Temos reikšmingumas
- Kodėl per istorijos pamokas mokomės apie gamtą, klimatą ar aplinkosaugą? Ar tai ne biologijos, fizikos pamokų klausimai? Panašių argumentų galima išgirsti neretai. Visgi klimato ir jo pokyčių įtaka žmonėms, civilizacijoms ir valstybėms buvo labai svarbi visuomet ir neretai nulemdavo istorijos procesus. O ir pats bandymas kovoti su klimato kaita jau turi savo istoriją, kurią verta analizuoti per istorijos pamokas.
- XIX–XX a. sandūroje atsirado supratimas, kad būtina išsaugoti žmogaus nepaliestus gamtos kampelius ir naikinamą gyvūniją. XX a. antroje pusėje susirūpinta tarša ir jos poveikiu įvairiems regionams. O artėjant link XXI a. įsivyravo klimato kaitos stabdymo, kaip esminio aplinkosaugos tikslo, klausimas.
- Vien pripažinti, kad problema egzistuoja pasauliniu mastu, užtruko, tačiau visa apimančio politinio sprendimo vis dar nėra. Klimato kaita – visuotinė problema, todėl būtinas visų indėlis. Daug galime padaryti ir patys, bet, sprendžiant problemą globaliai, būtinas valstybių susitarimas. Tokių bandymų jau būta, o jų istorija gali leisti tiksliau įvertinti, kas nuveikta, kas nepavyko, ir galbūt padėti suprasti, ko reikėtų imtis.
Kodėl istorikams svarbi klimato kaitos problema?
Ròmos imperijos žlugimas ilgą laiką aiškintas kompleksinėmis politinėmis bei socialinėmis priežastimis ir aplinkinių genčių invazija. Visgi neseniai pradėta rašyti ir apie klimato kaitos įtaką. Tai lėmė nauji duomenys, gauti tiriant medžių rieves ir kitus objektus, gretinant tyrimų rezultatus su turimais kitais šaltiniais. Mokslininkai teigia, kad nuo II a. klimatas ėmė kisti, mažėjo derlius, todėl buvo sunkiau surinkti mokesčius, reikiamus valstybei ir kariuomenei išlaikyti, be to, pasikartojančios epidemijos mažino populiaciją. Dar vienas veiksnys, prisidėjęs prie imperijos žlugimo, – genčių invazija – taip pat pradėtas sieti su klimato kaita. Tyrimai parodė, kad Azijoje gyvenusios gentys patyrė kelis dešimtmečius trukusią didelę sausrą, o tai skatino jas veržtis į vakarus, imperijos teritorijų link, ieškoti ganyklų ir geresnių klimato sąlygų.
Šis pavyzdys rodo, kaip ilgalaikiai klimato pokyčiai gali pakeisti žmonių, visuomenių ir valstybių gyvenimą. Istorikai nėra tie, kurie pirmieji kalba apie klimato kaitą ir žmogaus veiklos įtaką jai. Tai dažniau aplinkosaugos aktyvistų, klimatologų ar kitų mokslų sričių atstovų laukas. Mokslininkai, tirdami klimato kaitą, dažnai analizuoja ne ką kita, o Žemės klimato istoriją: tiria medžių kamienų rieves, ima ledo mėginius ir skaičiuoja jame įšalusias daleles (20.1 pav.), todėl iš esmės elgiasi kaip istorikai arba, dar tiksliau, kaip saviti archeologai. Be to, istorijos mokslas tiria žmonių veiklą praeityje, o šiandienė klimato kaita nemažai su tuo susijusi. Todėl galime matyti, kokio pobūdžio žmogaus veikla lėmė klimato kaitą, kaip augo problemos mastas, ko buvo imtasi, kas pavyko ir kas nepavyko. O tai suprasti galėsime ieškodami problemos sprendimo.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite dvi gamtines priežastis, prisidėjusias prie Romos imperijos žlugimo. Paaiškinkite, kaip kiekviena iš jų neigiamai paveikė šios valstybės raidą.
- Kodėl mokslininkai tiria medžių kamienų rieves, ima ledo mėginius, juos ne tik tiria, bet ir saugo?
- Paaiškinkite, kuo gamtos mokslų atstovų tyrimai ima panašėti į istorikų atliekamus tyrimus.
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite Svalbardo grūdų saugykla, esančia Norvegijoje. Kokia jos paskirtis? Ar Lietuvos mokslininkai ir valstybė naudojasi šios saugyklos ištekliais?
Iškastinio kuro vaidmuo pasaulio ekonomikoje ir jo įtaka visuotinei klimato kaitai
Pramonės revoliucija būtų neįvykusi be didelio energijos kiekio, reikalingo geležiai lydyti ir produkcijai gaminti. Energija buvo gaunama iš anglių. Ilgą laiką anglys, kaip iškastinis kuras, dominavo. Tačiau XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžioje pagal iškastinio kuro naudojimą jas pasivijo nafta ir pamažu tapo vyraujančiu iškastiniu kuru, taip tebėra iki šiol (20.2 pav.). Tai lėmė ne tik kelionių automobiliais ir lėktuvais populiarėjimas, bet ir naftos naudojimas pramonėje. Ypač tai pasakytina apie naftos chemijos pramonės gaminius, pavyzdžiui, plastiką. Naftos chemijos pramonės gaminiai daug kur pakeitė natūralias medžiagas, leido atpiginti ir masiškai gaminti įvairius produktus. Tačiau šiems ir kitiems produktams gaminti reikia ne tik žaliavos, bet ir energijos, o tam taip pat naudotas iškastinis kuras.
Didesnį iškastinio kuro naudojimą lėmė ir Žemės gyventojų skaičiaus augimas, kurį nusako terminas demografinis sprogimas. 1951 m. Žemėje gyveno apie 2,5 mlrd. gyventojų, 2000 m. – daugiau nei 6 mlrd., o 2023 m. – 8 milijardai. Pagrindinės skaičiaus didėjimo priežastys buvo susijusios su laimėjimais medicinoje, mažėjančiu kūdikių mirtingumu ir ilgesne gyvenimo trukme. Didėjančią populiaciją reikia išmaitinti, būtina užtikrinti jos poreikius, plėsti ir gerinti infrastruktūrą, ir ne tik – plečiantis vartojimo kultūrai, produktų poreikis vis didėja. Viskam gaminti, šildyti, auginti, statyti dažniausiai būtinas iškastinis kuras, reikia ir vandens, medienos, dirbamosios žemės, o ji įdirbama iškirtus miškus. Visa tai daro didelę įtaką klimatui.
Tačiau kodėl iškastinis kuras kenksmingas? Iškastinio kuro naudojimas skatina šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pavyzdžiui, anglies dioksido (CO2) ir kitų, išsiskyrimą. Žemės temperatūrą lemia balansas tarp to, kiek Saulės energijos gaunama ir kiek jos netenkama. Žemė yra kaip šiltnamis, sukuriantis tinkamas sąlygas gyvybei. Įsivaizduokime šiltnamį: saulė per stiklą įkaitina orą ir žemę šiltnamyje ir per tą patį stiklą neleidžia daliai šilumos išeiti. Žemės atmosfera yra lyg tas stiklas, užtikrinantis šilumą. Besikaupiančios dujos, pavyzdžiui, anglies dioksidas ir metanas, sulaiko daug daugiau šilumos, vis pastorina tą atmosferos sluoksnį tarsi šiltnamio stiklą, todėl vadinamos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (20.3 pav.). Taigi CO2 didėjimas lemia ir temperatūros kilimą (A šaltinis). Nors kartais sakoma, jog atmosferoje esantis anglies dioksido kiekis (apie 0,04 proc.) yra per mažas, kad taip nulemtų šiltėjimo efektą, anglies dioksido molekulės dėl savo savybių sugeria daugiau infraraudonosios spinduliuotės iš Žemės paviršiaus ir stipriau įšyla.
Dar pačioje XIX a. pabaigoje buvo atkreiptas dėmesys, kad CO2 kiekis atmosferoje gali turėti įtakos visuotiniams klimato pokyčiams ir kad naudojamas iškastinis kuras yra CO2 šaltinis. Tik XX a. vid. buvo atlikti pirmi tikslūs anglies dioksido kiekio atmosferoje matavimai. 1957–1958 m. ant Havãjų saloje esančio Mauna Loa ugnikalnio pradėta rinkti informacija apie CO2 kiekį atmosferoje. Tyrimai šioje vietoje atliekami iki šiol, tam kone 4 000 m aukštyje pastatyta laboratorija (20.4 pav.). Per daugiau nei pusę amžiaus šioje ir kitose vietose vykdomus tyrimus pastebėta, kad anglies dioksido kiekis atmosferoje nuolat didėja ir tas didėjimas sutampa su visuotinės temperatūros (matuojama tūkstančiuose vietų visame pasaulyje) vidurkio pokyčiais (20.5 pav.).
Reikia suvokti, kad kylant temperatūrai tirpsta dalį Žemės dengiantys ledynai ir dėl to dar greičiau keičiasi klimatas. Taip yra dėl to, kad ledas ir sniegas geriau atspindi saulės spindulius, todėl ištirpus ledynui atsiveria vanduo arba žemė. Jie sugeria saulės spindulius, įšilę spinduliuoja šilumą, ir temperatūra kyla dar labiau. Be to, ledo tirpimas kelia vandens lygį.
Prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų priskiriamas ir metanas, jo į atmosferą taip pat išsiskiria išgaunant iškastinį kurą, tačiau įtakos turi ir gausi galvijų, auginamų maistui, populiacija, organinių šiukšlių, kurios taip pat susijusios su žmogaus veikla, irimas ir natūralūs procesai, pavyzdžiui, išsiveržiant ugnikalniams į atmosferą išmetamos dujos.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite XX a. antroje pusėje išpopuliarėjusią iškastinio kuro rūšį. Paaiškinkite, kokios dvi priežastys lėmė, kad ji įsitvirtino.
- Paaiškinkite, kaip iškastinio kuro naudojimas XX a. yra susijęs su demografiniais pokyčiais.
- Kokių žmonijai ir gamtai neigiamų pokyčių sukelia iškastinio kuro naudojimas?
Bandymai susitarti stabdyti visuotinę klimato kaitą
Toli gražu ne visa visuomenė ir net ne visa mokslininkų bendruomenė sutaria dėl žmonių veiklos poveikio klimato kaitai. Esama skeptiškų nuomonių, esą Žemės klimatas keitėsi visada, o tai lemia Žemės orbitiniai parametrai ar Saulės, vulkaninis bei geoterminis aktyvumas ir kiti veiksniai.
Tačiau vis daugiau mokslininkų nuo XX a. 8–9 dešimtmečio jau kalba apie tai, kad žmogaus veikla ir anglies dioksido kiekio atmosferoje didėjimas sukėlė didelių klimato pokyčių – visuotinę klimato kaitą – temperatūros kilimą, ledynų tirpsmą ir kitų pasekmių. Imtasi ir priemonių siekiant tą sustabdyti. 1992 m. buvo priimta Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (B šaltinis). Tai pagrindinis dabar galiojantis tarptautinis susitarimas klimato kaitos klausimu. Konvencijos pagrindinis tikslas – pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje stabilizuotųsi ir mažėtų poveikis klimatui. Šalių pastangos sumažinti ir stabilizuoti tokių dujų išsiskyrimą (pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių, tokių kaip saulės ar vėjo energija) turėtų atitikti tų šalių esamą padėtį ir galimybes (pagal turtingumą, geografines sąlygas ir kita).
Ši konvencija tik nustatė principus, taigi, nors žengtas svarbus žingsnis, reikėjo susitarti ir dėl konkrečių priemonių. 1997 m. gruodį Japònijos mieste Kiotè buvo parengtas minėtos Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolas (20.6 pav.). Juo buvo nustatytos konkrečios priemonės ir šalių įsipareigojimai įgyvendinant konvencijoje nustatytą tikslą – mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Išsivysčiusios šalys bendrai įsipareigojo iki 2008–2012 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (jų išskyrimo mastą) vidutiniškai 5,2 proc., palyginti su 1990 m. lygiu (konkrečių šalių įsipareigojimai skyrėsi). Šalys buvo įpareigotos fiksuoti ir teikti duomenis, rodančius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir jo kaitą.
Nors tai buvo svarbus proveržis visuotinio susitarimo link, Kioto protokolo kritikai nurodė, kad pasirinktas tikslas, kiek sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo mastą (apie 5 proc.), buvo gerokai per menkas. Nebuvo numatytas ir realus konvencijos vykdymo mechanizmas – be nacionalinės (ar Europos Sąjungos) teisės aktų ką nors pasiekti buvo sunku. Būta ir kitų problemų, iš kurių bene akivaizdžiausia, kad protokolo nepatvirtino Jungtinės Amerikos Valstijos, vienos didžiausių CO2 skleidėjų, ir kai kurios kitos šalys. Priežastis – tų šalių vidinis nepritarimas pokyčiams, nes tai riboja arba brangina pramonės veiklą. Svarbių pramonės šakų atstovai užsiima lobizmù – siekiu vyriausybių sprendimus paveikti sau naudinga linkme, šiuo atveju – stabdyti susitarimus ir priemones dėl poveikio klimatui mažinimo (C šaltinis).
Todėl pabandyta judėti ambicingiau. 2015 m. Paryžiuje buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo užsibrėžtas tikslas, kad visuotinai temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 °C, geriausiai – 1,5 °C. Nustatyta, kad susitarimas galios penkerių metų ciklais. Pasibaigus kiekvienam ciklui, pagal valstybių pasiekimus turėjo būti nustatomi dar ambicingesni tikslai.
Susitarimas svarbus ne tik dėl nustatytų ambicingesnių nei anksčiau tikslų ir aiškesnių įgyvendinimo būdų, bet ir dėl to, kad jis leidžia politikams, valdininkams, investuotojams, pramonės įmonėms ir kitiems ekonomikos dalyviams suprasti, jog išteklius reikia skirti projektams, kuriuose nenumatoma didelio kiekio iškastinio kuro. Turėtų būti plėtojama žiedinė ekonomika (20.7 pav.) – siekiant patvaresnių gaminių, prioritetą teikiant taisymui, ne naujų produktų pirkimui. Jei nėra galimybės remontuoti, išmetamas atliekas rūšiuoti arba atiduoti, kad būtų panaudojamos antrinėje gamyboje. Žiedinės ekonomikos dalis yra ir produktų nuomos, skolinimosi bei dalijimosi paslaugos.
Kitas būdas – žalióji ekonòmika. Ja skatinama keisti gamybos ir vartojimo įpročius, rinktis ekologiškai, be cheminių medžiagų užaugintus produktus, nesirinkti produktų plastiko pakuotėse, rūšiuoti atliekas ir panašiai. Taip turėtų būti einama link nulinės emisijos siekio, kad gamybos, transporto, paslaugų sektoriuje ir kitur būtų iki nulio mažinamas anglies dioksido išmetimas. Tam reikia visiškai atsisakyti naudoti iškastinį kurą ir pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Tai labai ambicingas siekis pasaulyje, kuriame ištekliai ir prekės keliauja globaliai, tačiau jei šiandien to nesieksime, galime labai apsunkinti gyvenimą ateities kartoms.
Pasikeitęs žmogaus santykis su gamta vertė mokslininkus kalbėti apie naują geologinę epochą – antropocèną – žmonių amžių, kai vis daugiau išteklių skiriama žmonių reikmėms ir mažiau lieka natūraliam gamtiniam ciklui. Be to, žmonių veiklos įtaka klimatui ir Žemės geologijai labai svari. Nors antropoceno, kaip geologinės epochos, išskyrimas nėra oficialiai pripažintas, o ir skeptikai kalba apie tokio pavadinimo aroganciją, žmogaus susireikšminimą, visgi kiekviena diskusija apie tai naudinga siekiant pokyčių.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite Kioto protokole numatytas priemones šiltnamio efektui sumažinti. Įvertinkite, ar jos pakankamos sprendžiant šią problemą.
- Pasvarstykite, kodėl JAV ir kai kurios kitos šalys neratifikavo Kioto protokolo.
- Nurodykite dvi Paryžiaus susitarime numatytas kovos su visuotiniu atšilimu priemones.
- Kaip manote, kuris kovai su klimato kaita skirtas dokumentas – Kioto protokolai ar Paryžiaus susitarimas – yra veiksmingesnis? Atsakymą argumentuokite.
TYRINĖKITE!
Visuomenėje visuotinio klimato atšilimo problema suvokiama nevienodai. Pasidomėkite argumentais, kuriuos pateikia žmonės ar organizacijos, neigiančios klimato atšilimą.
Darbas su šaltiniais
A ŠALTINIS. Mokslininkai apie klimato kaitos priežastis
Dabartinė globalioji oro temperatūra yra aukštesnė nei bet kada per pastarąjį tūkstantmetį. XX–XXI a. klimato atšilimas negali būti paaiškinamas jokiomis astronominėmis ar geologinėmis priežastimis. Žinoma, gali atrodyti, kad dabartinis atšilimas ilgesnėje, kokių 4 mln. metų, laiko skalėje yra tiesiog įprastas klimato kaitos reiškinys.
Kai kurie šiuolaikinės klimato kaitos aspektai iš tikrųjų įprasti, bet yra ir išskirtinių. Svarbiausias iš jų – atsirado naujų klimato kaitą lemiančių veiksnių. Dar iki XVIII amžiaus vidurio klimato kaitą lėmė tik natūralūs veiksniai, o vėliau didėjo žmogaus veiklos įtaka.
Pradžioje žmogus keitė tik sausumos paviršių – kirto miškus, sausino pelkes, naikino natūralias pievas. Jų vietą užėmė žemės ūkio pasėliai, miestai ir urbanizuotos teritorijos. Visa tai pakeitė Saulės spinduliuotės sugertį ir paviršiaus temperatūrą, garavimo ir kitus drėgmės apykaitos procesus. Daugėjant gyventojų šių procesų mastai nuolat didėja.
Negana to, XVIII a. ėmė sparčiai plėtotis pramonė, vis daugiau sudeginama iškastinio kuro, todėl ėmė sparčiai keistis atmosferos cheminė sudėtis. 2015 m. CO2 koncentracija atmosferoje perkopė 400 ppm. Tokio didelio ir tokio spartaus koncentracijos didėjimo nebuvo per pastaruosius 800 000 metų. XX a. pradžioje CO2 koncentracija dar buvo 290 ppm. Todėl simboliškai visą 4,5 mlrd. metų Žemės istoriją galima suskirstyti į dvi epochas: ikiindustrinę, iki 1750 m., ir industrinę.
Norint palyginti šių dviejų epochų klimato kaitą, pirmiausia būtina atskirti laiko skales ir klimato kaitos priežastis. Klimato kaita per milijonus metų gali būti daug ryškesnė ir jos priežastys kitokios, pavyzdžiui, žemynų dreifas, kalnodara, palyginti su klimato pokyčiais šimtametėje laiko skalėje. Industrinėje epochoje svarbiausiais klimato kaitos veiksniais tapo su žmogaus veikla susijusios ŠESD [šiltnamio efektą sukeliančių dujų] koncentracijos didėjimas atmosferoje ir žemėnaudos keitimas. Vietiniai klimato svyravimai neturi būti painiojami su globaliais pokyčiais. Vietiniai, arba regioniniai, klimato pokyčiai dažnai buvo ir yra daug didesni nei globalūs, nes vietiniai veiksniai, pavyzdžiui, Pasaulinio vandenyno arba atmosferos cirkuliacijos pokyčiai, gali sukelti labai staigių klimato anomalijų. Be to, lyginant klimato parametrus, reikėtų nepainioti absoliučiosios jų vertės ir pokyčio greičio. Didelių klimato pokyčių vyko ir praeityje, tačiau nėra jokių įrodymų, kad tai vyko sparčiau nei dabartinis atšilimas.
Arūnas Bukantis, Justas Kažys, Egidijus Rimkus, Mečislovas Žalakevičius, 100 klausimų apie klimato kaitą, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2017, p. 24–25.Klausimai ir užduotys
- Koks mokslininkų pateikiamas argumentas liudija klimato atšilimo tendencijas?
- Šaltinyje teigiama, kad iki XVIII a. vid. klimato kaitą lėmė tik natūralūs veiksniai. Kokie papildomi veiksniai ėmė veikti klimatą vėlesniais laikotarpiais? Nurodykite po du šaltinyje minimus natūralius ir papildomus veiksnius.
- Paaiškinkite, kokios priežastys labiausiai lemia klimato pokyčius.
- Paaiškinkite, kodėl vietiniai klimato svyravimai gali būti ir yra didesni nei visuotiniai.
- Pasvarstykite, kuo šiame šaltinyje pateikiama informacija yra svarbi norint suvokti istorinius klimato kaitos požymius.
B ŠALTINIS. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos 3 straipsnis
Savo veiksmuose, skirtuose Konvencijos tikslui pasiekti ir jos nutarimams įgyvendinti, Šalys vadovaujasi, be kitų, šiais nuostatais:
1. Šalys turėtų saugoti klimato sistemą dabartinių ir būsimųjų žmonijos kartų labui, remdamosi lygybės principu, pagal jų bendrą, tačiau diferencijuotą atsakomybę ir atitinkamas galimybes. Atitinkamai Šalys, kurios yra išsivysčiusios valstybės, turėtų imtis pagrindinio vaidmens, kovodamos su klimato kaita ir neigiamomis jos pasekmėmis.
2. Būtina atidžiai įsigilinti ir atsižvelgti į specifinius poreikius ir ypatingas aplinkybes Šalių, kurios yra besivystančios valstybės, ypač tų, kurios yra itin jautrios klimato pasikeitimui, taip pat tų Šalių, ir ypač besivystančių, kurioms teks neįprasta ar neproporcingai sunki šios Konvencijos našta.
3. Šalys turėtų imtis išankstinių priemonių, siekdamos numatyti ar sumažinti iki minimumo klimato pasikeitimo priežastis, užkirsti joms kelią ir sušvelninti neigiamas pasekmes. Esant rimtos ir neišvengiamos žalos pavojui, neginčijamų mokslinių įrodymų trūkumas neturi būti priežastimi nesiimti tokių priemonių, būtina nepamiršti, kad strategija ir priemonės, nukreiptos prieš klimato pasikeitimą, turėtų būti taupios ir užtikrinti naudą pasauliui kuo mažesnėmis sąnaudomis. Tam pasiekti būtina, kad ši strategija ir priemonės būtų įgyvendinamos atsižvelgiant į skirtingą socialinį ir ekonominį lygį, būtų aiškios, apimtų visus su tuo susijusius šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinius, absorbentus ir kaupėjus, taip pat perdirbimą, ir apimtų visas ekonomikos šakas. Suinteresuotos Šalys galėtų bendradarbiauti, nukreipdamos savo pastangas prieš klimato pasikeitimus.
4. Šalys turi teisę į racionalų vystymąsi ir turėtų jį skatinti. Strategija ir priemonės, skirtos apsaugoti klimato sistemą nuo žmogaus sukeltų pokyčių, turėtų atitikti specifines kiekvienos Šalies sąlygas ir būti integruotos į jų nacionalinio vystymosi programas, atsižvelgiant į tai, kad ekonominis vystymasis yra esminė sąlyga, į kurią turi būti atsižvelgiama imantis priemonių, nukreiptų prieš klimato pasikeitimą.
5. Šalys turėtų bendradarbiauti, skatindamos palankią ir atvirą tarptautinę ekonominę sistemą, sąlygojančią stabilų ekonomikos augimą ir vystymąsi visose Šalyse, ypač – besivystančiose valstybėse, tuo įgalindamos jas geriau spręsti problemas, susijusias su klimato pasikeitimu. Priemonės, nukreiptos prieš klimato pasikeitimą, tarp jų ir vienašalės, neturėtų sukelti savavališkos ar nepateisinamos diskriminacijos arba slaptų tarptautinės prekybos apribojimų.
Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija, https://e-seimas.lrs.lt/.Klausimai ir užduotys
- Koks pagrindinis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslas?
- Kurioms valstybėms šioje konvencijoje numatytas svarbesnis vaidmuo? Paaiškinkite, kodėl.
- Paaiškinkite, kodėl šaltinyje teigiama, kad būtina įsigilinti ir atsižvelgti į dalies valstybių specifinius poreikius ir išskirtines aplinkybes.
- Pasvarstykite, kodėl šioje konvencijoje pabrėžiama šalių bendradarbiavimo svarba.
- Pateiktoje ištraukoje akcentuojamos priemonės tikslui pasiekti, bet jos nekonkretizuojamos. Kaip manote, kodėl?
- Įvertinkite šio dokumento reikšmę sprendžiant klimato kaitos problemą.
C ŠALTINIS. Buvęs JAV viceprezidentas Albertas Arnoldas Goras (Albert Arnold Gore) apie klimato kaitos klausimo politizavimą
<...> Tiesa apie visuotinį atšilimą [dabar vartojamas terminas klimato kaita] ypač nepatogi ir nepageidaujama keletui įtakingų, galingų žmonių ir kompanijų, gaunančių milžiniškas pinigų sumas iš veiklos, kuri, kaip jie kuo puikiausiai žino, dramatiškai pasikeis, kad užtikrintų planetos tinkamumą gyventi.
Tie žmonės – ypač iš tų tarptautinių kompanijų, kurios daugiausia rizikuoja – kasmet išleidžia daugybę milijonų dolerių, numatydami būdus sėti visuotinę abejonę globaliniu atšilimu. Metodai tampa ypač efektyvūs sudarant koalicijas su kitomis grupėmis, sutinkančiomis paremti vienos kitų interesus. Tokios koalicijos turi toli siekiančių galimybių, paralyžiuojančių Amerikos pasipriešinimą visuotiniam atšilimui.
<...> Prezidentas Džordžas Bušas [George Bush, JAV prezidentu buvęs 2001–2009 m., t. y. rašant šį šaltinį] vis dar mėgina ginti poziciją, skelbiančią, kad net jei ir atrodo, jog pasaulyje tampa šilčiau, nėra jokių įrodymų, kad už tai atsakinga žmonija. Atrodo, jis visiškai įsitikinęs, jog taip stipriai jį remiančios naftos ir akmens anglių kompanijos čia niekuo dėtos.
Kitas neigėjų siūlomas argumentas. Taip, atrodo, visuotinis atšilimas vyksta, bet tikriausiai jis bus mums naudingas. Žinoma, bet kokios pastangos jį stabdyti – tęsia oponentai – be jokių abejonių, pakenks ekonomikai.
Bet paskutinis ir, mano nuomone, pats gėdingiausias argumentas, pateiktas žmonių, prieštaraujančių pokyčiams, yra toks: tas vyksta, bet mes iš tiesų nieko negalime padaryti, todėl nereikia net mėginti. Ši klika [grupė] pritaria tolesniam visuotinį atšilimą sukeliančių teršalų pumpavimui į atmosferą, net sutikdama, kad krizė yra reali ir žalinga. Atrodo, jų filosofija skamba maždaug taip: „Valgyk, gerk ir linksminkis, rytoj mūsų vaikai paveldės tai, kas blogiausia; mums per daug nepatogu rūpintis ir nerimauti.“
Al Gore, Nepatogi tiesa. Bauginanti tiesa apie visuotinį klimato atšilimą ir tai, ką galime pakeisti, iš anglų k. vertė G. Tartėnienė, Kaunas: Obuolys, 2008, p. 284–286.Klausimai ir užduotys
- Kam, pasak šaltinio autoriaus, nepatogi tiesa apie visuotinį atšilimą? Paaiškinkite, kodėl.
- Kodėl tarptautinėms bendrovėms naudingos abejonės dėl klimato atšilimo?
- Kaip šaltinio autorius vertina tuomečio JAV prezidento poziciją klimato atšilimo klausimu? Paaiškinkite, kodėl.
- Kaip šaltinio autorius vertina žmones, nesirūpinančius klimato pokyčiais? Pasiremkite šaltinio citatomis.
- Pasvarstykite, kam – įmonėms, politikams ar žmonėms – tenka didžioji atsakomybė dėl klimato atšilimo. Atsakymą argumentuokite.
- Pasidomėkite, kokią įtaką ši knyga (ir panašiu metu pasirodęs dokumentinis filmas tokiu pat pavadinimu) turėjo, kai buvo išleista.
Sąvokos
Antropocenas – žmogaus epocha. Šiuo nauju terminu bandoma apibrėžti dabar mūsų gyvenamą geologinę epochą, kurioje viskas sukasi apie žmogų, jo poreikius, todėl daroma didelė įtaka planetos raidai. Terminas nėra sutartinai pripažintas.
Demografinis sprogimas – itin spartus visuotinės gyventojų populiacijos didėjimas XX a. antroje pusėje.
Visuotinė klimato kaita – žmogaus veiklos (dėl didelio anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išskyrimo į atmosferą) sukelti klimato pokyčiai: temperatūros, ledynų tirpsmo ir kiti. Vieni pokyčiai turi įtakos kitiems.
Lobizmas – suinteresuotų asmenų ar grupių veikla siekiant paveikti politikų ir valstybių veiksmus.
Nulinė emisija – siekis, kad pramonės, paslaugų, transporto ar kitose srityse anglies dioksido išmetimas būtų sumažintas iki nulio. Tam reikia visiškai atsisakyti naudoti iškastinį kurą ir pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos.
Žalioji ekonomika – sistema, kuria skatinama keisti gamybos ir vartojimo įpročius: siekti gaminti ir auginti ekologiškai, be cheminių medžiagų, pakuotėms naudoti perdirbamas medžiagas ir kita.
Žiedinė ekonomika – ekonomikos modelis: produktai ir gaminiai turi būti gaminami tvaresni ir naudojami kuo ilgiau, sugedę turi būti taisomi, nereikalingi parduodami naudoti pakartotinai arba surenkami ir perdirbami antriniam naudojimui gamyboje.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"