Temos reikšmingumas
- XX a. ženklina ne tik didžiulė technologinė pažanga, bet ir didelės ekologinės katastrofos, per kurias buvo užteršti dideli gamtos plotai ir nukentėjo žmonės. Deja, bet ir XXI a. tokių dalykų pasitaiko – atrodytų, pamokas išmokstame sunkiai.
- Taršos poveikis gamtai XX a. tapo ne tik matomas ir užuodžiamas, bet net girdimas. Problemų mastą rodė jūroje išsiliejusios naftos dėmės, aštrus chemikalų kvapas ir tyla, kai kur pradingus paukščių balsams. Todėl XX a. antroje pusėje ėmė formuotis masinis aplinkosaugos judėjimas – jis pirmiausia siekė atkreipti dėmesį į kovą su tarša ir padėti susivokti, kad Žemė yra vieninteliai mūsų turimi namai.
- Tai buvo pirmieji žingsniai suvokus, kad nekoordinuojama pramonės plėtra, gamtos priežiūros stoka gali sukelti ypač skaudžių padarinių. Ėmė silpti požiūris, kad visa ko centre yra žmogus ir jo gerovė, dar labiau susirūpinta nykstančia gamtos ir gyvūnų įvairove. Mums ši tema aktuali ieškant savo santykio su gamta, suvokiant, kad tarša ir vis didesnis išteklių naudojimo mastas gali lemti sudėtingą ateitį.
Technologijos kuria – technologijos griauna
XX a. antroje pusėje prasidėjo tai, kas kartais pavadinama trečiąja pramonės revoliucijos banga. Pirmoji banga keitė rankų darbą į mechaninį, per antrąją radosi elektra, vidaus degimo variklis, automobiliai, lėktuvai ir elektronika, o per trečiąją pereita į skaitmeninę erą. Tokią pažangą lėmė mokslo laimėjimai. Tyrimai puslaidininkių fizikoje, tranzistoriaus ir mikroschemos išradimas paskatino kompiuterių, interneto, mobiliųjų telefonų ir kitų vis dar šiandien naudojamų technologijų atsiradimą, o tai pagerino žmonių susisiekimą ir palengvino informacijos perdavimo bei bendravimo galimybes. Dėl pasiekimų fizikos srityje radosi galimybė atominę energiją panaudoti ne tik karo, bet ir civiliniu, energijos gavybos, tikslu. Tyrimai medicinos ir farmacijos srityje padėjo išgydyti anksčiau mirtimi pasibaigdavusias infekcijas ir kitas ligas, atsirado galimybė persodinti vieno žmogaus organus kitam. Agrarinė revoliucija – mechanizmų įdiegimas, technologinių ir mokslo naujovių taikymas – leido užauginti daugiau maisto. Visi šie dalykai lėmė didelį pasaulio ekonomikos ir prekybos pakilimą, gyventojų skaičiaus didėjimą ir gyvenimo trukmės ilgėjimą. Kita vertus, technologijų pažanga ir ekonomikos pakilimas ne visas valstybes ir visus žmones pasiekė vienodu lygiu.
Technologinėms naujovėms būtini dideli kiekiai išteklių, gamyba galėjo būti gana tarši, be to, dėl pramoninės gamybos ir panaudotų, nebereikalingų įrenginių ir smulkiosios technikos ėmė kauptis daugybė atliekų. Visgi didžiausių problemų XX a. antroje pusėje kėlė pramonės ir energetikos įmonių, išteklių gavybos vietovių sukelta tarša. Pačios skaudžiausios buvo ekològinės katastròfos, kai į gamtą patekdavo daug teršalų ar nuodingųjų chemikalų arba dėl žmogaus veiklos būdavo kitaip sutrikdoma ekosistema (19.1 pav.). Tokių nelaimių ir problemų pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau, daugėjant pramonės, energetikos ar panašių objektų, daugėjo ir taršos ar avarijų atvejų. Taršos pavyzdys gali būti JAV šiaurėje esančių Didžiųjų ežerų užterštumo ir išvalymo istorija. Kadangi aplink ežerus yra nemažai didelių miestų, taigi ir pramonės, į ežerus patekdavo daug teršalų. Ežeruose nerekomenduota maudytis. 8-ajame dešimtmetyje teko imtis valymo programos. Prie jos svariai prisidėjo ir tuomet Čikagoje gyvenęs, o vėliau Lietuvos Respublikos prezidentu tapęs Valdas Adamkus (A šaltinis).
Žmogaus veiklos sukeltų ekologinių katastrofų XX a. antroje pusėje netrūko. 2010 m. populiarus žurnalas Time atrinko dešimt didelį poveikį turėjusių ekologinių nelaimių ir katastrofų (19.1 lentelė).
19.1 lentelė. Dešimt žmonių veiklos sukeltų didžiausių ekologinių nelaimių, žurnalo Time atrinktų 2010 metais. Nelaimės lentelėje išdėstytos atsitiktine tvarka, ne pagal mastą.
Vieta | Pobūdis |
Bopalas, Indija | Nuodingi chemikalai, 1984 m. |
Vietovė šiauriau nuo Milano, Italija | Nuodingi chemikalai, 1976 m. |
Meilės kanalas, Niujorko valstija, JAV | Nuodingosios atliekos, 1978 m. |
Minamatà, Japònija | Į vandenį patekę sunkieji metalai, XX a. antra pusė |
Kuveitas | Naftos gaisrai per Pèrsijos įlankos karą, 1991 m. |
Prie Aliaskos krantų, JAV | Naftos produktų išsiliejimas į aplinką iš tanklaivio „Exxon Valdez“, 1989 m. |
Arãlo jūra, Vidurinė Azija | Vandens telkinio nusekimas, XX a. antra pusė |
Trijų Mylių sala, JAV | Atominės elektrinės avarija, 1979 m. |
Tokai, Japonija | Atominės elektrinės avarija, 1999 m. |
Černobylis, tuometė Sovietų Sąjunga | Atominės elektrinės avarija, 1986 m. |
Keturios iš katastrofų susijusios su chemijos gamyklų avarijomis ir nuodingų chemikalų patekimu į atmosferą arba sunkiųjų metalų ir kitų teršalų patekimu į vandenį ar žemę, kelios kitos – su naftos gavyba arba gabenimu, bet vienos didžiausių įvyko dėl atominių elektrinių avarijų.
Didžiausia iš jų nutiko 1986 m. Černobylio atominėje elektrinėje (Sovietų Sąjungoje). Atliekant saugumo testą, neįvertinus reaktoriaus būklės ir charakteristikų, įvyko sprogimas reaktoriuje ir į aplinką pateko labai daug radioaktyviųjų dalelių (19.2 pav.). Nors žmonės iš netoliese esančios Pripetės (miesto, kuriame gyveno apie 50 000 žmonių), o netrukus ir didelio regiono aplink elektrinę buvo evakuoti (19.3 pav.), radioaktyviosios dalelės greitai išplito į kitus kraštus ir kone per visą Šiaurės pusrutulį. Jos lėmė onkologines ir kitas ligas, apsigimimus ir mirtis. Avarijos likvidavimo darbai truko dešimtmečius (B šaltinis).
Atòminė energètika, atsiradusi po Antrojo pasaulinio karo, buvo laikoma saugia ir su išlygomis netaršia energetikos rūšimi. Tačiau žmogiškosios klaidos, konstrukcijų netobulumai, o ir panaudotų radioaktyviųjų atliekų saugojimas gali paskatinti griaunančiąją šios technologijos jėgą.
Klausimai ir užduotys
- Kuo trečioji pramonės revoliucija skiriasi nuo kitų dviejų?
- Nurodykite po du teigiamus ir neigiamus technikos pažangos rezultatus žmonijai. Paaiškinkite kiekvieno iš jų poveikį.
- Kodėl Černobylio atominės elektrinės sprogimas laikomas didžiausia katastrofa?
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite, kiek lietuvių dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius ir koks jų likimas.
Aplinkosaugos judėjimo susiformavimas
Matydami, kokią taršą ir kokių nelaimių gali sukelti nežabota pramoninė gamyba, XX a. 7–8 dešimtmetyje telkėsi aplinkosaugos aktyvistai, formavosi aplinkósaugos judėjimas. Aplinkosaugos politikos tyrinėtojai mano, kad judėjimo formavimąsi lėmė bręstantis suvokimas, jog taršą ir katastrofas lemia ne atsitiktiniai, pavieniai ar lokalūs dalykai, o sisteminės bėdos, reguliavimo ir priežiūros stoka. Jau XIX a. pab. buvo matyti gamtosaugos judėjimo užuomazgų – buvo siekiama išsaugoti kai kuriuos gamtos kampelius, kad jų nepaliestų žmogaus veikla. Bet XX a. 7–8 dešimtmetyje kilęs aplinkosaugos judėjimas jau kreipė dėmesį į konkrečias sistemines taršos problemas ir mūsų planetai daromą žalą.
Vienas iš dalykų, padėjusių brandinti suvokimą apie gamtai ir gyvūnams iškilusią grėsmę, buvo didelio dėmesio sulaukusi amerikiečių biologės Reičelės Karson (Rachel Carson, 1907–1964) (19.4 pav.) knyga Tylusis pavasaris (Silent spring, 1962 m.). Joje analizuotas pesticidų DDT, naudotų žemės ūkyje nepageidaujamiems organizmams (pavyzdžiui, vabzdžiams) naikinti, poveikis gamtai ir gyvybei (C šaltinis). Knygos pavadinimas – aliuzija į situaciją, kai pavasarį nebegirdėti paukščių čiulbėjimo, nes jie nyksta dėl pesticidų poveikio. R. Karson knyga įkvėpė aktyvistus imtis organizuotų veiksmų, steigti fondus ir aktyviai agituoti už tam tikras priemones. Jų pastangomis buvo uždrausta naudoti kai kuriuos pesticidus.
Ištinkančios ekologinės nelaimės skatino imtis vis daugiau veiksmų. Naftos išsiliejimas prie Kalifornijos krantų subūrė aktyvistus 1970 m. balandžio 22 d. surengti pirmąją Žemės dieną (19.5 pav.). Milijonai susirinkusiųjų visoje Amerikoje atkreipė dėmesį ir parodė aplinkosaugos klausimams neabejingų žmonių mastą. Ilgainiui ši diena pradėta minėti kasmet daugelyje šalių, tai padėjo sutelkti aplinkosaugininkus. Į aplinkosaugos problemas atkreipė dėmesį ir įvairių valstybių valdžios. 1970 m. JAV įsteigta Aplinkos apsaugos agentūra, kurios tikslas – rūpintis aplinkosauga JAV. Pradėta daug įvairių projektų, pavyzdžiui, jau minėtas taršos mažinimo Didžiuosiuose ežeruose projektas.
Simboliniu veiksniu tapo ir galimybė pažvelgti į Žemę iš šono. 1968 m. gruodį NASA (Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija) astronautas per „Apollo 8“ misiją nufotografavo Žemę iš kosmoso (19.6 pav.). Tai buvo viena pirmųjų žmogaus padarytų Žemės nuotraukų iš kosmoso. Ji leido suprasti, kokia nedidelė ir net trapi atrodo Žemė žvelgiant iš tolybių. Ir nors tai gali pasirodyti gana menkas įvykis daug svarbesnių įvykių grandinėje, kartu su augančiu aktyvizmu nuotrauka tapo svarbiu simboliu (Žemės rutulio nuotrauką ar piešinį ėmė naudoti įvairūs aktyvistai ir organizacijos).
8-ajame dešimtmetyje radosi ir daug pavienių iniciatyvų, tyrimų. Kai kurie jų virto į organizuotus ilgalaikius tyrimus ir skatino organizacijų steigimą arba tiesiog viešumu didino aplinkosaugos problemų matomumą. Įspūdingi Deivido Atenboro (David Attenborough) dokumentiniai filmai apie gamtą, Džeinės Gudal (Jane Goodall) šimpanzių tyrimai, Margaretos Muri (Margaret Murie) pastangos išsaugoti laukinę gyvūniją ar Kanadoje gyvenusios lietuvės Birutės Galdikas (g. 1946) (19.7 pav.) orangutanų tyrimai prisidėjo prie problemų viešinimo ir sprendimo. Nuo 1971 m. B. Galdikas tyrinėjo orangutanus Indonèzijoje. Ji tapo viena iš žymiausių orangutanų tyrinėtojų pasaulyje, sudarė orangutanų stebėjimo, tyrimų ir gelbėjimo projektus, o 1986 m. su bendraminčiais įkūrė Tarptautinį orangutanų fondą, skirtą orangutanams apsaugoti visame pasaulyje.
Aplinkosaugos judėjimo atsiradimas pirmiausia buvo stipri paspirtis keisti mąstymą ir suvokimą, padėjo rastis taisyklėms, įstatymams ir priežiūrai. Didėjantis planetai daromos žalos įsisąmoninimas padėjo ir XXI a. suvokti jau ne tik vietos taršos, bet ir visuotinės klimato kaitos problemas.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite pagrindinę priežastį, kodėl XX a. 7–8 dešimtmetyje iškilo aplinkosaugos aktyvistai ir pradėjo formuotis aplinkosaugos judėjimas.
- Paaiškinkite, kokį poveikį aplinkosaugos aktyvistams turėjo R. Karson knyga Tylusis pavasaris.
- Nurodykite pagrindinį Žemės dienos organizavimo tikslą.
- Apibūdinkite B. Galdikas indėlį sprendžiant aplinkosaugos problemas.
- Kaip manote, kodėl, nepaisant pasikartojančių katastrofų ir prastėjančios gamtinės situacijos, dauguma žmonių vis dar neskiria aplinkosaugai reikiamo dėmesio? Atsakymą argumentuokite.
Darbas su šaltiniais
A ŠALTINIS. Valdas Adamkus apie darbą administruojant vieno iš JAV regionų aplinkosaugos agentūrą
Prisimenu ir patį ežerą, tiksliau – jo pakrantes, nusmaigstytas lentelėmis su perspėjimais dėl vandens užterštumo: maudytis leidžiama tik prisiimant asmeninę atsakomybę! Dabar, žiūrint į visą vandens platybę, į grožį, į didžiulius žąsų pulkus pakrantėje, sunku suvokti, kaip galima užteršti tokį ežerą, bet faktas: taip buvo. <...>
Buvo visuotinai žinomas ir pripažintas faktas, kad ir Amèrikoje, ir visame pasaulyje vyksta intensyvi aplinkos tarša: vandenų, atmosferos, iš esmės – visos aplinkos. Man atvykus dirbti į Aplinkos apsaugos agentūrą jau buvo žinomos problemos dėl užterštumo ir keliamas klausimas, kaip su tuo tvarkytis. Darbas atrodė didžiulis – Čikagoje buvo sukoncentruota daug galingų pramonės įmonių – plieno perdirbimo gamyklos, kiti fabrikai, iš kurių atliekos buvo leidžiamos tiesiai į ežerą. Pirmąjį ženklą, kad su vandeniu blogai, davė žuvys – jų ligos ir žuvyse susikaupęs metalo kiekis. Be to, negalima pamiršti: Čikagoje buvo apie šešis milijonus gyventojų, o nuotekų valymo įrenginių, galima sakyti, nebuvo – veikė tik labai primityvūs, mechaniniai, atskiriantys vien stambiuosius teršalus. <...> Juolab nesuprantama buvo tokia veikla, nes Mičigano ežeras kartu – ir pagrindinis tų šešių milijonų geriamojo vandens šaltinis, todėl kilo ir sveikatos apsaugos klausimas <...>.
<...> susidūrėme su daugybe kliūčių. Aišku, kad pradėjo veikti didieji pinigai – mūsų reikalavimai įmonėms, kokie turi būti jų valymo įrenginiai, kad būtų stabdoma ežerų tarša, atsidurdavo teismuose. Džiaugėmės, kai teismai palaikė mūsų pusę ir netenkino įmonių skundų, taip irgi prisidėdami prie aplinkosaugos. Po pirmųjų pralaimėjimų stambiosios pramonės įmonės buvo priverstos pradėti statyti valymo įrenginius.
<...> technologinio stebuklo esmė tokia <...> buvo išgręžti keturiasdešimt penki kilometrai dešimties metrų skersmens tunelių. Darbas truko dešimtmečius <...>. O dabar, tarkim, po lietaus visos miesto komunalinės ir pramonės atliekos subėga į tuos tunelius kaip į savotiškus rezervuarus, iš kur pakeliamos ir pumpuojamos į valymo įrenginius – kiekiais, atitinkančiais tų įrenginių pajėgumą. Ir jau išvalytas vanduo išleidžiamas. <...>
Arnas Ališauskas, Valdas Adamkus. Pokalbiai nesilaikant protokolo, Vilnius: Versus Aureus, 2016, p. 149–150.Klausimai ir užduotys
- Nurodykite dvi priežastis, kodėl Mičigano ežero pakrantė buvo nusmaigstyta perspėjimais nesimaudyti dėl užteršto vandens.
- Koks gamtinis požymis pirmas parodė, kad Mičigano ežero vanduo yra užterštas?
- Kodėl ėmę spręsti ežero taršos problemą aplinkosaugininkai atsidūrė teismuose?
- Kaip buvo išspręsta Mičigano ežero taršos problema?
- Pasidomėkite, kokias pareigas JAV aplinkosaugos sistemoje ėjo šių atsiminimų autorius.
B ŠALTINIS. Ištrauka iš mokslininkų analizės apie Černobylio katastrofos pasekmes
Pirmosios oficialios prognozės dėl 1986 m. balandžio 26 d. įvykusio Černobylio atominės elektrinės 4-ojo reaktoriaus sprogimo pasekmių SSRS gyventojų sveikatai skelbė tik apie kelis papildomus vėžinių susirgimų atvejus per dešimtis metų. Per 20 metų tapo aišku, kad ne dešimtys, šimtai ar tūkstančiai, bet milijonai žmonių visame šiauriniame Žemės pusrutulyje kentė ir kentės dėl Černobylio katastrofos. Štai šie žmonės:
1. Per 220 000 gyventojų, 1987 m. evakuotų iš labai užterštų Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos teritorijų;
2. Tie, kas patyrė dideles dozes radiacijos per pirmąsias dienas ar savaites ir / arba gyvena tose teritorijose, kuriose radiacijos tarša siekia daugiau kaip 1 Ci/km2 (Ukrainoje – iki 3,2 milijono, Rusijoje – iki 2,4 milijono, Baltarusijoje – iki 2,6 milijono žmonių, Švedijoje, Norvegijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Austrijoje, pietų Vokietijoje ir keliose kitose Europos šalyse – 500–800 tūkst. žmonių);
3. Likvidatoriai (žmonės, kurie prisidėjo prie veiksmų, siekiant sumažinti katastrofos padarinius tiek prie atominės elektrinės, tiek užterštose teritorijose): 740 tūkstančių žmonių iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos bei 80–90 tūkstančių iš Moldovos, Baltijos šalių, Kaukazo, Vidurio Azijos;
4. Vaikai, kurių tėvai priklauso trims išvardytoms grupėms: iki 2006 m. maždaug 1–2 milijonai;
5. Žmonės, gyvenantys teritorijose, kuriose radiacija iš Černobylio nusėdo, iš esmės tai šiaurinis Žemės pusrutulis (Europa, Šiaurės Amerika, Azija). Šių žmonių skaičių sunku apibrėžti, bet jis ne mažesnis kaip 2,5 milijardo;
6. Žmonės, kurie vartojo Černobylio radiacijos užterštus maisto produktus (iš esmės buvusios Sovietų Sąjungos šalys, bet taip pat Švedija, Norvegija, Škotija ir kelios kitos Europos šalys), – tikėtina, maždaug keli šimtai tūkstančių.
Pirmoms keturioms grupėms Černobylio pasekmės ir radiacijos poveikis yra (arba gali būti) nustatytas, penktai ir šeštai grupei – tikėtinas.
Iš anglų k. vertė M. Ėmužis, pagal Alexey V. Yablokov, „The Chernobyl Catastrophe – 20 years after (a meta- review)“, European Committee on Radiation Risk, Documents of the ECRR, No. 1, 2006, p. 5.Klausimai ir užduotys
- Kokio masto sveikatos sutrikimai buvo prognozuojami išsyk po Černobylio atominės elektrinės sprogimo? Ar prognozės pasitvirtino? Argumentuokite.
- Kurių šių laikų valstybių gyventojai labiausiai nukentėjo nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos ir jos sukeltų padarinių? Įrodykite remdamiesi šaltinio informacija.
- Kurioms grupėms priklausę asmenys labiausiai nukentėjo nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos ir jos sukeltų padarinių?
- Kodėl Černobylio atominės elektrinės avarija sukėlė ilgalaikių padarinių?
- Įvertinkite Černobylio atominės elektrinės avarijos poveikį žmonijai.
C ŠALTINIS. Ištrauka iš Reičelės Karson knygos Tylusis pavasaris
Vis didesnėje Jungtinių Valstijų teritorijos dalyje grįžtantys paukščiai nebėra pavasario sugrįžimo skelbėjai, ir ankstyvi rytai yra keistai tylūs, nors anksčiau jie buvo kupini paukščių čiulbėjimo grožio. Šis staigus paukščių giesmių nutilimas, spalvų, grožio ir naudos, kurią jie suteikia mūsų pasauliui, netekimas įvyko greitai, klastingai ir nepastebimai toms bendruomenėms, kurios iki tol nebuvo to patyrusios.
Namų šeimininkė iš Hinsdeilo miestelio Ilinojaus valstijoje apimta nevilties rašė vienam iš žymiausių pasaulio ornitologų Robertui Cushmanui Murphy'iui (Robert Cushman Murphy) <...>: „Čia, mūsų miestelyje, jau kelerius metus purškia guobas. Kai mes čia atsikraustėme prieš šešetą metų, buvo daug paukščių – pakabinau lesyklėlę ir į ją visą žiemą atskrisdavo daug kardinolų, zylių, genių ir bukučių, o vasarą kardinolai ir zylės burdavosi su savo jaunikliais. Po kelerių metų purškimo DDT [pesticidas] miestelyje visiškai išnyko raudongurklės, varnėnai, zylių nebuvo jau dvejus metus, o šiemet dingo ir kardinolai – panašu, kad kaimynystėje perinčiųjų populiacija tėra viena balandžių pora ir galbūt viena strazdų šeima. Sunku paaiškinti vaikams, kad paukščius išnaikino, nes vaikai mokykloje mokėsi, jog federalinis įstatymas saugo paukščius nuo pražūties. Klausia: „Ar jie kada nors grįš?“, ir aš neturiu atsakymo. Guobos vis dar miršta ir paukščiai taip pat. Ar kas nors daroma? Ar ką nors galima padaryti? Ar aš galiu ką nors padaryti?“
Po metų, kai federalinė vyriausybė pradėjo masinę purškimo programą kovai su skruzdėmis, moteris iš Alabamos valstijos rašė: „Mūsų vietovė jau pusšimtį metų buvo įvairių paukščių užuovėja. Praėjusią liepą stebėjomės, esą dabar yra daugiau paukščių nei bet kada anksčiau. Rugpjūčio antrą savaitę staiga jie visi dingo. <...> Nesigirdėjo jokio paukščių čiulbėjimo. Tai buvo baisu. Ką žmogus daro mūsų puikiam ir gražiam pasauliui? Galiausiai po penkių mėnesių pasirodė mėlynasis kėkštas ir žvirblis.“
Rudens mėnesiais, apie kuriuos moteris rašė, pasirodė niūrių pranešimų iš tolimųjų pietų, kur Misisipės, Luizianos ir Alabamos valstijose <...> Jungtinių Valstijų Žuvų ir gyvūnijos tarnyba pastebėjo stulbinantį fenomeną – „tuščius plotus, beveik be jokių paukščių“. <...>
Iš anglų k. vertė M. Ėmužis, pagal Rachel Carson, Silent Spring, Boston: Houghton Mifflin Company, 1962, p. 103–104.Klausimai ir užduotys
- Kokia aplinkosaugos problema aprašoma šiame šaltinyje?
- Paaiškinkite, kodėl atsirado ši problema. Kokie veiksmai ją lėmė?
- Kodėl paukščiai įprastai vadinami pavasario skelbėjais?
- Remdamiesi šaltinio tekstu, paaiškinkite laiško autorės požiūrį į gamtą.
- Pasidomėkite, ar šaltinyje nurodytose vietovėse ši aplinkosaugos problema buvo išspręsta. Jei taip, kokiais būdais.
Sąvokos
Atòminė energètika – elektros energija, gaminama naudojant branduolinę reakciją specialiai tam pastatytose atominėse elektrinėse.
Ekològinė katastrofà – įvykis, stipriai paveikiantis aplinką, jos ekologinę pusiausvyrą. Tai gali būti teršalų išsiliejimas, chemikalų patekimas į orą po sprogimo, ekosistemos trikdymas dėl kitos žmonių veiklos ar panašiai.
Aplinkosaugos judėjimas – XX a. antroje pusėje susiformavęs judėjimas, kuris siekia parodyti žmogaus veiklos padarinius aplinkai, stabdyti gamtai kenkiančius ar pavojingus objektus ir įrenginius, daryti įtaką politiniams sprendimams dėl aplinkosaugos problemų.
Žẽmės dienà – kasmet balandžio 22-ąją dalyje pasaulio šalių minima diena. Pirmą kartą minėta JAV 1970 metais. Lietuvoje minima per pavasario lygiadienį – kovo 20-ąją. Minėjimu stengiamasi atkreipti dėmesį į aplinkosaugos ir ekologijos problemas.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"