Temos reikšmingumas
- Aptarta nemažai išskirtinių kultūros ir mokslo reiškinių. Kokios šiandien yra svarbios mokslo tendencijos, kurios, tikėtina, turės įtakos dabarčiai ir ateičiai? Mokslas ne tik pasiekė neįtikėtinas, sunkiai protu suvokiamas aukštumas ir atvėrė daug naujų galimybių, bet ir susiduria su sudėtingomis etinėmis problemomis (eksperimentai su gyvybe laboratorijose, naujų gyvybės formų kūrimas).
- Šiandien daug laiko praleidžiama prie kompiuterio, skaitmeninėje, virtualiojoje erdvėje. Joje veikia daugybė programų, renkančių, kaupiančių, apdorojančių ir sisteminančių informaciją apie žmones, jų įpročius, pomėgius ir kitus dalykus. Šios programos veikia pagal tam tikrą nustatytą programinę logiką. Verta susimąstyti, kokią įtaką jos daro žmonėms.
- Šiuolaikinės technologijos keičia žmonių kasdienį gyvenimą ir įpročius. Daugybė įvairių veiklų atliekama naudojantis kompiuteriu, internete, todėl susiduriama su neaprėpiamu informacijos srautu ir čia veikiančiomis vidaus taisyklėmis. Darbas su informacija reikalauja skirtingų įgūdžių ir kompetencijų. Kokie tai gebėjimai ir kaip prie jų lavinimo gali prisidėti humanitariniai mokslai?
Sintetinė biologija ir mokslo etinės problemos
Šiandienos pasaulyje, kai įvykis keičia įvykį, vieną dieną atrodantis naujas dalykas jau kitą dieną keičiamas naujesniu, sudėtinga įvertinti, kas po mėnesio, metų ar penkerių tebebus svarbu ir darys tiesioginę įtaką žmonių gyvenimui. Visgi, remiantis sukaupta patirtimi, žvelgiant į praeitį ir į šiandienes problemas, galima svarstyti apie tendencijas, vyrausiančias ateityje. Visus šiuos vis spartėjančius pokyčius skatina mokslas. Gamtos mokslų (biologijos, chemijos) laboratoriniai įvairių medžiagų, elementų tyrimai ir technologinių mokslų atradimai bei išradimai pasiekė sunkiai nespecialistui suvokiamas aukštumas. Bendradarbiaujant šiems mokslams ir technologijoms radosi nauja sritis – sintetinė biologija.
Sintetinė biologija yra mokslo ir technologijų sritis, kurioje modifikuojami įvairūs organizmai siekiant praktinių tikslų (A šaltinis). Kurdama naujus organizmus ir produktus, sintetinė biologija atveria naujų galimybių. Tačiau iškyla ir fundamentalių problemų. Kokiose srityse dirba sintetinė biologija? Kokios jos galimybės? Kokių problemų kyla įvairiose srityse taikant sintetinės biologijos technikas?
Sintetinė biologija gali būti taikoma daugelyje sričių, tiesioginės įtakos žmogaus kasdienybei turi žemės ūkio ir medicinos sritys (8.1 pav.). Dėl visuotinio klimato atšilimo ir ekologinių problemų vis dažniau kyla klausimų, kaip prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų, kad žemės ūkyje būtų galima bent jau išsaugoti esamą derlių arba jį padidinti. Jau kelis dešimtmečius auginami genetiškai modifikuoti augalai (8.2 pav.). Ši genetinė modifikacija padėjo pakeisti žemės ūkyje auginamų kultūrų savybes, kurios padidina jų atsparumą kenkėjams arba padeda geriau prisitaikyti prie tam tikrų klimato sąlygų. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad naudojantis sintetine biologija įvairūs maisto produktai (pavyzdžiui, mėsa, pienas, kava) bus gaminami iš šių maisto produktų molekulių. Dabar šie bandymai dar tik atliekami laboratorijose, bet kai kur jau galima ir nusipirkti tokių produktų. Tikimasi, kad ateityje tokią technologiją bus galima pritaikyti masinėje maisto produktų gamyboje.
Sintetinės biologijos pritaikymo galimybės medicinoje taip pat itin plačios – kuriami ne tik nauji vaistai, antibiotikai, bet ir sintetinės ląstelės. Jau taikoma technologija, kai iš natūralių organų ląstelių išauginami atskiri organai (pavyzdžiui, oda). Neaišku, kaip ši sintetinės biologijos sritis vystysis toliau ir kokią reikšmę turės žmonių gyvenimui, svarbu suvokti, kad visa tai vyksta jau dabar, kad tai yra dabartis. Šis žinojimas padeda geriau orientuotis pasaulyje.
Ateityje su sintetinės biologijos produktais susidurs visi žmonės. Tačiau su naujovėmis iškyla ir naujų problemų. Žinoma, kitaip buvo su M. Koperniko ar G. Galilėjaus atradimais. Šios problemos susijusios su tuo, kas vadinama móksline ètika, t. y. su mokslininko atsakomybe dėl to, kokie eksperimentai atliekami ir kokie nauji produktai, organizmai ar net gyvybės formos kuriamos. Su sintetine biologija, kai keičiama baltymo (DNR) struktūra (iškerpant ar įterpiant tam tikrus genus), pradedami kurti visiškai nauji, iki šiol neegzistavę organizmai, gyvybės formos. Viena vertus, ar žmogus, kurdamas naujas gyvybės formas (čia neminėtas klonavimas), neprisiima Dievo, gamtos vaidmens? Kita vertus, sunku numatyti, kokių pasekmių ateityje gali turėti šių naujų gyvybės formų kūrimas ir jų tolesnė raida. Kokią įtaką jos gali padaryti natūraliame gamtiniame procese susiformavusioms gyvybės formoms? Į visus šiuos sudėtingus klausimus bandoma atsakyti jau dabar ir neabejotina, kad jie išliks ne mažiau aktualūs ir ateityje. Ir visgi tai ne vieninteliai šių laikų iššūkiai, galimybės bei problemos.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kuo sintetinė biologija svarbi ir naudinga žemės ūkyje ir medicinoje.
- Nurodykite mokslinės etikos problemas, kylančias sintetinėje biologijoje.
- Ar jums svarbi mokslinė etika ir esminių jos principų laikymasis? Atsakymą argumentuokite.
TYRINĖKITE!
Genų inžinerijos srityje nemažai pasiekimų yra atlikusi profesoriaus daktaro Virginijaus Šikšnio vadovaujama mokslininkų grupė. Pasidomėkite jų moksliniais laimėjimais ir siekiais.
Algoritmai ir dirbtinis intelektas
Atrodytų, kad dvidešimt metų istorijoje nėra ilgas laiko tarpas. Žinoma, dvidešimt metų prieš penkis šimtus metų nėra tas pat, kas šiais laikais. Lyginant 2003 ir 2023 m., galima konstatuoti, kad interneto tinklo naudojimas kasdieniame žmogaus gyvenime itin išaugo. Daugybė paslaugų užsakoma arba tiesiogiai įgyvendinama interneto ryšiu. Nesuskaičiuojamas kiekis įvairios garsinės, tekstinės ar vaizdinės informacijos perkeliama į internetą arba, jei anksčiau ši informacija egzistavo kita forma, ji skaitmeninama. Skaitmẽninant informacija iš vienos formos (pavyzdžiui, knygos, kompaktinės plokštelės, kasetės, nuotraukos) perkeliama, transformuojama į kitą – elektroninę, skaitmeninę formą (8.3 pav.).
Tokia informacija tampa prieinama kompiuterio ekrane. Prieš dvidešimt metų pamatyti mėgstamos grupės koncertą, įsigyti neseniai užsienyje išleistą ar kokią nors seną knygą buvo nepalyginamai sudėtingiau. Šiandien daugybė dalykų įvairia forma lengvai prieinami internete. Ilgainiui internete susikaupė ir tebesikaupia milžiniškas, sunkiai protu suvokiamas informacijos kiekis. Susidaro įspūdis, kad internetiniai toliai ir juose plytinti informacijos gausa – tai laisvės ir galimybių erdvė. Žinoma, vienareikšmio atsakymo nėra. Su kokiais iššūkiais susiduriama patekus į šią erdvę? Žinoma, vienareikšmio atsakymo nėra.
Interneto erdvėje veikiančios programos, paieškos platformos, socialiniai tinklai yra pagrįsti tam tikrais veikimo modeliais – algoritmais. Itin dažnai ieškant informacijos ar naudojantis socialiniais tinklais konkretus interneto vartotojas yra atpažįstamas. Atsižvelgdami į interneto vartotojo istoriją (ankstesnių paieškų, pirkinių), algoritmai atrenka aktualią ir vartotojo vertybinius, laisvalaikio, intelektinius interesus atitinkančią informaciją. Taigi, reaguodami į žmonių įpročius, pomėgius, t. y. į vartojamą informaciją interneto platybėse, veikiantys algoritmai atrenka tik tai, kuo žmonės patys domisi. Dėl tokių algoritmų žmonės gauna tik jau atrinktą informaciją, atitinkančią pasaulio supratimą. Taip tik dar labiau įtvirtinami žmonių įsitikinimai, pasaulėžiūra ir nuomonė, kurie nebūtinai yra pagrįsti ir vertingi. Formuojasi nekritiškas santykis su informacija, savimi ir tuo, kas vyksta aplink ir pasaulyje.
Be to, algoritmais yra pagrįstas šiandien taip sparčiai besivystantis dirbtinis intelektas. Dirbtinis intelektas (DI) gali būti suvokiamas kaip tam tikros programos ar prietaisai, gebantys spręsti įvairias sudėtingas problemas, užduotis (pavyzdžiui, rašyti ar versti tekstus, atlikti sudėtingus skaičiavimus). Žinoma, tokios programos gali padėti sutaupyti laiko, greičiau atlikti tam tikras užduotis (8.4 pav., B šaltinis). Kita vertus, dirbtinis intelektas pasitelkiamas įvairioms manipuliacijoms. Jis geba generuoti tikrovės neatitinkančius vaizdus ar tekstus, kuriais siekiama paveikti ar formuoti nuomonę. Tobulėjant dirbtiniam intelektui, kuriami vis tikroviškesni vaizdai, kurių dirbtinumą vis sunkiau atpažinti. Dirbtinis intelektas gali generuoti tekstus, mažai besiskiriančius nuo sukurtų žmogaus. Tad ir čia susiduriama su manipuliacijų pavojais. Kas atsakingas už tekste dėstomas mintis ir pateikiamą informaciją?
Klausimai ir užduotys
- Pateikite ne mažiau kaip tris pavyzdžius, kaip skaitmeninimo procesas palengvina asmeninį gyvenimą.
- Ne mažiau kaip dviem argumentais pagrįskite arba paneikite teiginį: „Vis daugiau žmonių naudojamų įrenginių susieta su internetu, tai gerokai išplečia įrenginio funkcijas, bet kartu siaurina asmenines galimybes. Pavyzdžiui, darosi sunku nuvykti į norimą vietovę naudojantis ne GPS įrenginiu, o kelio ženklais arba neskaitmeniniu žemėlapiu.“
- Dirbtinis intelektas – draugas ar priešas? Nurodykite ne mažiau kaip tris argumentus už dirbtinio intelekto technologijų naudojimą bei plėtrą ir ne mažiau kaip tris argumentus prieš.
Humanitariniai mokslai ir žmogaus kūrybingumas
Palyginti su ankstesniais laikais ir istorijos epochomis, šiandien informacijos srautas, su kuriuo susiduria žmogus, sunkiai suvokiamas. Net ir domintis konkrečia sritimi, vargiai įmanoma į ją visapusiškai įsigilinti. Todėl šiandien tokioje vaizdų ir tekstų perpildytoje tikrovėje didelę reikšmę įgyja platus ir kiek įmanoma visapusiškesnis išsilavinimas, pažintis su įvairiomis gyvenimo ir pažinimo sritimis. Toks platus išsilavinimas padeda geriau orientuotis informacijos gausoje, atskirti pramanus ar netikras naujienas (angl. fake news) nuo patvirtintos patikimos informacijos, pagrįstą nuomonę nuo manipuliacijų. Kitaip tariant, ugdomas kritiškumas, padedantis atskirti pelus nuo grūdų. Tam būtini įgūdžiai, kurie dažnai formuojasi visai nepastebimai, iš lėto. Kas šioje technologijų, virtualiosios realybės ir dirbtinio intelekto kupinoje žmonių dabartyje padeda ugdyti kritiškumą, platų žvilgsnį į supančią tikrovę?
Visų pirma, tai mokslai, besidomintys žmogumi, jo gyvenimu, patirtimi, sprendimais ir veikla. Jie analizuoja socialinę tikrovę, jos raidą, žmogaus ir visuomenės ryšius, kylančias problemas (C ir D šaltiniai). Neretai šie mokslai vadinami bendru žodžiu – humanitãrika. Viena vertus, iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad šiame dinamiškame technologijų ir mokslo amžiuje humanitarikai priklausantys mokslai (filologija, filosofija, istorija, lingvistika) neteikia jokios apčiuopiamos naudos. Antra vertus, jie ugdo bendruosius samprotavimo ir analitinius gebėjimus: darbą su tekstais ir vaizdais, jų perskaitymą, analizavimą ir interpretavimą, argumentuotą savos nuomonės formulavimą (8.5 pav.). Vienokiu ar kitokiu būdu visi šie gebėjimai pasitelkiami kasdienybėje: bendraujant, skaitant, klausant, žiūrint, naršant internete. Galima sakyti, kad dirbtinis intelektas gali sugeneruoti tam tikrą tekstą ar vaizdą, tačiau su jais susiduria patys žmonės, ir tik nuo jų pažintinių gebėjimų ir išsilavinimo priklauso, kaip tas tekstas ar vaizdas bus suvokimas, interpretuojamas, įvertinamas.
Humanitarika svarbi ne tik kritiškumui (gebėjimui vertinti bet kokią informaciją, lyginti skirtingus informacijos šaltinius, įžvelgti skirtumus ir panašumus, atrasti nenuoseklumus, prieštaravimus, klaidas) ugdyti. Taigi, kas laukia žmogaus kūrybiškumo, gebėjimo kurti tuo metu, kai vis tobulėjantis dirbtinis intelektas generuoja tekstus ir vaizdus? Juk kiekvieną kūrinį sukūrė konkretus žmogus su savo istorija, gebėjimais, patirtimi ir problemomis. Šie dalykai unikaliam kūriniui suteikia jo vertę, bet atsakingas yra pats autorius. Būtent ši autorystė turi didelę svarbą kūrinio vertei. Su laiku dirbtinis intelektas turės būti vis labiau teisiškai reglamentuojamas, o jo sugeneruoti produktai turės būti atitinkamai ženklinami. Technologiniai ir mokslo pasiekimai, algoritmų veikiami žmonių pasirinkimai, dirbtinio intelekto generuojami tekstai ir vaizdai keičia žmonių gyvenimą, bet neišsprendžia visų problemų. Greičiau priešingai. Žmogus visada turi prisiimti atsakomybę, pats mąstyti ir kritiškai vertinti pasaulį, o pirmiausia – save.
Klausimai ir užduotys
- Kuo humanitarika naudinga XXI a. žmogui? Aptarkite ne mažiau kaip tris dalykus.
- Kaip manote, ar kūrybiškumas vis dar svarbus XXI amžiuje? Atsakymą argumentuokite.
- Paaiškinkite, kaip socialinių ir humanitarinių mokslų išmanymas gali padėti apsisaugoti nuo netikrų, melagingų naujienų.
Darbas su šaltiniais
A ŠALTINIS. Lietuvos sociologas Zenonas Norkus apie tai, kokias sritis jungia sintetinė biologija, kokios jos galimybės ir ateitis
Šiuo metu biotechnologijų pramonė yra svarbi, nors ir ne pagrindinė išsivysčiusių šalių ekonomikos šaka, ir ji vis glaudžiau suauga <...> su kita bene seniausia ir tradiciškiausia ūkio šaka – žemės ūkiu. Sintetinė biologija yra šiuo metu nanotechnologijų, informacinių technologijų ir molekulinės biologijos sandūroje užgimstantis technomokslas ar technologijų kompleksas, kuris taps XXI a. kapitalizmo technologiniu pagrindu. Sintetinės biologijos tikslas yra „sukurti naujas gyvybės formas iš naujo arba perprojektuoti esamas gyvybės formas“ <...>. Sintetinė biologija gali būti apibrėžta ir kaip radikali genetinė inžinerija, kuri XXI a. bus tuo pačiu, kuo nuo XIX a. tapo mechaninė inžinerija: mašinų projektavimu ir gamyba iš standartizuotų dalių ir mazgų, savimi pakeisdama mechaninius amatus.
Sintetinė biologijos pirmtakė – tai jau keli dešimtmečiai egzistuojanti genų inžinerija: esamų organizmų modifikavimas, į jų genomus įterpiant iš kitų organizmų paimtus arba dirbtinai susintetintus genus.
Rezultatas – vadinamieji genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Tačiau palyginti su tuo, ką žada ar pradeda sintetinė biologija, genų inžinerija yra tik paprastas „krapštinėjimasis“. Sintetinė biologija – kokybiškai naujas biotechnologijos raidos etapas.
Zenonas Norkus, „Apie ateinančią sintetinės biologijos Kondratjevo bangą ir biokapitalistinę Lietuvą“, Problemos, Nr. 81, 2012, p. 87.Klausimai ir užduotys
- Su kokia ekonomikos šaka, pasak šaltinio autoriaus, labai glaudžiai susijusios biotechnologijos? Kodėl?
- Kokį pažįstamą sintetinės biologijos rezultatą šaltinyje mini autorius? Paaiškinkite, kas tai yra.
- Kaip šaltinio autorius vertina augančią sintetinės biologijos svarbą?
B ŠALTINIS. Ištrauka iš 2023 m. interviu su amerikiečių futuristu Kevinu Keliu (Kevin Kelly) apie dirbtinio intelekto galimybes netolimoje ateityje
Neseniai viename interviu užsienio spaudai sakėte, kad ilgalaikėje perspektyvoje dirbtinis intelektas visuomenę paveiks labiau nei supratimas, kaip įžiebti ugnį, ar elektros išradimas. Ką turėjote omenyje?
Iki elektros išradimo žmogus viską darė naudodamas savo arba gyvūno raumenis. Elektra įgalino žmogų naudotis dirbtine jėga, kuri leido sparčiai kilti dangoraižiams, plėstis gamykloms, keliauti į Mėnulį ir pan. Dabar sukūrėme dirbtines smegenis. Įsivaizduokite, mes Homo sapiens – mąstytojai – kūrėjai gaminame mašinas, kurios gali galvoti ir mokytis. Ateityje rasis šimtai dirbtinio intelekto rūšių, lygiai kaip ir mašinų šiandien turime įvairiausių. Greitu metu tas pokytis nebus toks drastiškas, bet ilgalaikėje perspektyvoje – didžiulis. Ir didžiausia krizė, kurią sukels dirbtinis intelektas, mano akimis, yra supurtytas žmogaus vaidmens šioje žemėje klausimas – koks mūsų gyvenimo tikslas, kas mes čia esame, kam reikalingi, jei mus štai gali „pakeisti“ dirbtinis intelektas?..
Kaip mes su dirbtiniu intelektu tuos vaidmenis pasidalysime?
Pagrindinė mašinų stiprybė yra produktyvumas ir efektyvumas. Bet yra daug sričių, kuriose efektyvumas nėra stiprybė, priešingai – kliuvinys. Pavyzdžiui, moksle. Moksle, jei dirbsime labai efektyviai, nepadarysime eksperimentų, kurie bus nesėkmingi. Jei visi eksperimentai pavyks, nieko neišmoksime. Taip pat menas. Juk nevertiname menininko pagal tai, kiek kūrinių jis sukūrė per valandą?! Ar mums svarbu, kad P. Picasso vieną paveikslą tapė metus? Ne. Neefektyvios yra ir inovacijos. Turime kurti prototipus, kurie neveikia taip, kaip norime, kol pavyksta. Startuoliai dažnai bankrutuoja. Mes suprantame, kad nesėkmė yra neišvengiama. Taip išbandome, ko nebuvome bandę. Taigi, mokslas, menas, inovacijos pokalbiai apie nieką (angl. small talk), kurie nežinia kodėl leidžia mums taip gerai pasijusti, svetingumas ir daugelis kitų mums, žmonėms, patinkančių ir svarbių dalykų yra neefektyvūs. Taigi, robotai užsiims efektyvumu ir produkcija, o mes liksime žmonės.
Nepaisant to, jog manote, kad dirbtinio intelekto vystymasis žmonėms gali sukelti egzistencinę krizę, panašu, esate nusiteikęs optimistiškai. Kuo jūs džiaugiatės?
Esminė priežastis, dėl kurios aš nusiteikęs džiugiai, yra ta, kad tobulindami dirbtinį intelektą patys padėsime sau tapti geresniais žmonėmis. Nes ką mes iš esmės darome, tai mašinas treniruojame pagal savo elgesį. Įrašome joms visą informaciją, kurią esame sukaupę per savo gyvavimo istoriją. Iš esmės jos gauna vidutiniško žmogaus elgesio programą. O vidutinis žmogus, sutikite, nebūtinai yra kilnus žmogus. Dažnai jis rasistas, seksistas, nemalonus, sunkiai valdo emocijas. Lengvabūdis, nenuoseklus, nenuspėjamas – žiūrime į save iš šalies ir matome, kad nesame labai jau faini. Ar mums tai priimtina? Ne. Mes nenorime, kad mūsų sukurta mašina būtų vidutinybė. Norime, kad ji būtų geresnė. Kaip ir mūsų vaikai, juk trokštame, kad jie būtų geresni, nei esame mes. Taigi, turime mašinoms diegti tam tikras taisykles, moralės normas, nukreipti jas, vesti tinkama linkme, ir tai nėra sunkiai suprogramuojama ir įrašoma. Mes galime mašinas „išmokyti“ taisyklių, sukurti kodus, kuriuose jos užprogramuotos. Tai nėra sudėtinga. Sudėtinga yra tas taisykles nustatyti. Mes nežinome, kaip norime, kad tos mašinos elgtųsi, nes patys neturime visuotinio sutikimo, susitarimo, kas yra gerai, o kas blogai. Mes nežinome, kaip atrodo elgesys, kuris geresnis už mūsų. Kai pradėsime apie tai rimtai galvoti, aiškintis, galėsime tas taisykles pritaikyti ir sau. Norėdami išmokyti dirbtinį intelektą būti geresnį už save, patys turėsime tobulėti, suprasti, kaip būti geresniems. Turėsime įsivaizduoti, kaip atrodo geresnis žmogus. O tikėjimas, kad tai įmanoma padaryti, yra optimizmas. Tuo būdu, mano galva, dirbtinis intelektas padės mums tapti geresniais žmonėmis.
Pagal tinklalapį: https://www.lrt.ltKlausimai ir užduotys
- Kaip, pasak K. Kelio, elektra pakeitė žmonijos gyvenimą? O kaip jį gali pakeisti dirbtinis intelektas?
- Kodėl dirbtinis intelektas, robotai niekada visiškai negalės pakeisti žmonių ir didelės dalies jų atliekamų darbų, veiklų?
- Kokias dvi teigiamas dirbtinio intelekto sritis nurodo futuristas? Kodėl jos abi labai svarbios žmonių gyvenime?
- Kaip manote, ar dirbtinis intelektas ateityje pakeis žmogų darbe? Atsakymą argumentuokite.
C ŠALTINIS. Filosofas Kęstas Kirtiklis apie humanitarinių mokslų tikslą ir naudą
Tad galbūt humanitarams bei jų kritikams vertėtų atsigręžti į humanitarikos termino etimologiją [žodžio kilmę, reikšmę] ir susimąstyti apie žmogų. Kol iš humanitarinių mokslų tikimasi kolektyvo – visuomenės, tautos, korporacijos – nario ugdymo, o ne asmeninių savybių ir gebėjimų puoselėjimo, skirtingos kolektyvo sampratos yra bene didžiausia kliūtis susikalbėti. Žmogus savo ruožtu yra suprantamesnis ir apčiuopiamesnis bendrasis vardiklis. Net jei Lietuvojè nedaug apie tai kalbama, visgi akivaizdu, kad humanitariniai mokslai ugdo (ar bent turėtų / galėtų ugdyti) daugybę kiekvienam individui svarbių savybių – kritinį mąstymą ir kritinį santykį su sava ir svetimomis kultūromis bei tradicijomis, teksto suvokimo įgūdžius ir retorinius gebėjimus, empatiją savo artimiesiems ir tolimiesiems, moralinę vaizduotę, estetinę pajautą ir t. t. Juk nemažai humanitarų sutiktų, kad jų mokslai būtent tuo ir užsiima...
Kęstas Kirtiklis, „Humanitarinių mokslų vertės diskursas Lietuvoje: vardan tos Lietuvos ar žmonių gėrybei?“, Sociologija. Mintis ir veiksmas, Nr. 45, 2019, p. 23.D ŠALTINIS. Filosofas Vytautas Ališauskas apie humanitarinių mokslų išskirtinumą
Humanitarinių mokslų tikslas yra socialinių, moralinių, estetinių, kultūrinių ir pan. prasmių paieška, o ne kiekybinių rezultatų siekianti eksperimentinė plėtra. Jų rezultatas yra gebėjimai rinktis, apsispręsti, padedantys konkrečioje visuomenėje atpažinti vertybines, kultūrines, visuomenines ir politines prasmes bei jų skirtumus. Humanitariniai mokslai, kaip teigia pati žodžio etimologija, siekia tirti, suprasti ir aiškinti žmogiškojo pasaulio tikrovę.
Mantas Adomėnas ir kt., Lietuvos humanitarinių mokslų raudonoji knyga, Vilnius: Petro ofsetas, 2019, p. 14.Klausimai ir užduotys
- Kaip C šaltinio autorius vertina humanitarinius mokslus? Vertinimą pagrįskite šaltinio citatomis.
- Kaip D šaltinio autorius vertina humanitarinius mokslus? Vertinimą pagrįskite šaltinio citatomis.
- Kodėl C šaltinio autoriui svarbi termino „humanitarika“ reikšmė?
- Nurodykite C šaltinyje minimas humanitarinių mokslų ugdomas teigiamas savybes.
- Koks, anot D šaltinio autoriaus, yra humanitarinių mokslų tikslas?
- Kaip manote, ar humanitariniai mokslai yra ir bus reikalingi XXI a. žmonėms? Atsakymą pagrįskite.
Sąvokos
Dirbtinis intelektas (DI) – kompiuterinės programos, sistemos ar prietaisai, gebantys spręsti įvairias problemas ir atlikti užduotis (didelio duomenų kiekio rinkimas ir apdorojimas, sudėtingi skaičiavimai, vertimas iš vienos kalbos į kitą, tekstų rašymas). Dirbtinis intelektas gali mokytis ir, naudodamasis neaprėpiamais internetiniais vaizdo, teksto, garso ir įvairių kalbų ištekliais, plėsti savo žinias.
Humanitãrika – visuma mokslų (filosofija, filologija, istorija), tiriančių žmogų, jo socialines ir kultūrines sąlygas, visuomenę, kalbą, kultūrą.
Mókslinė ètika – visuma principų, kurių turi laikytis mokslininkas, atliekantis tyrimus ar kuriantis naujus produktus, mechanizmus, prietaisus, programas, organizmus. Svarbiausiems mokslinės etikos principams priklauso sąžiningumas, atsakomybė už atliekamus tyrimus, jų rezultatus ir pasekmes.
Skaitmẽninimas – tekstinės, vaizdinės ar garsinės informacijos pavertimas, transformavimas į skaitmeninį formatą, kuris gali būti saugomas tam tikroje laikmenoje, kompiuteryje.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"