Medžiagų būsenos
Mus supa daugybė įvairių medžiagų, iš kurių sudaryti gamtos objektai ar žmogaus sukurti daiktai. Medžiagos labai skiriasi spalva, svoriu, skoniu, kvapu ir kitomis savybėmis, tačiau pirmiausia jos skirstomos į tris grupes pagal būseną. Būsena gali būti kietoji, skystoji arba dujinė.
Kietosios medžiagos turi pastovią gamtos ar žmogaus suteiktą formą. Tačiau gamtos jėgos arba žmonės apdirbdami ar ką nors gamindami formą gali pakeisti.
Skysčiai pastovios formos neturi. Jie gali būti lašų formos, netaisyklingai pasklisti ant kokio nors paviršiaus arba būti tokios formos, į kokį indą pakliūva.
Skysčiai užima tiek indo, kiek pripilame, o dujos netvarkingai sklinda po visą erdvę. Jos neturi formos ir gali būti laikomos tik uždaruose induose.
Jei gebėtume įžiūrėti, pamatytume, kad skirtingas medžiagas sudaro skirtingai išsidėsčiusios ir skirtingai judančios mažos dalelės – atomai. Kietųjų medžiagų atomai išsidėstę tvarkingai arti vienas kito ir beveik nejuda, skysčių atomai yra toliau vienas nuo kito ir juda greičiau, o dujų atomai juda labai greitai ir išsidėstę toli vienas nuo kito.
Vanduo, kurį naudojame kasdien, gali būti skirtingos būsenos: kietas, skystas arba dujinis. Jo būsena priklauso nuo to, ar yra šildomas, ar šaldomas.
- Kaip galėtumėte paaiškinti, ką vadiname medžiaga?
- Paaiškinkite, kuo skiriasi žodžiai „būsena“ ir „forma“.
- Pateikite pavyzdį, kada gamta pakeičia kietosios medžiagos formą.
- Raskite informacijos ir pasakykite, kokiai temperatūrai esant vanduo tampa kietas, o kokiai temperatūrai esant yra dujinis.
- Kaip vadinamas vanduo, kai tampa kietas? O kai tampa dujinis?
- Pasidomėkite, ką reiškia žodis „kondensacija“. Koks žodis turi priešingą reikšmę?
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"