(Pasaulio pažinimas 4 kl.)

Pasinaudokime medžiagų savybėmis

Mus supa daugybė daiktų ir visi jie sudaryti iš skirtingų medžiagų. Vienos medžiagos randamos gamtoje ir vadinamos natūraliomis. Šių medžiagų šaltiniai yra gyvūnai, augalai arba uolienos – tai oda, mediena, medvilnė, skalda, molis, dujos, nafta ir t. t. Žmogaus pagamintos medžiagos vadinamos dirbtinėmis arba sintetinėmis. Viena labiausiai naudojamų dirbtinių medžiagų – plastikas, be jo neįsivaizduotume šiuolaikinio gyvenimo. Yra apie 50 plastiko rūšių. Ši dirbtinė medžiaga atsirado žmonėms perdirbant natūralią medžiagą – naftą.

Įvairios medžiagos tinka skirtingų daiktų gamybai, nes turi skirtingas savybes. Aiškinantis, kokios savybės kuriai medžiagai būdingos, prireikė daug laiko, o kai kurių medžiagų savybės tiriamos dar ir dabar.

Įvairūs metalai – labai tvirta medžiaga. Jiems nebaisi ugnis, jie atsparūs daužymui, metalą sunku pjaustyti ir lankstyti, tačiau paprasčiausia drėgmė yra pražūtinga – jis surūdija ir nebetinka naudoti.

Mediena daug lengvesnė už metalą, ją lengviau pjauti, gręžti ir šlifuoti, be to, mediena plūduriuoja vandenyje. Rūdys nekenkia medžiui, tačiau jis lengvai užsidega, o dėl drėgmės pūva – mediniai gaminiai ir statiniai neilgaamžiai, jei jų neprižiūrime ir nedažome.

Labai įdomi medžiaga – stiklas. Pagrindinė jos savybė – skaidrumas, tačiau ši medžiaga labai trapi, todėl stiklo gaminius reikia saugoti nuo smūgių. Labai aukštoje temperatūroje stiklas suminkštėja ir lydosi.

Kartais medžiagų savybės svarbios ne tik ką nors gaminant, bet ir atskiriant vienas medžiagas nuo kitų. Pavyzdžiui, žinodami, kad plieną traukia magnetas, lengvai atskirsime plienines skardines nuo stiklo ar plastiko, o prie krano vietoj kablio pritvirtinę didžiulį magnetą iš laužo krūvos greitai išrinksime reikalingą metalą, palikdami nereikalingas medžiagas.

Kalbėdami apie stiklo savybes minėjome, kad labai aukštoje temperatūroje jis išsilydo. Tačiau atšalęs jis vėl pasidaro kietas ir trapus. Tai reiškia, kad stiklas grįžo į pradinę būseną. Tokie medžiagų pokyčiai vadinami grįžtamaisiais. Tačiau taip tikrai neatsitiks, jei sudeginsime medieną – medžio anglis mediena netaps. Tai negrįžtamasis pokytis.

Sėkmingo naudojimosi negrįžtamaisiais medžiagų pokyčiais pavyzdys – plytų gamyba: pakaitinta minkšta molinė plyta tampa kieta ir nebijo drėgmės.

Suraskite tekste, kokios savybės būdingos metalui, medienai ir stiklui. Kaip manote, kurios savybės padeda panaudoti šias medžiagas, o kurios trukdo?
Kas pražūtinga iš geležies pagamintiems dirbiniams?
Kaip nuo rūdijimo apsaugomi laivai?
Kokiais šaltiniais žmonės naudojasi išgaudami natūralias medžiagas?
Kokia medžiaga, kurią naudojame kasdien, būna ir kieta, ir skysta, ir dujinė?
Išvardykite po tris kietąsias, skystąsias ir dujines medžiagas. Kurių medžiagų žinote mažiausiai?
Kurios medžiagos pasikeičia negrįžtamai ką nors iš jų gaminant ar kaitinant?
1. stiklas – stiklainis;
2. geležis – pasaga;
3. ledas – vanduo;
4. popierius – pelenai.
Pateikite grįžtamųjų ir negrįžtamųjų medžiagų pokyčių pavyzdžių. Kokių pokyčių pavyzdžių lengviau rasti?
Kokias medžiagas, produktus ar daiktus galime išgauti iš paveikslėliuose pavaizduotų gyvūnų, augalų ir uolienų? Jie bus natūralūs ar sintetiniai?