Kodėl musulmonai meldžiasi ant kilimėlių

Turbūt esate matę nuotraukų, kuriose musulmonai meldžiasi ant kilimėlių. Paskaitykite pasakojimą, kodėl jie taip daro.

Kiekvienas musulmonas privalo melstis Alachui penkis kartus per dieną. Prieš tai jis turi pasiruošti maldai. Besikreipiantieji į Alachą turi būti švarūs. Musulmonai prieš maldą nusiplauna veidą, rankas, pažastis ir kojas. Be to, jie dar perbraukia ranka per savo plaukus. Paprastai švarinimuisi naudojamas vanduo, tačiau jei jo nėra, tarkime, esant dykumoje, galima naudoti švarų smėlį.

Kaip tik dėl švaros musulmonai meldžiasi ant kilimėlio ir prieš tai nusiauna batus. Dauguma jų nešiojasi su savimi nedidelius maldos kilimėlius, kuriuos išskleidžia atėjus metui melstis. Kilimėlis turi būti nesuteptas. Musulmonai turi suvokti, kad maldoje vykstantis pokalbis su Alachu – ypatingas. Kasdienybės reikalai yra atidedami, kol baigsis malda. Kodėl meldžiamasi penkis kartus per dieną, niekas nežino. Net ir pats pranašas Mahometas meldėsi penkis kartus. Maldos laikas yra visuomet tas pats, jis nustatomas pagal saulės padėtį danguje, nes senovėje nebuvo laikrodžių. Be to, visus penkis kartus besimeldžiant reikia pasisukti į Mekos pusę. Šis Saudo Arabijos miestas yra suvienijęs viso pasaulio musulmonus. Dar prieš 1000 metų mokslininkai apskaičiavo, kaip kiekviename Žemės rutulio taške, orientuojantis pagal žvaigždes, galima atsekti Mekos kryptį. Norint melstis, užtenka apytikriai nustatyti tą kryptį.

Melstis privaloma būnant bet kurioje Žemės vietoje. Jei netoliese yra daugiau musulmonų – patariama melstis kartu. Maldos namai vadinami mečetėmis, o išvertus tai reiškia „nusižeminimo vietą“. Nėra svarbu, kaip atrodys mečetė. Didesnės turi aukštus kupolus, kaip įžymioji Stambulo Sofijos mečetė, tačiau, esant reikalui, mečetei visiškai gali tikti ir paprasta patalpa. Svarbu, kad jos grindys būtų išklotos kilimais ir viena siena nukreipta į Meką.

Skirtingai nei krikščionių bažnyčios, mečetės nėra ypač šventos vietos. Kai nesimeldžiama, ten galima ir juokauti, ir nusnausti.

Pagal Ulricho Janseno ir Ulos Steuernagel knygą „Vaikų universitetas“

Koks svarbus reikalavimas keliamas musulmonui, norinčiam pradėti melstis?
Ką daryti, jeigu greta nėra vandens?
Kas yra svarbiau musulmonui: kasdienybės reikalai ar maldos laikas?
Kiek kartų per dieną musulmonas turi melstis?
Į kur turi būti pasisukęs besimeldžiantis musulmonas? Kaip manote, kodėl?
Kokioje šiandieninėje pasaulio valstybėje yra musulmonų religijos centras?
Kokios patalpos gali tapti musulmonų maldos namais?
Ką naujo apie musulmonus sužinojote iš šio pasakojimo? Kas buvo įdomiausia?

Užduotys

Tekste suraskite ir nurašykite į sąsiuvinį 5 tikrinius ir 5 bendrinius daiktavardžius. Parašykite šių daiktavardžių giminę, skaičių ir klausimą, į kurį atsako.

Maldai – mot. g., vns., kam?, ...

Remdamiesi tekstu, sugalvokite glaustą pasakojimą apie musulmonų tikėjimo papročius, jų maldos namus. Pasakojime vartokite bendrinius ir tikrinius daiktavardžius, daiktavardžių vienaskaitos ir daugiskaitos formas.

Paanalizuokite nuotraukas ir papasakokite, kaip gyvena šiuolaikiniai musulmonai. Kuo jų gyvenimas panašus į mūsų gyvenimą ir kuo skiriasi?

Šventovių , , .

Mečetes , , .

Kupolus , , .

Maldomis , , .

Dykumoje , , .

Pranašą , , .

Musulmonams , , .

Kilimai , , .

Kodėl musulmonai meldžiasi ant kilimėlių

More like this