Atkaklumas duoda naudos

• Perskaitykite pasaką. Pamąstykite, kokia jos tema, ir sugalvokite pavadinimą.

Ėrichas Heinemanas

Ežys Kalikstas Dyglys, ponas beveik pražilusiais dygliais, bėgant metams tapo keistokas. Euzabija, jo pati, prie to jau buvo pratusi ir visus savo vyro darbus priėmė geraširdiškai, ramiai. Tačiau naujasis sodas vis dėlto šiek tiek sujaukė iki šiol tokią laimingą ežių santuoką. Ir kodėl gi? Gerasis Dyglys pasirodė esąs kaktusų mėgėjas ir visas lysves bei kampus užsodino šitais panašiais į save augalais. Gerai prižiūrimi, jie taip klestėjo, kad net malonu buvo žiūrėti, ir pavojingai tiesė savo spyglius į visas puses. Dygliui buvo didžiai smagu įsitaisyti tarp jų ir pasislėpti, tarsi pats būtų storas apvalus kaktusas! Kasdieniam stalui jie visai nieko nedavė, nebent dyglius, kuriais galėjai tik tarpdančius išsikrapštyti, ir ponia Euzabija vargo ieškodama, iš ko pagaminti valgio. Tačiau nei ašaros, nei barniai niekuo negelbėjo, Kalikstas liko prie savo mylimų kaktusų. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera! Kaimynai džiaugėsi tais keistokais augalais. Pasidarė madinga apsodinti jais sodų kampelius, o mainais ponia ežienė gaudavo daržovių ir vaisių savo virtuvei. Taigi Dyglio atkaklumas davė naudos, ir dabar jis tvirtai tarė paskutinį žodį:

– Taip taip, matai, mieloji Euzabija, Kalikstas Dyglys vis dėlto protingesnis, viską daro gerai ir teisingai!