Elgeta Baltrus
- Paskaitykite pasakojimą apie lietuviškos spaudos draudimo metus. Rašytojas Pranas Mašiotas į įvykius žvelgia vaiko akimis.
Pranas Mašiotas
Elgeta Baltrus
Pirmoji dalis
Petruko tėvelis buvo geras ne tiktai Petrukui, bet, matyt, ir kitiems: Petrukas girdėdavo, kaip jo tėvelį girdavo. Todėl Petrukui labai širdį skaudėdavo, kai tėvelis taip negerai su seniu Baltrum elgdavosi.
Baltrus buvo elgeta. Persisvėręs krepšius per pečius, eidavo per kaimus, duonos riekeles rankiodavo. Sunkiai eidavo, pasiramstydamas, klibikštuodamas – viena koja buvo striukesnė, per kelį labiau sulinkusi.
Ką kelyje sutikęs, garbindavo, pavargėlį sušelpti prašydavo. Kai Petruko tėveliui pagarbindavo, tai jis kažin kaip skaudžiai iš Baltraus pasijuokdavo, pasityčiodavo.
– Kad ir be manęs jau pilni krepšiai, – pasakydavo. – Gal dar su manim pasidalytum?
Arba:
– Klibikštuok smarkiau, žiūrėk: miesto ponai paskui atvažiuoja.
Tiesa, prie žmonių taip nedarydavo, bet vis tiek Petrukui širdį skaudėdavo, tik nedrįsdavo tėveliui nieko sakyti. O gal ir iš tikrųjų tas Baltrus koks apgavikas, gal tyčia klibikštuoja: juk krepšiai pilni, o dar vis prašo, tai kur tiek duonos gali padėti?
Dar labiau viskas Petrukui galvoje ėmė maišytis, kai, kartą Baltrui į jo tėvų namus atklibikštavus, tėvelis apsidžiaugė. Baltrų pamatęs, pasišaukė jį į svirną, kažin ką tenai su juo kalbėjo; paskui mama atpjovė nuo palties gerą lašinių sklypą ir, suvyniojusi į skarulėlį, įkimšo į krepšį. Kas tai galėjo būti: ar čia tėvelis Baltrų taip atsiprašė, ar už ką atsiteisė?
Tik po kiek laiko Petrukui galvoje nušvito, bet kartu ant širdies krito dar didesnis sunkumas. Vieną dieną kaimynas, grįžęs iš miesto, nupasakojo tokią keistą pasaką. Aną dieną, kai Baltrus ėjęs į kaimus elgetauti, paviję jį du žandarai ir sustabdę. Paklausinėję, iš kur ir kur eina, siekę į jo krepšius. Pasirausę, iš vieno krepšio ištraukę maldų knygų, visai naujų, gražiai apkaustytų, iš kito – pluoštą taip kokių popierių; kalbėjo, kad tai buvę kokie laikraščiai. Sukimšę viską atgal į krepšius, nusivarę vargšą į miestą.
Pagal knygą „Mano poilsis“Žandaras – caro policijos pareigūnas, tvarkos prižiūrėtojas.
- Kaip atrodė ir kaip elgdavosi elgeta Baltrus?
- Kaip Petruko tėvelis pasišaipydavo iš Baltraus?
- Kokių abejonių kildavo Petrukui?
- Kas nutiko, kartą Baltrui atėjus į Petruko tėvų namus?
- Ką po kiek laiko sužinojo Petrukas? Ką jis suprato?
- Kas iš tiesų buvo elgeta?
- Kokia šio pasakojimo tema?
Užduotys
- Sugalvokite šiems žodžiams antonimus. Pasakykite, kokios tai kalbos dalys.
Geras, sunkiai, girdavo, eidavo, skaudžiai, pilni, pasidalyti, ponai, apsidžiaugė, nušvito, sunkumas, miestas, diena, nauja, gražiai, vargšai, pavargo.
- Paaiškinkite, kaip suprantate paryškintą teksto sakinį.
Dailiai nusirašykite sakinį į sąsiuvinį. Suraskite ir pabraukite daiktavardį bei jį apibūdinantį būdvardį. Šį daiktavardį su būdvardžiu išlinksniuokite vienaskaita ir daugiskaita.
- Dar kartą perskaitykite paskutinę teksto pastraipą. Prisiminkite, kaip užrašomas dialogas. Petruko kaimyno pasakojimą užrašykite dialogu. Neužmirškite skyrybos ženklų.
Vieną dieną kaimynas nupasakojo tokią keistą pasaką:
- Baltrus ėjo ...
Vyriškoji giminė |
Vns. | Dgs. |
V. storas sąsiuvinis | V. stori sąsiuviniai |
K. | K. |
N. | N. |
G. | G. |
Įn. | Įn. |
Vt. | Vt. |
Moteriškoji giminė |
Vns. | Dgs. |
V. sunki kuprinė | V. sunkios kuprinės |
K. | K. |
N. | N. |
G. | G. |
Įn. | Įn. |
Vt. | Vt. |
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"