Senas senas albumėlis

Senas senas albumėlis,
​Vakar surastas rūsy.
​Albumėli, albumėli,
​Pasakyki, kas esi?

– Aš iš tų senų laikų,
​Kai nebuvo pramogų –
​Nei kompiuterių, nei lego...
​Tad vaikai rašyt pamėgo.

Rašė rašė, rašė rašė
​Namuose, kieme ir klasėj
​Po linkėjimą, po mintį,
​Kad galėtum prisiminti.

Visą dieną aš skaitau –
​Skirta man – ir tau, ir tau:
​„Ačiū ačiū, lįsk į pečių,
​Rasi daug piktų gyvačių.“

Arba štai: „Nekišk nagučių
​Iki pat snieguotų Kūčių.“

„Virsta medžiai iš šaknų,
​Tau siunčiu labų dienų.“

„Kas be meilės, be poetų
​Šalyje gyvent galėtų...“

Albumėlis viską žino.
​Jau į vakarą diena...
​„Atminimas ne vežimas,
​Porą žodžių – ir gana.“

Tyliai tyliai lapai šnara:
​„Kas parašė, tu žinai...“
​Nežinau. Bet man taip gera,
​Kad žinot – nebūtinai.

Iš knygos „Eilėraščiai iš namų“
​Dailininkė Irena Daukšaitė