Prisiminimai apie pradžios mokyklą
- Paskaitykime prisiminimų ištraukas apie nepriklausomybės laikų pradžios mokyklas. Jie užrašyti iš pagyvenusių žmonių, kurie po daugelio metų pasakoja, kaip patys ėjo į lietuviškas mokyklas, ko mokėsi, kas jiems ypač įstrigo atmintyje.
x x x
Atmenu labai ryškiai patį svarbiausią dalyką. Jau pavasarėjo. Mus mokė jauna, graži, linksma mokytojėlė. Ir vienądien per pamoką atėjo į klasę juodai apsivilkęs vyriškis. Šypsodamasis pakalbėjo su mūsų mokytoja. Ir ji atsigręžusi išdidžiai mums pasakė: „Ar žinote, vaikai, kad Lietuva paskelbta nepriklausoma valstybe?!“ Tik po to paaiškėjo, kad tai kažkoks Akto signataras atėjęs buvo. Jie, tie narsūs Lietuvos vyrai, patys vaikščiojo po Lietuvą ir žodžiu skelbė šią svarbią žinią.
x x x
Galbūt todėl aš dabar taip myliu savo gimtąją kalbą, kad mano pirmoji mokytoja taip nuoširdžiai ir su meile kalbėjo apie gimtosios kalbos grožį. Ji mums sakydavo, kad mūsų kalba yra labai iškalbinga, tiek daug ja galima pasakyti gražių žodžių apie Tėvynę Lietuvą. Tik tada žmogus gali būti savimi, jei jis neišsižada savo kalbos. Tik gimtąja kalba ir jokia kita mes tegalime pasakyti kitam, kaip jaučiamės, kaip gyvename, ar mums liūdna, ar linksma ir pan. Iš tikrųjų dabar, kai pagalvoji, kokia meilė manyje įdiegta ir kalbai, ir gimtajam kraštui.
x x x
Mokytojas Mikolaiskas vaizdingai pabrėždavo kovas su kryžiuočiais. Jis vis minėdavo Lietuvos didžiuosius kunigaikščius. Liepė iš jų semtis dvasios stiprybės, mylėti Tėvynę, neapkęsti neteisybės. Koks buvo didelis smalsumas, kada mokytojas rodė paveikslus iš įvairių Lietuvos vietovių. Kokie gražūs mūsų Tėvynės kampeliai. Kokie gražūs kalneliai, piliakalniai. Aplankėme juos, kada dar buvom pradinėje mokykloje. Tai Džiugo, Paplinijaus kalnas (prie Žarėnų).
x x x
Meilė ir pagarba Tėvynei buvo kaip duona ant kasdieninio stalo. Niekam nekilo klausimas, ar myli, ar gerbi Lietuvą. Visas gyvenimas buvo pilnas tautiškumo dvasios. Muzikos mokytojas mokydavo groti ir dainuoti: mokiniai mokėjo daug tautinių dainelių, jas mielai dainuodavome, buvo mokama šokti tautinius šokius. Mokiniai noriai dalyvaudavo visuose renginiuose ir užsiėmimuose.
Pagal žurnalą „Pedagogika“Signataras – asmuo, pasirašęs svarbų dokumentą.
- Kaip manote, kodėl Nepriklausomybės Akto signataras pats atvyko į pradžios mokyklą papasakoti apie labai svarbų įvykį?
- Kas, prisiminimų autoriaus nuomone, įkvėpė didelę meilę gimtajai kalbai?
- Kodėl mokytojas Mikolaiskas pasakodavo apie lietuvių kovas su kryžiuočiais?
- Kodėl pradžios mokyklos mokiniams nekildavo klausimų, ar jie myli ir gerbia Lietuvą?
- Čia pateiktos keturios atsiminimų ištraukos. Sugalvokite kiekvienai pavadinimą.
- Kaip manote, kodėl svarbu surinkti tokius prisiminimus?
Užduotys
- Skaitydami sakinius suprantame, kad jais išreiškiamos skirtingos mintys. Sakinys yra mažiausias bendravimo vienetas. Pats trumpiausias lietuvių kalbos sakinys yra „O!“ Ilgiausias sakinys gali tęstis labai ilgai, net kelis puslapius!
- Palyginkite šiuos sakinius.
Jau pavasarėjo.
Ar žinote, vaikai, kad Lietuva paskelbta nepriklausoma valstybe?!
- Kiek žodžių sudaro vieną ir kitą sakinį?
- Ką sužinome iš šių sakinių?
- Kokia intonacija juos reikia skaityti?
Prisiminkite!
Sakiniai būna neišplėstiniai ir išplėstiniai.
Neišplėstinius sakinius sudaro veiksnys ir tarinys.
Veiksnys – kas kalba, …?
Tarinys – ką veikia (veikė, veiks) vaikas, …?
Išplėstinius sakinius sudaro ne tik veiksnys ir tarinys, bet ir kiti žodžiai, kurie atsako į klausimus koks? kieno? kaip? kur? kada? ką?
- Išplėskite pirmą sakinį.
Gamtos ženklai rodė, kad jau pavasarėjo.
Ir ji atsigręžusi išdidžiai mums pasakė. | ? |
Narsūs Lietuvos vyrai skelbė svarbią žinią. | ? |
Aš dabar taip myliu savo gimtąją kalbą. | ? |
Mūsų kalba yra labai iškalbinga. | ? |
Mokytojas vaizdingai pabrėždavo kovas su kryžiuočiais. | ? |
Mokiniai noriai dalyvaudavo renginiuose. | ? |
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"