Saldi košė (I)

• Skaitykite kūrinį drauge: vienas – garsiai, o kiti tyliai sekite tekstą. Aptarkite, kodėl svarbu sakinius skaityti tinkama intonacija.

Janošas

Saldi košė

Pirmoji dalis

Gyveno kartą vargšė moteriškė. Jos vyras buvo miręs ir ji viena augino dukterį. Vienąsyk, kai jiedvi vėl pristigo valgyti, mergelė susiruošė į girią:

– Gal rasiu grybų ar uogų, – tarė, – arba sutiksiu girios fėją, ir ši padovanos man puodą, kuris virs ir virs, ir valgis niekad nesibaigs.

Bet grybų girioje nebuvo, tik vienas kitas nuodingas. Nesirpo ten ir uogos. Užtat mergelė sutiko girios fėją, ir ši davė jai puodą.

– Kai pasakysi: „Puodeli, dirbk!“ – paaiškino fėja, – puodas ims virti saldžią košę ir virs, kiek panorėsi, tau nė dėti nieko nereikės. Kai ištarsi: „Puodeli, stok!“ – jis tuoj liausis viręs. Tik nepamiršk: „Puodeli, stok!“

Mergelė apsidžiaugė, mat lyg tyčia užvis labiausiai mėgo saldžią košę.

Parsinešė puodą namo, pradžiugino ir motiną, nes saldi košė – sotus valgis. Nuo to laiko bent jau saldžios košės jos turėjo į valias.

O kad dabar jau visada buvo sočios ir galėjo pragyventi, tai radosi ir kitų norų. Štai motina tarė:

– Galėčiau parsivesti naują vyrą, lengvai jį išmaitinčiau, nes jeigu dvi kas dieną sočios, gaus pavalgyti ir trečias.

Ir ji parsivedė sau vyrą.

Puodelis virė ir virė, kiek tik jos norėjo. Visi trys privalgydavo sočiai, taigi ir mergelė užsimanė turėti sau vyrą:

– Jeigu trims kasdien privirta, gaus pavalgyt ir ketvirtas.

Nei jiedvi vargo bematė, nei rūpesčių beturėjo, todėl motina neprieštaravo ir mergelė ištekėjo už gražaus bernioko.

Valgyti visiems keturiems užteko – kiek norėjo, tiek ir liepdavo puodui virti. O kai pasakydavo: „Puodeli, stok!“ – šis ir liaudavosi viręs.

Netrukus motinos vyras ir sako:

– Gaila tos gardžios košės, kurią galėtume išvirti, jei tik panorėtume, bet jau nebepajėgtume suvalgyti – juk tokie sotūs esame. Reikėtų ją pardavinėti.

Taip jie ir padarė. O kad košė buvo saldi ir gardi – nė cukraus užsiberti nereikėjo, ir netgi pasirodė, kad kiekvienam ji buvo kaip tik tokio skonio, kokią žmogus labiausiai mėgo, – taigi kad buvo ta košė tokia gera, tai ir parduoti jos sekėsi daug.