Įžvelgiame geometrines figūras lietuvių liaudies mene; diskutuojame, ką norėta jomis pasakyti. Piešiame ornamentus.
1–2 užduotys
Senovėje informaciją žmonės perduodavo, piešdami ornamentus – atsikartojančių spalvų, figūrų, ženklų derinius.
1. Panagrinėkite nuotraukas. Kokie daiktai čia pavaizduoti? Kokias matematines figūras juose įžvelgiate? Ar šios figūros simetriškos?
2. Nuvykite į etnografijos muziejų. Raskite juostą (arba kokį kitą ornamentą turintį daiktą) ir perpieškite jo ornamentą.
3 užduotis
3. Panagrinėkime lentelę, kurioje pavaizduotos lietuvių liaudies mene dažnai sutinkamos figūros. Kodėl lietuviai šias figūras vaizdavo? Ką norėta piešiniu, raižiniu perduoti ateities kartoms? Ar 1 užduoties nuotraukose įžvelgiate šių figūrų, simbolių?
Trikampis lietuviams reiškė ugnį, vandenį, vyrą ir moterį.
Šešiakampė žvaigždė buvo saulės, šviesos simbolis.
Kvadratas turėjo daug prasmių: žemė, saulė, diena, vainikas, ugnis.
Kryžius lietuviams reiškė magišką, religinį simbolį, ugnį.
Apskritimas (skritulys) reiškė saulę, ugnį, tobulybę, amžinybę, ištikimybę.
Svastika – kryžiaus pavidalo dinamiškas saulės, Perkūno, ugnies, jėgos, judesio ženklas, dažnai siejamas su laime, šviesa, gėriu.
Pasaulio medis tarsi jungia atskirus pasaulius: medžio viršuje – dangaus šviesuliai, kamienas – žemė,
šaknys – požemis.
Lietuviai dažniausiai vaizduodavo uosį, pušį ar ąžuolą, apsuptą paukščių, žalčių, dangaus šviesulių, žiedų. Iš šonų jį sergėjo ožiai, elniai, gulbinai.
4–5 užduotys
4. Rokas nupiešė apskritimą, kurio spindulio ilgis – 64 mm. Koks šio apskritimo skersmens ilgis?
- mm
5. Kristina nupiešė apskritimą, kurio skersmens ilgis – 136 mm. Koks šio apskritimo spindulio ilgis?
- mm