Temos reikšmingumas
- Istorijos tėkmėje būta ne vieno atvejo, kai neatsakinga žmogaus veikla sukėlė gamtinių katastrofų: sunaikinta miškų, užteršta daug upių ar ežerų, negrįžtamai išnaikinta gyvūnų rūšių. Dėl pasekmių nukentėjo ir gamtinė aplinka, ir patys žmonės. Iš šių praeities istorijų galime daug ko pasimokyti, nes katastrofų dėl žmonijos veiklos nepavyksta išvengti ir XXI amžiuje.
- Keliai, geležinkeliai ir vandens kanalai XIX a. ne tik reikšmingai pagyvino susisiekimą ir prekybą, bet ir labai pakeitė aplink šiuos objektus gyvenančių žmonių kasdienybę, tapo neatsiejama Lietuvõs kraštovaizdžio dalimi.
- XX a. pirmoje pusėje Lietuvojè susiformavo kurortų kultūra. Šiandien tai labai svarbu šalies gyventojų poilsiui, sveikatingumui ir laisvalaikiui. Šalies kurortai – tai ne tik unikalios gamtinės, bet ir istorinės Lietuvõs vietos.
Kuršių nerijos išgelbėjimas nuo katastrofos
XIX a. gamtos turtai pradėti naudoti labai plačiai žmogui mėginant įvaldyti aplinką (užtvenkti upes, kasti kanalus, tiesti kelius, geležinkelius ir kita), plėtojant naujas susisiekimo priemones ir ieškant naujų susisiekimo būdų. Visos šios naujovės itin pakeitė žmogaus santykį su gamtine aplinka – dėl žmogaus veiklos ji labai kito, buvo naudojama įvairiausioms reikmėms. Kita vertus, XIX–XX a. susivokta, kad aplinką reikia tausoti – ji, be kita ko, nepamainoma mums ir rekreacijos tikslais. Lietuvos istorijoje taip pat galime rasti įvairiausių žmogaus santykio su gamtine aplinka pavyzdžių, suteikiančių vertingų pamokų.
Kuršių nerija yra viena įstabiausių ir pažeidžiamiausių Lietuvos gamtinių vietovių, kurios unikalumą lėmė savotiškas žmogaus ir gamtos sutarimas. Kuršių nerijos praeitis gali tapti pavyzdžiu šiandienai, rodančiu, prie ko gali privesti neatsakinga veikla. Prieš kelis šimtus metų Kuršių nerijos kopos buvo apaugusios pušynais, būta ąžuolų, liepų ir guobų, kitų medžių. Nuo XV a. miškus imta kirsti, prie jų naikinimo prisidėjo karai. XIX a. pr. jau visa nerija, išskyrus nedidelius miškingus plotus, virto smėlio dykynėmis. Tokiose vietovėse vėjas ėmė nevaržomai žarstyti smėlį, ir šis pamažu užpustė ne vieną Kuršių nerijos gyvenvietę, trukdė žmogaus kasdienei veiklai (22.1, 22.2 pav.). Dėl šios stichijos gyventojai turėjo kraustytis gyventi vis į kitą vietovę. Taigi neatsakingas miškų kirtimas privedė prie gamtinės katastrofos. Galiausiai link vienos didesnių Kuršių nerijos gyvenviečių, Nidos, taip pat ėmė slinkti milžiniška smėlio kopa ir kėsinosi palaidoti pačią gyvenvietę ir per ją einantį svarbų Prūsijos pašto kelią (tuo metu Nerija, kaip ir visas Klaipėdos kraštas, priklausė Prūsijos karalystei, vėliau – Vokietijos imperijai).
XIX a. pirmoje pusėje gelbėti Nidą ir jos apylinkes ėmėsi vietinės pašto stoties viršininkas Gotlybas Dovydas Kuvertas (1748–1827) su sūnumi Georgu Dovydu (1787–1856) (22.3 pav.). Kuvertai senojo pašto kelio vakarinėje pusėje statė užtvaras nuo vėjo, sodino vėjui ir sausrai atsparių rūšių augalus, atsodino miškus. Kuvertų ilgalaikis darbas ir jų pasodintas miškas galiausiai ilgam išgelbėjo Nidą ir apsaugojo pašto kelią nuo užpustymo. Kuvertų pradėti želdinimo darbai tapo pavyzdžiu miško atsodinimo darbams kitose Kuršių nerijos vietose. Per kelis dešimtmečius žmogui pavyko ištaisyti savo padarytas klaidas ir teritoriją paversti tinkama sau, gyvūnams ir augalijai. Kuvertų dėka Neringà ir šiandien yra išskirtinis gamtos kampelis. 2000 m. ji įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą (A šaltinis).
Klausimai ir užduotys
- Kodėl XIX a. kone visa Kuršių nerija virto smėlio dykyne?
- Koks gamtinis reiškinys ėmė kenkti XIX a. Kuršių nerijos gyventojams? Kaip jis keitė teritorijos kraštovaizdį?
- Kokiomis priemonėmis Kuršių nerijos gyventojai su Kuvertų šeima ėmėsi spręsti ištikusią gamtinę nelaimę?
TYRINĖKITE!
XX–XXI a. Kuršių nerijos miškus ne kartą naikino dideli gaisrai. Pasidomėkite, kokių priemonių imamasi, kad gaisrai neniokotų šio gamtos kampelio.
Naujos susisiekimo infrastruktūros įtaka Lietuvos gyvenvietėms ir miestams
Kintantį žmogaus santykį su aplinka liudijo ir nauja susisiekimo infrastruktūra – tiesiami keliai, geležinkeliai, kasami kanalai. XIX a. žmogus jau gebėjo per palyginti trumpą laikotarpį įgyvendinti didžiulius projektus, pavyzdžiui, nutiesti šimtus kilometrų geležinkelio. Visa tai labai keitė žmogaus gyvenimą ir aplinką.
Pirmasis susisiekimo projektas, keitęs Lietuvos kraštovaizdį, buvo 1830–1836 m. nutiesta kelio atkarpa Sankt Peterburgas–Varšuva. Ji kirto visą Lietuvą – nuo Zarasų per Ukmergę ir Kauną iki pat Kalvarijos. Tai buvo pirmas modernus kelias Lietuvoje, turėjęs specialų grindinį – kietą suplūkto žvyro dangą su abipus iškastais grioviais lietaus vandeniui nubėgti. Modernaus kelio nutiesimas turėjo didelę įtaką susisiekimo ir ekonomikos plėtrai, aplink kelią keitėsi ir kraštovaizdis – prie jo radosi pašto stočių (22.4 pav.) ir pusstočių, sargų ir prižiūrėtojų namelių, kelio užkardų, smuklių, arklių keitimo punktų, karietų garažų. Palei kelią esančios gyvenvietės ėmė plėstis, jose suaktyvėjo prekyba.
Dar labiau tuometės Lietuvos ekonomiką ir kraštovaizdį pakeitė geležinkelio atsiradimas (B šaltinis). XIX a. 6-ajame dešimtmetyje Rusijos imperijos vyriausybė nutarė tiesti geležinkelį Sankt Peterburgas–Varšuva. Liniją numatyta tiesti ir per Lietuvą – Švenčionėliùs, Vilnių, Varėną. Nuo Vilniaus taip pat suprojektuota atšaka į Vokietijos imperiją (per Kauną, Virbalį) (22.5 pav.).
Tiesiant pirmąjį geležinkelį Lietuvoje pilti pylimai, sausintos pelkės, kirsti miškai, buvo pastatyta daug inžinerinių statinių: Panerių ir Kauno tuneliai, tiltai per Nerį, Vilnią, Merkį ir Nemuną, pilti pylimai (22.6 pav.). Buvo pastatytos pirmosios didelės geležinkelio stotys Vilniuje, Kaune, Lentvaryje, Virbalyje, Švenčionėliuose ir kitose vietovėse. Palei tiesiamą geležinkelį įrengti gyvenamieji namai tarnautojams ir darbininkų barakai, pagalbiniai pastatai, keleivių namai, įvairūs techniniai pastatai: garvežių depai, vandentiekio bokštai ir kita. Gyvenvietėse, pro kurias ėjo geležinkelis, suklestėjo prekyba, labiau augo gyventojų skaičius. Tiek kelio atkarpos, tiek pirmųjų geležinkelių infrastruktūros paveldas yra išlikęs iki šiandien (22.4 pav.).
XIX a. dabartinės Lietuvos teritorijoje didelių infrastruktūros ir gamtos įvaldymo projektų įgyvendino ir Vokietijos imperija. Vienas tokių – Vilhelmo kanalas (22.7 pav.). Tai vandens kelias, sujungęs Nemuną su Klaipėda, aplenkiant Ventės ragą ir Kuršių marias. Tokio kanalo labiausiai reikėjo sieliams plukdyti, nes plukdydami medieną per Ventės ragą pirkliai patirdavo didelių nuostolių – dalis sielių išsibarstydavo, užplaukę ant seklumų lūždavo. 50 kilometrų ilgio vandens kelio tiesimas užtruko dešimtmetį: rankomis iškastais kanalais sujungtos kai kurios upės, pastatyta šliuzų, metalinių tiltų, nusausintos aplinkinės pievos. Kanalas beveik 100 metų turėjo didžiulę reikšmę prekybai, vietos medienos apdirbimo pramonei, malūnininkystei, skatino laivininkystės plėtrą. XX a. antroje pusėje jo reikšmė dėl geležinkelių ir automobilių transporto plėtros sunyko. Šiandien Klaipėdos, Priekulės ir Šilutės apylinkėse galima pamatyti išlikusių Vilhelmo kanalo atkarpų, inžinerinių įrenginių.
XIX a. atsiradus minėtiems susisiekimo objektams Lietuva įgijo svarbių susisiekimo linijų. Kita vertus, šiais projektais siekta ne užtikrinti savito Lietuvos krašto gerovę, o įgyvendinti vienos ar kitos imperijos tikslus, nebūtinai atliepiančius vietos gyventojų lūkesčius.
Klausimai ir užduotys
- Išvardykite tris dabartinėje Lietuvos teritorijoje XIX a. vykdytus infrastruktūros projektus, kurie pakeitė iki tol vyravusį kraštovaizdį. Paaiškinkite, kaip kiekvienas iš jų pakeitė vietos kraštovaizdį.
- Paaiškinkite, kokios naudos visuomenei suteikė XIX a. dabartinėje Lietuvos teritorijoje atsiradę infrastruktūros objektai.
- Pasvarstykite, kam – projektus vykdžiusioms imperijoms (Rusijos ir Vokietijos) ar vietos gyventojams – buvo naudingesni pastatyti infrastruktūros objektai. Atsakymą argumentuokite.
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite, kaip šiais laikais visuomenės poreikiams naudojamas Vilhelmo kanalas, Panerių geležinkelio tunelis, istorinio kelio Sankt Peterburgas–Varšuva pašto pastatai, esantys Lietuvoje.
Pasaulinių karų pėdsakai ir žala Lietuvos miškams
Kuršių nerijos istorija moko, prie ko gali privesti neatsakingas gamtinių išteklių naudojimas. Vėlesni kariniai konfliktai rodė, kad kariaujančios pusės tokių pamokų ne itin paisė. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą miškai užėmė apie 18 proc. Lietuvos ploto. Tačiau per trejus karo veiksmų metus (1915–1918 m.) Vokietijos imperijos okupacinė valdžia iškirto daugiau nei 60 tūkst. hektarų miško, ir bendras šalies miškingumas dar labiau sumažėjo. Vokiečiai miškams kirsti metė nemažas pajėgas: kirto patys kariai, rusų karo belaisviai, darbams paimti vietos gyventojai. Vėliau buvo pažymima, kad didžiausią Lietuvos gamtos turtą vokiečiai savinosi neatsižvelgdami į jokias taisykles – nežiūrėta medžių brandos, medienos kokybės, nepaisyta kitų miškininkystės taisyklių. Lietuvos mediena naudota tiesiog karo tikslais – fronto apkasams, įtvirtinimams statyti, ji vežta į Vokietijos gilumą ar net kitas karo zonas. Vokietijos okupacinė ir karinė valdžia naudojo visus galimus miško išteklius: medieną, pjuvenas, dervą, žievę, medžio anglis. Siekdama efektyviau naudoti miškus bei kitus turtus ir kariniais sumetimais, Vokietijos kariuomenė Lietuvoje sukūrė gana platų siaurųjų geležinkelių tinklą.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, medienos poreikis Lietuvoje nesumažėjo. Tai lėmė kelios priežastys. Pirma, šalies teritorija buvo itin nuniokota, o kadangi dauguma statinių buvo mediniai, jiems atstatyti prireikė daug medienos. Antra, daug medienos reikėjo įgyvendinant žemės reformą, nes ūkininkai kūrėsi gautoje naujoje žemėje, rentėsi namus ir ūkinius pastatus. Saugant miškus ir siekiant modernizuoti šalį, nepriklausomoje Lietuvoje vyko medžių ir miškų sodinimo talkos (22.8 pav.), radosi planų, kaip paskatinti patvaresnę ir žmogaus sveikatai priimtinesnę mūrinę statybą. Mūrinių namų daugėjo, bet visus užmojus sujaukė Antrasis pasaulinis karas.
Karo metais Lietuvos miškais naudojosi tiek sovietai, tiek naciai, dalis girių nukentėjo nuo tiesioginių karo veiksmų. Be to, miškingumas mažėjo ir dėl savavališkų kirtimų – gyventojai, pajutę savotišką tarpuvaldį, bandydavo praturtėti iš artimiausio miško. Pokariu didelę žalą Lietuvos miškams padarė sovietai. Jie ne tik beatodairiškai kirto miškus, bet ir represavo arba privertė bėgti daug profesionalių miškininkų. Dėl šių priežasčių miškai kuriam laikui neteko profesionalios priežiūros. Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos padariniai lėmė, kad Lietuvos miškingumas XX a. vid. buvo mažiausias, šalis iš tolo nepriminė žalio, miškingo, giriomis garsėjusio krašto. Šiandien Lietuvoje miškų yra kone dukart daugiau nei tada (siekia trečdalį visos teritorijos), jie kur kas geriau prižiūrimi ir saugomi (ketvirtadalis visų miškų patenka į įvairias saugomas teritorijas).
Klausimai ir užduotys
- Kodėl tiek Pirmojo, tiek Antrojo pasaulinio karo metais gerokai sumažėjo Lietuvos miškingumas?
- Kam vykstant karams buvo naudojama Lietuvos miškų mediena?
- Kokios dvi priežastys lėmė, kad ir po Pirmojo pasaulinio karo medienos poreikis Lietuvoje nesumažėjo?
- XX a. vid. Lietuvos miškingumas buvo labai nedidelis, tai lėmė ne tik pasauliniai karai, bet ir okupantų veiksmai. Nurodykite, kokie okupantų veiksmai neigiamai veikė Lietuvos miškų būklę.
- Kaip manote, kuo ši istorinė informacija galėtų būti naudinga šiandienėse diskusijose siekiant išsaugoti Lietuvos miškus ir mažinti jų kirtimą?
Rekreacinių gamtos galimybių atradimas ir panaudojimas – kurortų kūrimasis
XIX a. per Europą ritantis industrializacijos bangoms ir augant miestams suvokta, kad gamtos turtus galima panaudoti ne tik kasdienėms ar platesnėms ekonominėms reikmėms, bet ir rekreaciniais ar net gydomaisiais sumetimais. Ypač tam tiko vietos, garsėjančios žmogaus sveikatai palankiu klimatu, gražia ir švaria aplinka, mineralinio vandens srovėmis, kitomis išskirtinėmis gamtinėmis savybėmis, galinčiomis padėti pasveikti, pailsėti, atgauti jėgas. Tokiose vietose XIX a. ėmė sparčiai kurtis ir plėstis kuròrtai. Juose buvo plėtojama poilsiui, gydymuisi, laisvalaikiui leisti (sportui), turizmui pritaikyta infrastruktūra. Kurortų plėtra atspindėjo bręstantį to meto modernėjančių žmonių poreikį ištrūkti iš užterštų miestų, gyventi harmonijoje su gamta. Tokios vietovės taip pat atspindėjo XIX–XX a. sandūroje pasikeitusį požiūrį į poilsį, laisvalaikį, sveikatą. Be to, XX a. kurortus ėmė lankyti ne tik kilmingieji bei turtingieji, bet ir mažesnes pajamas uždirbantys valdininkai, tarnautojai, menininkai. To meto Europoje garsėjo Baden Badeno (Vokietijà), Karlovi Varų (Čèkija) (22.9 pav.), Spa (Bel̃gija) ar Viši (Prancūzijà) kurortai.
Kurortinės mados neaplenkė ir dabartinės Lietuvos teritorijos, ypač kai paaiškėjo, kad yra puikių gamtos apdovanotų vietų. Pavyzdžiui, dar XVIII a. pab. pastebėta, kad Drùskininkai dėl mineralinio vandens šaltinių teikiamos naudos galėtų tapti gydomąja vietove. Dėl to visą XIX a. miestelis plėtėsi: buvo statomos gydyklos, įrengiami sodai ir parkai, – neatsitiktinai šią vietą galime laikyti seniausiu šalyje veikiančiu kurortu. Vėliau, jau XX a., į kurortą atvykstant tūkstančiams poilsiautojų, Drùskininkuose imta steigti ir statyti sanatorijas, ligonines, viešbučius, kurhauzus (vok. Kurhaus) ir restoranus. Druskininkuose taip pat formavosi kurortams būdinga istorinė architektūra – medinės vilos ir viešbučiai, jų galime pamatyti ir šiandien (22.10 pav.).
XX a. pr. kaip kurortai Lietuvoje jau buvo pagarsėję Birštonas ir Palanga (22.11 pav.). Taip pat manyta, kad kurortiniais tikslais reikėtų išnaudoti ir kitas ypatingas Lietuvos vietas: Zarasus, Likėnus, Tytuvėnus. Galime apibendrinti, kad XX a. pirmoje pusėje Lietuva jau turėjo puikių kurortų, buvo susiformavusi kurortinė kultūra. Kurortų tema tapo savaime suprantama kalbant apie poilsį, atostogas, pramogas. Kurortai aptarinėti spaudoje, radijuje, grožinėje literatūroje, kasdieniuose pokalbiuose (C šaltinis).
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite tris Europos vietoves (esančias ne Lietuvoje), kuriose XIX–XX a. sandūroje veikė populiarūs kurortai.
- Išvardykite ne mažiau kaip penkias Lietuvos vietoves, kuriose XX a. pirmoje pusėje veikė kurortai. Nustatykite, ar tos vietovės tebėra kurortai.
- Nurodykite ne mažiau kaip tris pokyčius, įvykusius Druskininkuose XIX amžiuje. Kas juos lėmė?
- Kaip manote, kodėl XIX a. Europoje vis dažniau imta kalbėti apie poilsio poreikį, rekreacinės paskirties vietovių pritaikymą poilsiui? Atsakymą argumentuokite.
Darbas su šaltiniais
A ŠALTINIS. Ištrauka iš UNESCO ekspertų išvados, darytos lankantis Kuršių nerijoje 2009 metais
Kuršių nerija atrodo <...> [tarsi natūralus] kraštovaizdis, tačiau iš tikrųjų beveik visas nerijos kraštovaizdis yra didžiulių žmogaus pastangų rezultatas. Kopų ir miškų kraštovaizdis yra vienas iš daug pastangų pareikalavusio atkurto grožio pavyzdžių – tarsi didžiulio <...> [atkuriamojo] ir stabilizavimo proceso, trukusio du šimtmečius, įrodymas.
Kuršių nerijos, kaip kultūrinio kraštovaizdžio, įrašymas į Paveldo vietovių sąrašą liudija šiuos procesus: mozaika išdėstyti ir į Kuršių marias atgręžti žvejų kaimeliai, atkurtos kopos, nauji miškai ir XIX a. pastatyti rekreaciniai pastatai.
Kaip rodo išsamūs archeologiniai žvejų gyvenviečių tyrimų įrodymai iš mezolito laikotarpio, aptikti XIX a. pradžioje jūros pusėje, [čia] buvęs Vikingų pirklių centras ir kelios senovės Teutonų ordino pilys, gali būti, kad pirmieji žmonių veiklos pėdsakai Kuršių nerijoje atsirado prieš 5000 metų. Kuršių nerijos, kaip pasaulio paveldo vietovės, vertė susijusi su pastaruosius 200 metų vykusiu jos atkūrimu, kuris buvo reikalingas po masinio miškų kirtimo XVI a., ilgainiui nulėmusio nestabilių kopų susidarymą. XIX a. buvo pradėti Kuršių nerijos stabilizavimo darbai: iš jūros pusės suformuotas ilgas apsauginis pylimas, jis neleido smėliui plisti toliau į Kuršių nerijos vidų. Šis procesas truko pirmąją XIX a. pusę, truputį vėliau imtasi kopų šlaitų stabilizavimo tvirtinant žabtvorėmis ir apželdinant. Iki XIX a. pabaigos beveik pusė Kuršių nerijos buvo apželdinta miškais, šiandien jie užima 75 proc. teritorijos.
Pagal https://www.unesco.ltKlausimai ir užduotys
- Išvardykite šaltinyje minimas keturias objektų grupes, dėl kurių Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo vietovių sąrašą.
- Kodėl UNESCO ekspertai savo dokumente pažymi, kad Kuršių nerija atrodo tarsi natūralus kraštovaizdis?
- Koks procesas, pasak UNESCO ekspertų, lėmė nestabilių kopų susiformavimą? Kokia priemonė kraštovaizdį pakeitė?
- Ekspertų išvadoje minima, kad 2009 m. apie 75 proc. Kuršių nerijos teritorijos buvo miškai. Kaip manote, tai daug ar mažai? Kaip turėtume elgtis – saugoti šį savitumą ar leisti urbanizuoti daugiau? Atsakymą argumentuokite.
B ŠALTINIS. Ištrauka iš 1899 m. išleistos brošiūros Garo mašinos ir geležinkeliai
Šiandien gi gali apie pusryčius iš Kauno į Vilnių išvažiuoti, į Vilnių ant pietų stosi [būsi]; ten gali laike 3–4 adynų [valandų] subuti ir potam ant vakaro atgal į Kauną sugrįžti – ir už bilietą iš Kauno į Vilnių ir atgal ne pilnus 3 rublius [tuometė valiuta] teužmokėsi.
Taigi iš geležinkelių priežasčio žmonėms pigiaus yra terpu savęs susisieti, susišnekėti; pigiaus yra tavorus [prekes], knygas ir laikraščius – laidinėti, dėlei to vis tas pigesniu tapo. Kame geležinkelis eina, tai ten visa apygarė atgyja, žmonės stengiasi daugiau daiktų dėl pardavimo išdirbti. Auga tada pramonė, prekyba, tukstančiai visokių uždarbių atsiranda ir žmonių turtingumas pasididina. Su turtingumu gi ir šviesa platinasi: už menkus pinigus šiandien galima persikviesdinti knygas ir nuolatai naujus laikraščius turėti, kas pirmiaus daug brangiau kaštuodavo.
Pagal https://www.epaveldas.ltKlausimai ir užduotys
- Nurodykite ne mažiau kaip keturis šaltinyje minimus geležinkelio pranašumus. Kuris iš jų, jūsų nuomone, buvo reikšmingiausias to meto visuomenei? Atsakymą paaiškinkite.
- Kuo susisiekimas geležinkeliu tarp Vilniaus ir Kauno buvo svarbus tuo metu Lietuvą okupavusiai Rusijos imperijai?
- Paaiškinkite, kodėl šaltinis parašytas mums kiek neįprastu kalbos stiliumi, su rašybos klaidomis. Užsirašykite ne mažiau kaip po tris stiliaus ir rašybos klaidas. Ištaisykite jas.
C ŠALTINIS. Interviu su Palangos kurorto inspektoriumi A. Jackūnu, 1931 metai
Kada, p. Inspektoriau, oficialus Palangos kurorto atidarymas ir uždarymas?
Gegužės 1 d. oficialus atidarymas, o spalio 15 d. uždarymas.
Ar bus šiemet įvesta kurorte kokių pramogų ir pagerinimų?
Sezono metu pramogos atsiranda savaime: daugiausia jos esti koncertinio pobūdžio. Visi sekmadieniai ir šeštadieniai užimti įvairių organizacijų parengimais. Klausiat, kokie pagerinimai? Daukanto, Vydūno, Simpsono ir kitos gatvės ištaisytos – jomis galima važinėti automobiliais; sutvarkyti ir šaligatviai, apkarpyti medžiai. Nupirktas gatvių laistymo automobilis – gatvės bus laistomos nuo ryto iki vakaro. Yra nupirktas motorinis siurblys gaisrui [gesinti]. Manoma įtaisyti vandens baseiną gaisro reikalams.
Kaip manot, ar daug bus šiemet vasarotojų? Kiek buvo pernai ir užpernai?
Užpernai buvo 2 756 įregistruoti vasarotojai, be to, apie 2 000 atsitiktinai apsilankiusių. Pernai įregistruota 3 132, be atsitiktinai atsilankiusių, kurių skaičių nustatyti gana sunku. Šiemet apytikriai vasarotojų turėtų būti apie 2 500, iki 3 000, bet iš kalno tikrą skaičių pasakyti sunkoka.
Kas bus šią vasarą daroma [siekiant] apsaugoti vasarotojus nuo galimo skendimo pavojaus? Ar bus gelbėjimo valčių?
Stovės valtys visose trijose maudyklėse, ir aptverta jūra. Maudyklėse dežuruos [budės] trys plaukikai specialistai su valtimis – kiekvienoj maudyklėj po vieną plaukiką. Du iš jų gauna po 150 litų per mėnesį, o vienas prie motorinės valties bendrose maudyklėse – 250 Lt. Motorinė valtis nuo 4 val. vakaro važinės publiką jūra. [Joje] Telpa 8 žmonės. Už pasivažinėjimo valandą bus imama po 10 Lt. Nuo kiekvieno. Publikos pasivažinėjimai įvyks tik ramiai jūrai esant. Audros pavojaus metu bus iškeliama vėliava matomoj vietoj, be to, pliaže yra perspėjimo užrašai. Už skendimo pasėkas [pasekmes] kurorto inspekcija atsako tik [kai tai nutinka] aptvertose vietose.
<...>
Kaip Tamsta žiūrit į Palangos gražuolių rinkimus, kurie beveik kasmet įvyksta?
Tai yra privatiškas [asmeniškas] dalykas: rengia privatiški asmenys, ir mes į tą dalyką nesikišame.
Klausimai ir užduotys
- Kiek laiko truko kurortinis sezonas Palangoje 1931 metais? Ar trukmė labai skiriasi nuo dabartinės? Pagrįskite.
- Kokius Palangos kurorte įvykdytus patobulinimus mini kalbintas valdininkas? Paaiškinkite, kodėl jie buvo įgyvendinti.
- Kokias pramogas poilsiautojams siūlė miesto valdžia, o kokias – privatūs asmenys?
- Kokios saugumo priemonės buvo taikomos Palangoje?
- Šaltinyje teigiama, kad Palangoje per sezoną pailsi apie 3 000 poilsiautojų. Tai, palyginti su šiandiena, tikrai nedidelis skaičius. Kaip manote, kodėl kurorte apsilankydavo tiek mažai poilsiautojų?
Sąvokos
Kurortas – vietovė, kurioje sveikatai palankus klimatas, graži ir švari aplinka, yra mineralinio vandens srovių ar kitų išskirtinių gamtinių savybių, galinčių padėti pasveikti, pailsėti, atgauti jėgas. Kurortuose XIX a. imta plėtoti infrastruktūrą, pritaikytą poilsiui, gydymuisi, laisvalaikiui leisti (sportui), turizmui.
Kelio atkarpa Sankt Peterburgas–Varšuva – Rusijos imperijos 1830–1836 m. nutiestas modernus kelias, nusidriekęs ir per Lietuvos teritoriją. Buvo ypač svarbus paštui, žmonėms susisiekti ir kroviniams gabenti.
Siaurasis geležinkelis – geležinkelis, kurio vėžės buvo siauresnės nei standartinio. Plėtotas ir naudotas nuo XIX a. pab. iki XX a. antros pusės dažniausiai smulkiems kroviniams ir keleiviams vežti. Dabar skirtas tik turizmui.
Vilhelmo kanalas – 1863–1873 m. rankomis iškastas beveik 30 km ilgio ir 30 m pločio vandens kanalas, sujungęs Nemuną (per Miniją) su Klaipėda. Pavadintas Prūsijos karaliaus ir Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo garbei. Laivybai ir sieliams plukdyti naudotas 100 metų.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"