MOKYMOSI TIKSLAI
- Gilinsitės į prieveiksmių reikšmę.
- Aiškinsitės prieveiksmių gramatinius požymius.
- Mokysitės tekste atpažinti prieveiksmius.
STEBIME
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ perskaitykite apie vienodai rašomus tris skirtingus žodžius: daiktavardį greta, prieveiksmį greta ir prielinksnį greta. Naudodamiesi šia informacija ir klausimais, raskite tekste prieveiksmį. Prieveiksmiai nelinksniuojami ir nevartojami su linksniais.
1 gret||a (4) 1. eilė: Sėdasi visi į gretą. Jaunimo gretos. 2. kar. rikiuotė, kurioje stovima greta: ~as dvejink! Stok į pirmą gretą!
2 greta prv. šalia, palei: G. sėdi, važiuoja.
3 greta prl. (su kilm.) šalia, prie: Stok g. manęs.
Kambaryje Greta nužvelgė išmėtytas knygas ir atsisėdo greta lentynos, kad į vieną gretą sudėtų albumus, kurie dabar voliojosi greta. Dailioje knygų gretoje surikiuotus leidinius bus lengva rasti, nes jie meiliai susiglaus greta kaip geriausi Gretos bičiuliai.
- Kodėl du žodžiai, pažymėti foneliu, parašyti didžiąja raide? Ką jie reiškia? Kokia tai kalbos dalis?
- Kurį žodį galėtumėte pakeisti prielinksniu prie? Kokia kalbos dalis yra šis žodis? Kokį linksniuojamąjį žodį radote šalia jo?
- Kuriuos žodžius galėtumėte pakeisti linksniuojamuoju žodžiu eilė? Kokia kalbos dalis yra šie žodžiai? Kokius derinamuosius žodžius (tos pačios giminės, skaičiaus ir linksnio) radote šalia jų?
- Kurie kiti žodžiai eina su veiksmažodžiu ir atsako į klausimą kur? Kokia tai kalbos dalis?
AIŠKINAMĖS
Prieveiksmis – kalbos dalis, reiškianti veiksmo aplinkybę ar ypatybės požymį. Prieveiksmiai nekaitomi nei linksniais, nei asmenimis, nerodo nei skaičiaus, nei giminės, todėl negali būti derinami. Kai kurie gali būti kaitomi laipsniais. Jie neturi galūnės. Pavadinimas yra padarytas iš žodžių junginio prie veiksmo, nes prieveiksmiai dažniausiai šliejami prie veiksmažodžių ir juos paaiškina.
Kartais prieveiksmiai šliejami prie linksniuojamųjų žodžių – būdvardžių ar dalyvių ir pabrėžia jais nusakomą ypatybę.
Prieveiksmiais nusakomi ir spalvų atspalviai (žalsvai pilkas, tamsiai mėlynas).
Prieveiksmiai gali šlietis ir prie kitų prieveiksmių, t. y. sudaryti samplaikas tarpusavy.
Prieveiksmiai atsako į klausimus kaip?, kur?, kada?, kiek?, keliese?, kodėl?, kuriuo tikslu? ir sakinyje paprastai eina įvairiomis aplinkybėmis, kartais – tariniu.
ĮTVIRTINAME
- Sugrupuokite žodžių junginius pagal tai, prie ko šliejami pažymėti prieveiksmiai: prie asmenuojamųjų veiksmažodžio formų (1), dalyvio (2), būdvardžio (3) ar prieveiksmio (4).
1 | 2 | 3 | 4 |
iš tiesų pasisekė | | | |
Iš tiesų pasisekė, kasnakt sapnuojamas, visai arti, baisiai smailus, nepaprastai toli, grasinamai sumurmėjo, supyko nei iš šio, nei iš to, priešpiet baigtas, labai mažai, ryškiai rožinė, kada nors suprasi, dirba paeiliui, tamsiai žalias, moka šiaip sau, slapta sekamas, aiškiai pamiršęs, per plauką išliko.
- Perskaitykite tekstą. Keldami klausimus iš pabrauktų tarinių, nustatykite, kuo sakinyje eina spalva pažymėti prieveiksmiai.
1. Kažkodėl tekinom pasileidau prie pirmosios piramidės. 2. Štai, pagaliau aš stoviu arti. 3. Žmogus prie jos esi kaip aguonos grūdas. 4. Primena ji iš karto Balkanų viršūnę, tik su tuo skirtumu, kad ten uolos yra bet kaip suverstos, o čia taisyklingai žmogaus rankomis sudėtos; ten jos yra nelygios, o čia visos vienodai nutašytos. 5. Šis milžinas keturiais lygiais šonais. 6. Visi jie prasideda nuo žemės plačiai, o į viršų eina siauryn, siauryn, kol pasidaro visai smailas viršus, parėmęs padangę.
(Pagal Mato Šalčiaus knygos „Svečiuose pas 40 tautų“ ištrauką)APIBENDRINAME
- Perskaitykite tekstą. Atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis.
- Kurios pažymėtos aplinkybės reiškiamos neasmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis, kurios – prieveiksmiais?
- Nustatykite, prie kurio žodžio sakinyje šliejasi prieveiksmiai. Į kokį klausimą jie atsako?
- Sfinkso aprašyme raskite priešingos reikšmės prieveiksmius. Kodėl šiame tekste vartojami antonimai? Kurie prieveiksmiai sustiprina aprašymo įspūdį?
Vakar neturėjau laiko aplankyti sfinkso, tai dabar švintant skubėdamas išsiruošiau žemyn. Čia jį pamačiau, atkastą iš visų pusių su nudaužta nosim. Iš arti jis nedaro tokio didelio įspūdžio, nes aplinkiniai griuvėsiai ir atlaužos, plyšiai jo letenose ir nugaroje visai mažina jo svarbą ir dydį. Nusileidus iš toli jis atrodo įspūdingai, ir ten tada gauni viso jo slėpiningumo vaizdą. Ypač įdomiai sfinksas atrodė melsvai raudonoje aušros pusiautamsoje. Šviesėjant atrodė, kad ir jis lyg bunda iš savo sustingimo ir štai, rodos, pasikėlęs žvilgters aukštyn ir pasiraivys savo liūto liemeniu.
(Pagal Mato Šalčiaus knygos „Svečiuose pas 40 tautų“ ištrauką)- Išvardykite penkis prieveiksmius įspūdžiui apie sfinksą perteikti. Su pasirinktais prieveiksmiais sukurkite savo aprašymo apie sfinksą pastraipą.
Melsvai raudonoje aušros pusiautamsoje sfinksas atrodė įspūdingai, slėpiningai, neapsakomai, nepakartojamai...