Chapter 7.13 (Gimtoji kalba 4 kl.)

Miško broliai (II)

Miško broliai (II)

  • Paskaitykime, kas parašyta partizano užrašuose, kuriuos buvo paslėpusi teta.

Vytautas V. Landsbergis

Antroji dalis

Išgirdęs šį pasakojimą, Adomas visai pametė galvą dėl partizanų.

Sutemus berniukas tik ir laukdavo, kada teta užknarks prie televizoriaus. O pats užlipdavo palubėn, išsitraukdavo už knygų paslėptus suglamžytus sąsiuvinio lapus ir paslapčiom skaitydavo, bandydamas įsivaizduoti save ano sužeisto partizano vietoj.

Šis dienoraštis jokiu būdu nėra skirtas viešumai. Aš rašiau jį tik sau. Tuo atveju, jeigu žūčiau, dienoraštį prašau perduoti mano mielam broliui Kostui. Visų kitų, kuriems bus lemta gyventi ir rasti šį dienoraštį, aš prašau neskaityti jo, bet sunaikinti. Tai bus mano paskutinis pageidavimas. Jeigu radėjas bus sulaukęs taip labai trokštos mūsų brangios Tėvynės laisvės, tada aš jam iš Anapus siunčiu karščiausius sveikinimus. O jeigu vergijai mūsų Lietuvoje būtų skirta tęstis, tada lai jis nepabūgsta sunkios savo dalios, bet priešingai, aš jam linkiu galingos dvasinės stiprybės.

Spalio 4 d. Neseniai vėl grįžau į gimtąsias vietas, į Dzūkijos miškus. Čia partizanauti lengva – miškai tankūs, daug pelkių... Žmonės atviri, draugiški.

Bunkeryje partizanai miega. Tik aš vienas budžiu su savo nesibaigiančiomis svajonėmis. Mintys kaip paukščiai skraido, ir į krūtinę įsilieja karštos bangos...

Gyventojų nuotaikos – prastos. Nuo trėmimo į Sibirus žmonės gelbėjasi kaip įmanydami. Pamiškės gyventojai su visa manta sulindo į mišką. Visi kaip apkvaišę: nežino, nei kur eiti, nei ką daryti. Kaimuose žmonės iš vienų namų eina į kitus, kad tik namie neliktų. Ir taip per visą dieną Jonas eina pas Petrą, o Petras pas Joną. Sunku žiūrėti į žmones – taip jie nusiminę. Akyse matau ašaras. Juk brolius, seseris, gimines tremia. Nerandu žodžių jiems nuraminti. Ir ką gi aš jiems galiu pasakyti? Stoviu vienas, atsirėmęs į pušį, ir galvoju: „Kas liks iš mūsų Lietuvos, jei šis teroras ilgiau tęsis?“

Bolševikai trėmimui parinko tokį laiką, kada žmonėms blogiausia slapstytis. Miške daug sniego, pėdsakai aiškūs – nei gyvulį paslėpsi, nei turtą.

Pagal knygą „Varlė bunkeryje“

  1. Kur ir kada Adomas skaitė partizano užrašus? Kaip suprantate pasakymą, kad Adomas „pametė galvą dėl partizanų“?
  2. Paaiškinkite, kas yra dienoraštis.
  3. Kam savo dienoraštį skyrė partizanas?
  4. Į kokias vietas grįžo partizanas? Kaip jas apibūdina?
  5. Kas rašoma apie žmonių nuotaikas? Kaip jie elgiasi? Kaip manote, kodėl jie taip elgiasi? Ką reiškia žodis „manta“?
  6. Kaip suprantate kabutėse įrašytus partizano žodžius?
  7. Raskite sakinius, kuriuose apibūdinamos žmonių gyvenimo sąlygos pokariniame Lietuvos kaime.
  8. Kokį Vytauto V. Landsbergio pasakojimo įvykį laikytumėte svarbiausiu?

Užduotys

  • Suraskite tekste sakinių pagal šias schemas. Pasakykite šių sakinių pagrindines ir antrininkes sakinio dalis.

Kas?

kokie?

kokie?

Kur?

kas?

ką veikia?

Kur?

ką veikiu?

ką?

  • Paaiškinkite, kodėl viename sakinyje rašoma Dalia, o kitame dalia.

Mama, tėtis, aš ir Dalia sustingę iš baimės laukėme, kas čia bus. Lai jis nepabūgsta sunkios savo dalios!

  1. Prisiminkite ir pakartokite tikrinių daiktavardžių rašybą.
    ​Sugalvokite po sakinį su šiais veiksniais:

Rasa, rasa, Daina, daina, Linas, linas.

  • Vėsus miško oras gaivino.
  • Aprašė dienoraštyje skaudų įvykį.
  • Miške Saulius rado olą.
  • Vilko pėdsakai greitai išnyko.
  • Saulė nutvieskė medžių viršūnes.

kas? → ką veikė? → kieno? → ką?

kur? → kas? → ką veikė? → ką?

ką veikė? → kur? → kokį? → ką? 

koks? → kieno? → kas? → ką veikė?

kieno? → kas? → kaip? → ką veikė?

Please wait