AKTUALU! Kodėl JAV kilo vietos lietuvių ir lenkų konfliktas?
Iš pradžių lietuviai, atvykę į JAV, kartu su lenkais steigė bendras parapijas, draugijas. Kurį laiką juos siejo kadaise turėta bendra valstybė – ATR ir jos atgaivinimo idėja. Šią idėją lietuviai su lenkais bandė įgyvendinti ginklu per 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimus. Lietuvoje prasidėjus lietuvių tautos atgimimui (žr. 26 temą), išeivijoje tarp lietuvių ir lenkų kilo nesutarimų. Lietuviai imigrantai atmetė ATR atkūrimo, o kartu veikimo su lenkais JAV idėją. Lietuviai vieni pradėjo steigti lietuviškas draugijas, organizacijas. 1875 m. Niujorke buvo įkurta pirmoji vienų lietuvių Šv. Kazimiero draugija. Kūrėsi ir vien tik lietuviškos parapijos. Šimtmečio pabaigoje jau buvo įsteigta 40 tokių parapijų.
Pamažu kūrėsi lietuviška spauda. Vienas iš jos pradininkų buvo iš Suválkų gubernijos kilęs Mykolas Tvarauskas, 1863–1864 m. sukilimo dalyvis (sužeistas pabėgo į kaimyninę Prūsiją). Masinės Lietuvos gyventojų emigracijos pradžioje atvykęs į JAV, Pensilvanijos valstijoje įsteigė spaustuvę, čia išspausdino pirmuosius Amerikos lietuvių leidinius. Išleido anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų kalbų žodyną „Tlumočius, arba Slovnikas angielskai lietuviškas...“. 1997 m. Lietuvoje perleistas šis žodynas pavadintas „Pirmoji Amerikos lietuviška knyga“ (36.3 pav.). M. Tvarauskas taip pat buvo pirmojo Amerikos lietuvių laikraščio „Gazieta lietuviška“ leidėjas ir redaktorius, kartu su J. Šliūpu leido laikraštį „Unija“ (1884–1885 m.) ir kitus leidinius.
Kadangi M. Tvarauskas pasisakė už lietuvių ir lenkų unijinius ryšius, tarp jo ir J. Šliūpo kilo nesutarimų, ir spaudos bendradarbiai pasuko į priešingas puses. J. Šliūpas JAV iškėlė idėją įkurti bendrą lietuvių ir latvių valstybę (36.4 pav.). Savo redaguojamame laikraštyje „Lietuviškas balsas“ (36.5 pav.) J. Šliūpas kritikavo sulenkėjusius lietuvius. Minėtame leidinyje daug vietos skirta ir Katalikų bažnyčios kritikai. Katalikų atstovai neliko skolingi: 1886 m. įsteigtame savo leidinyje „Vienybė lietuvininkų“ kritikavo J. Šliūpą ir jo laisvamaniškas kalbas, nukreiptas prieš religiją.
Pasidomėkite, kurios dabartinės Lietuvos ir Lãtvijos teritorijos neįeina į J. Šliūpo nubraižytą bendros Lietuvos ir Latvijos valstybės žemėlapį.
Taigi XIX a. pabaigoje JAV lietuvių bendruomenė ideologiškai ėmė skaldytis į laisvamanius, jie įsteigė Susivienijimą lietuvininkų Amerikoje (veikė iki 1888 m.). O katalikiškos pakraipos veikėjai tais pačiais metais įsteigė Susivienijimą lietuviškų draugysčių Amerikoje, jis 1901 m. suskilo į Lietuvių Romos katalikų susivienijimą Amerikoje ir Susivienijimą lietuvių Amerikoje. Dar vėliau atsirado kelios katalikiškos pakraipos organizacijos.
XIX a. pabaigoje JAV ėmė steigtis lietuvių socialistų kuopos, o 1905 m. buvo įkurta Lietuvos socialistų partija Amerikoje. Dar kita grupė – tautinės liberalios pakraipos JAV lietuviai, jie turėjo savo ideologinės pakraipos leidinių. Kaip matyti iš šių faktų, XX a. pradžioje JAV lietuviai jau turėjo pakankamai inteligentijos, bet buvo ideologiškai susiskaldę.
Klausimai ir užduotys
- Kokia buvo pagrindinė JAV apsigyvenusių lietuvių veikla?
- Kodėl JAV kilo nesutarimų tarp ten gyvenančių lietuvių ir lenkų?
Amerikos lietuvių parama Lietuvai
AKTUALU! Kaip Amerikos lietuviai stengėsi padėti okupuotai tėvynei?
JAV lietuviai įvairiais būdais teikė paramą Lietuvai. Spaudos draudimo metais nemaža dalis lietuviškų knygų būdavo išleidžiama JAV (36.1 lentelė). Šiai veiklai iki 1904 m. buvo geresnės sąlygos JAV nei Lietuvojè. JAV išleisti lietuviški leidiniai knygnešių dėka pasiekdavo Lietuvą.
36.1 lentelė. Lietuviškų laikraščių leidyba
Metai | Laikraščių skaičius | Proc. (palyginti su 1904 m.) |
1884 | 14 | 50 |
1894 | 20 | 71 |
1904 | 28 | 100 |
1905 | 41 | 146,4 |
1909 | 55 | 200 |
1910 | 65 | 232 |
JAV lietuvių iniciatyva Lietuva dalyvavo 1900 m. pasaulinėje parodoje Parỹžiuje. Joje daugiausia išeivijos ir tėvynėje gyvenančių lietuvių pastangomis Europà pirmą kartą galėjo daugiau sužinoti apie Lietuvą, apie jos kultūrinį gyvenimą ir lietuvių liaudies meną. Nors, paklūstant pasaulinės parodos rengėjams, lietuvišką ekspoziciją teko rengti etnografinio pobūdžio, vis dėlto, rodant eksponatus, pavyko pasiekti, kad ekspozicija turėtų ir politinį atspalvį – apie tai ir svajojo pirmieji iniciatoriai, pasiūlę dalyvauti parodoje. Beje, per parodą lietuviai platino pristatomų eksponatų katalogus ir literatūrą apie Lietuvą prancūzų kalba.
JAV lietuviai vieni pirmųjų iškėlė nepriklausomos Lietuvos paskelbimo idėją, viešai apie Lietuvos siekius nuolat kalbėjo JAV valdžiai, ragino visokeriopai remti Lietuvą, nuolat aukojo dideles sumas Lietuvos laisvės reikalams (2 šaltinis). 1919 m. lietuvių delegacijoje Parỹžiaus taikos konferencijoje aktyviai veikė ir keli JAV lietuviai, o pati delegacija buvo išlaikoma JAV lietuvių lėšomis. Visa tai leidžia kalbėti apie lietuvių išeivijos neabejingumą tėvynei, norą matyti ją nepriklausomą ir kitų pasaulio valstybių pripažintą. 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas yra didelis visų Lietuvos gyventojų, įskaitant ir JAV lietuvių, laimėjimas.
Klausimai ir užduotys
- Kuo Lietuvai reikšmingas dalyvavimas Paryžiaus pasaulinėje parodoje 1900 metais?
- Apibūdinkite JAV lietuvių požiūrį į JAV valdžią.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kuo Lietuvos istorijai svarbi A. Sinklerio parašyta knyga „Džiunglės“?
- Kuo JAV lietuviams nusipelnė J. Šliūpas?
- Kodėl tarp JAV lietuvių kilo ideologinių skirtumų?
- Apibūdinkite JAV lietuvių paramą Lietuvai XX a. pradžioje.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu, plačiau aprašykite pasirinktos JAV lietuvių organizacijos ar pasirinktų asmenybių paramą Lietuvai. Surinkta informacija pasidalykite su klasės draugais.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Apie lietuvių emigrantų JAV išsilavinimą
JAV buvo spaudos laisvė, ko Lietuvoje 1865–1904 m. nebuvo. Tačiau JAV maža buvo lietuvių, kurie ta laisve pasinaudotų. Čia susirinko energingiausias elementas, tačiau neapsišvietęs, daugiausia varguomenė. Uždarbiai skurdūs, darbo valandos ilgos. Nebuvo nė lėšų spaudai, nebuvo nė laiko, nedaug tebuvo ir raštingų. Spėjama, kad 1864–1871 m. atvykusiųjų tarpe buvo beraščių 75 %, 1872–1880 m. – 70 %, 1881–1889 m. – 65 %, 1890–1898 m. – 60 %, o 1899–1907 m. – dar buvo 56,6 %. <...> 1899–1914 m. atvyko į JAV 252 294 lietuviai. Ir šių tarpe buvo nemokančių nei skaityti, nei rašyti 122 717; mokėjo skaityti 11 352 (įtraukiant į šį skaičių ir vaikus iki 14 metų, kurių buvo 20 185). <...> 1908 m. iš išvažiavusių į JAV 13 720 lietuvių 7 112 (4 215 vyrų ir 2 877 moterys) nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. <...>
XIX a. JAV lietuviai inteligentijos beveik neturėjo. Tiesa, po 1863 m. sukilimo atvyko didesnis skaičius dvasiškijos ir inteligentijos, bet dauguma jų buvo lenkiškos orientacijos.
Pagal Vincento Liulevičiaus knygą „Išeivijos vaidmuo Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo darbe“, Chicago, Illinois, 1981, p. 175.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Su kokia problema susidūrė į JAV atvykę lietuviai? Kodėl kilo ši problema?
- Apibūdinkite šaltinyje minimus lietuvių emigrantų buities sunkumus JAV.
- Nurodykite pagrindinę priežastį, dėl kurios aptariamuoju laikotarpiu JAV lietuviai beveik neturėjo inteligentijos.
- Kodėl į JAV iš Lietuvos atvykusi inteligentija daugiausia buvo lenkiškos orientacijos?
- Padarykite išvadą apie lietuvius, atvykusius į JAV.
2 ŠALTINIS
Apie JAV gyvenančių lietuvių paramą Lietuvai
Pirmą kartą JAV visuomenė apie lietuvių tautą ir Lietuvą išgirdo 1916 m. liepos 21 d., kai JAV lietuvių pastangų dėka buvo gautas JAV Kongreso pritarimas organizuoti piniginę rinkliavą kenčiančiai dėl karo Lietuvai remti, šelpti vargstančius tautiečius. Šį pritarimą sustiprino JAV prezidento Woodrow Wilson’o 1916 m. rugpjūčio 31 d. padėtas parašas po aktu dėl Lietuvos dienos skelbimo lapkričio 1 d. aukoms rinkti. Tą dieną visi pagrindiniai JAV laikraščiai rašė apie Lietuvą ir jos vargus. <...> JAV lietuviai katalikai 1917 m. sausio mėnesio pradžioje paskelbė JAV valdžiai apie savo nusistatymą remti Lietuvos nepriklausomos valstybės sukūrimą. O kai JAV 1917 m. balandžio 6 d. įstojo į karą Antantės pusėje, katalikai, remiami Tautos fondo, nutarė 1917 m. gegužės 15 d. Washington’e atidaryti nuolatinę savo atstovybę – Lietuvių informacijos biurą (toliau – LIB). <...>
Kai JAV lietuvių veikėjai apsisprendė remti Lietuvos nepriklausomybę, visuomenėje kilo iki tol nematytas entuziazmas, pakilo nuotaika, žmonės dosniai aukojo. 1918 m. rugpjūčio 23 d. Tautos fondo <...> seimas nutarė iki Kalėdų fondui surinkti 50 000 dolerių. Tos sumos surinkimui paskiriama vadinamoji Laisvės savaitė – nuo lapkričio 24 iki 31 dienos, kiekvienai kolonijai paliekant teisę nusistatyti sau patogų laiką. Buvo numatyta aukotojus apdovanoti specialiais ženkliukais, o dosniausias kolonijas – diplomais. Taip pat nutarta pasiekti tokį agitacijos intensyvumą, kad kiekvienas Tautos fondo skyrius pritrauktų aukoti penktadalį toje kolonijoje gyvenančių suaugusių žmonių. Seimas pažymėjo, kad dalis pinigų bus skirta lietuviams tremtiniams padėti grįžti į Lietuvą ir moksleiviams, besimokantiems Šveicarijoje.
Pagal Juozo Skiriaus knygą „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“, Vilnius, 2018, p. 56–57, 101–102.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokiais būdais JAV lietuviai teikė paramą Lietuvai?
- Kaip JAV lietuviai garsino Lietuvos vardą už Atlanto?
- Kam buvo skiriamos JAV lietuvių suaukotos lėšos?
- Nurodykite, kaip JAV lietuviai įsivaizdavo Lietuvos politinę ateitį.
- Padarykite išvadą apie JAV lietuvių ir Lietuvos ryšius aptariamuoju laikotarpiu. Atsakymą pagrįskite šaltinio teiginiais.
Sąvokos
Išeivijà – į kitas šalis išvykę gyventi kurios nors tautos žmonės, jų visuma.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"