Apie ką kalba religijos
- Pasaulyje yra daug religijų, tačiau jos moko siekti panašių dvasinių dalykų. Kokie gyvenimo klausimai rūpi žmonėms? Kaip atsirado pagrindinės pasaulio religijos? Apie tai rašoma knygoje „Vaikų universitetas“. Perskaitykite jos ištrauką.
Visose religijose kalbama apie amžinuosius dalykus – apie Dievą, rojų. Kartais dėl to gali atrodyti, kad pati religija yra amžina. Teisybę pasakius, religijos atsiranda ir išnyksta.
Kaip atsiranda religija? Ar ją galima įkurti kaip kokį miestą, futbolo draugiją? Apskritai – taip. Norintis įdiegti kokią nors religiją turi rasti šalininkų ir mokėti sužavėti žmones. O tai padaryti tikrai nėra taip lengva. Reikia mokėti atsakyti į porą iš tiesų sudėtingų klausimų.
Kodėl aš esu? Kaip reikia teisingai gyventi? Kas manęs laukia po mirties? Taip skamba šie klausimai. Dauguma religijų įkūrėjų iš tiesų net nenorėjo įkurti kažko naujo. Jų paprasčiausiai netenkino senųjų religijų atsakymai į esminius klausimus.
Šiuo metu pasaulyje yra penkios didžiosios religijos: krikščionybė, islamas, budizmas, hinduizmas ir judaizmas. Be to, dar yra gausybė mažų religijų, kuriose didelį vaidmenį vaidina dievai, dvasios, šamanai. Kiekviena iš keturių didžiųjų religijų atsirado vieno vienintelio žmogaus dėka. Tai buvo išskirtiniai ir išmintingi žmonės, aplink save subūrę sekėjus ir juos taip sužavėję, kad jų mintys sklido toliau net po mirties. Toks žmogus buvo Jėzus. Jis aplink save subūrė krikščionis. Visai kitoks – indų princas Sidharta Gautama, patyręs nušvitimą (atbudęs po figmedžiu). Jis gavo Budos vardą ir laikomas budizmo įkūrėju. Apie Mozę, kuriam ant Sinajaus kalno dievas padiktavo judaizmo tikėjimo įsakymus, mes žinome ne tiek jau daug. Bet jis taip pat buvo ryškus tautos vadas. Mahometas, jauniausios religijos – islamo – pradininkas, taip pat ne mažiau išskirtinė asmenybė. Jis gimė prekybininkų mieste Mekoje, paprastų žmonių šeimoje.
Pagal Ulricho Janseno ir Ulos Steuernagel knygą „Vaikų universitetas“
- Kokios yra didžiosios pasaulio religijos?
- Ką reikia padaryti, norint sukurti religiją?
- Į kokius svarbiausius klausimus turi atsakyti religija?
- Kokie žymūs žmonės tapo religijų pradininkais?
- Kaip apibūdintumėte šį tekstą? Tai grožinis ar negrožinis pasakojimas? Pateikite argumentų.
Daiktavardis
- Prisiminkite daiktavardį.
DAIKTAVARDIS | |
Daiktavardžiai turi vyriškąją (vyr. g.) ir moteriškąją (mot. g.) giminę. | Daiktavardžius kaitome skaičiais: vienaskaita (vns.) ir daugiskaita (dgs.). |
Daiktavardžiai atsako į klausimus kas? ko (kieno)? kam? ką? kuo? kur (kame)? ir keičia galūnes. | |
- Tekste apie religijas randame daiktavardžių, parašytų didžiąja raide. Pasiaiškinkime, kodėl taip rašome.
Daiktavardžiai skirstomi į | ||
bendrinius | tikrinius |
Bendriniai daiktavardžiai žymi bendrus daiktus ir rašomi mažąja raide.
Pavyzdžiui: žmogus, religija, miestas, sostinės, ...
Tikriniai daiktavardžiai nusako miestų, upių, ežerų, kalnų, dangaus kūnų, žmonių ir kt. vardus. Daiktavardžiai, kurie įvardija vietovės pavadinimą, vadinami vietovardžiais. Pavyzdžiui: Sinajaus kalnas, Indija. Tikriniai daiktavardžiai rašomi didžiąja raide.
- Suraskite tekste tikrinių daiktavardžių pavyzdžių.
Šalia takelio pražydo mėlynosios ortenzijos. Per atostogas vyksiu į ortugaliją. Geriausia vieta emėje – gimtieji namai. Netoli okiškio driekiasi etriošiškio žeras. Mūsų alstybės erbas yra ytis. Prie telmužės žuolo susibūrė mokiniai.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"