Chapter 3.10 (Gimtoji kalba 4 kl.)

Mįslės apie žmogaus kūną

Mįslės apie žmogaus kūną

  • Daugelis esate girdėję mįslių apie žmogaus kūną. Dažniausiai mįslėje sugretinami du dalykai. Tarp jų turi būti kas nors bendra, koks nors panašumas. Vienas yra iš žmogų supančios aplinkos, o kitas – žmogaus kūno dalis. Pavyzdžiui, mįslė „Pilnas stalčius baltų šaukštelių“. Ką primena stalčiuje sudėlioti į eilę balti šaukšteliai? Tai žmogaus dantys.

Vienas broliukas tarp dviejų sesučių gyvena.

Du ratu pagiry stovi.

Du broliai gyvena, niekados vienas kito nemato.

Vartai stovi,
​Už vartų – balti šunys,
​Už šunų sėdi sargas,
​Kas įpuls, tas pražus.

Raudona vištelė patvoriais bėgioja.

Lojęs lojęs šunelis šmukšt po slenksčiu.

Vienas kalba, du žiūri, du klauso.

Muša muša, o nieko neužmuša.

Vienos motutės penki vaikučiai ir visi vienu vardu.

Šešios kojos, keturios ausys, keturios akys, dvi rankos, dvi galvos ir viena uodega.

Mįslės sandara:

vietoj vieno daikto

sakomas kitas

tarp jų yra kas nors bendra

Mįslės sandara:

Mįslės sandara:

Mįslės sandara:

balti dantys

balti šunys

baltumas, buvimas eilėje

  1. Įminkite pateiktas mįsles.
  2. Pasirinkę po vieną iš čia pateiktų mįslių, aptarkite, kas ir kaip joje yra gretinama, kas tarp jų bendra. Galite nagrinėti ir kitą jums patinkančią (ar jums žinomą) mįslę.
  3. Knygose arba internete raskite daugiau mįslių apie žmogaus kūną.
  4. Pasidalykite į grupes ir sugalvokite savo mįslę apie žmogaus kūną. Galite remtis kuria nors mįsle kaip pavyzdžiu.
  5. Pasvarstykite, kokiu tikslu žmonės kūrė mįsles.

Užduotys

Prie gale esančios veiksmažodžio bendraties priesagos -ti arba -t greta gali būti ir daugiau priesagų, tai:

-iauti, -inėti, -inti, -yti, -enti, -ėti, -oti, -telėti, -uoti, -iuoti.

Pavyzdžiui: obuoliauti, važinėti, gaminti, kinkyti, gabenti, straksėti, nešioti, stabtelėti, pasigardžiuoti, mojuoti, žaliuoti.

  • Sugalvokite daugiau veiksmažodžio bendraties pavyzdžių.

Stovėti, kalbėt, klausyti, ...

Tačiau nesuklyskite. Žodžio gale -ti turi ne tik veiksmažodis.

Už vartų balti šunys.

Po šalnos ėmė balti laukai.

Palyginkite abu sakinius. Žodis balti pirmame ir antrame sakinyje reiškia skirtingas kalbos dalis. Kokios tai kalbos dalys?

  • Tekste suraskite ir nurašykite veiksmažodžių bendratis. Sutartiniu ženklu pažymėkite bendraties priesagą -ti, -t.

Žmonėms nusibosta visą laiką būti rimtiems. Juokaujant paprastai atgaivinamas protas, pasiilsima. Todėl nelaimingais laikomi paniurėliai, irzlūs žmonės. Ne veltui vienoje pasakoje minima karalaitė, kuri sirgo, – jos niekas negalėjo prajuokinti. Daugiausia juokiasi ir linksminasi vaikai. Jiems niekada nenusibosta išdykauti, krėsti pokštų. Tad nenuostabu, kad vaikai kūrė ne tik mįsles, bet ir greitakalbes, dialogus, erzinimus, nesusikalbėjimus ir t. t.

Iš knygos „Čir vir vir pavasaris“

Vairuoti, dejuoti, galvoti, mojuoti, sapnuoti.

Grybauti, stuksenti, dalyvauti, vadovauti, pietauti.

Naršyti, rinkti, praryti, sakyti, matyti.

Barbenti, ropinėti, šmirinėti, rašinėti, įsakinėti.

Bėgti, krimsti, stumti, braižyti, laukti.

Please wait