Temos reikšmingumas
- Ankstesnėje temoje analizavome sovietinės modernizacijos esmę ir įtaką žmonėms. Tačiau pramoninė, žemės ūkio, karinė ir kita veikla turėjo poveikį ir aplinkai. Ir tai ne tik tarša, bet ir kraštovaizdžio pokyčiai, kuriuos regime ir dabar.
- 1987–1988 m. Lietuvojè susiformavęs aplinkosaugos judėjimas, palyginti su kitomis pasaulio vietomis, kiek vėlavo, tačiau stipriai prisidėjo prie nepriklausomybės atkūrimo. Protestai prieš pramonės plėtrą, negebėjimą ar nenorą spręsti taršos problemų iš esmės buvo aplinkosauginiai, bet greitai tapo politiniai ir buvo nukreipti prieš sovietų valdžią.
- Lietuvai atkūrus nepriklausomybę susidurta ir su karinių dalinių, gamyklų sukelta taršos problema. O neseni įvykiai, kai paaiškėjo, kad iš gamyklos tekėjo teršalai, patvirtino, jog tai ne tik technologijų, bet ir požiūrio į aplinką klausimai. Todėl šioje srityje labai svarbu edukacija ir savivokos ugdymas.
Modernizacijos sukelti aplinkos pokyčiai ir tarša
Vienas iš pavyzdžių, kaip dideli projektai keičia aplinką, yra Kauno hidroelektrinės statyba (1959 m.) ir Nemuno užtvenkimas. Elektrinė gamina elektrą, o užtvanka leidžia reguliuoti vandens lygį ir apsaugo Kauną nuo potvynių. Tačiau upės užtvenkimas sutrikdė žuvų migraciją (nebuvo įrengti žuvitakiai) ir laivybą (neįrengtas šliuzas), susiformavusios Kauno marios labai pakeitė kraštovaizdį, privertė iš namų išsikelti apie 45 gyvenviečių gyventojus.
Masiškai vykdytas laukų sausinimas (melioracija) taip pat vertintinas prieštaringai (24.1 pav.). Viena vertus, žemės ūkio reikmėms buvo galima panaudoti daug nusausintos žemės (iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nusausinta apie 2,5 mln. ha). Kita vertus, vykdant melioraciją buvo naikinamos vienkiemių sodybos, jų gyventojai iškeliami, nes ten planuota kasti melioracijos griovius (24.2 pav.) ar formuoti plačius dirbamuosius laukus (24.3 pav.). Didelį poveikį turėjo ir žemės ūkyje naudojami chemikalai, ypač pesticidas DDT, keliantis grėsmę gyvūnų, paukščių ir žmonių sveikatai. Tokie chemikalai per melioracijos griovius patekdavo ir į upių ar ežerų vandenį, apnuodydavo jį.
Nemažai bėdų sukėlė ir Sosnovskio barščiai. Šis augalas į sovietų Lietuvą atvežtas po Antrojo pasaulinio karo tikintis, kad taps geru pašaru gyvuliams. Sosnovskio barščiai sparčiai plito ir nustelbė kitus augalus, nes gali išaugti iki 5 m aukščio. Be to, žmonėms prisilietus sukeldavo stiprią odos alergiją. Dabar tai naikintinas augalas, bet išnaikinti nėra taip lengva, tad kasmet fiksuojama nemažai atvejų, kai žmonės nuo jo nukenčia.
Vyko ir masinė pramonės plėtra, vadinta ūkio intensyvinimu. Fabrikai statyti sparčiai, bet buvo menkai ar išvis neinvestuojama į valymo įrenginius ar filtrus. Todėl nevalytos pramonės įmonių nuotekos patekdavo į vandenį, tarša pro kaminus sklisdavo į orą. Nors sovietų valdžia žadėdavo statyti daugiau valymo įrenginių ir įrengti filtrų, tai buvo daroma lėčiau, nei plėtėsi pramonė ar seno technika. Didžiųjų miestų nuotekos ilgą laiką patekdavo į upes nevalytos. 7-ajame dešimtmetyje imtasi biologinio valymo, pavyzdžiui, Šiauliuosè, tačiau Vilnius ir Kaunas ilgą laiką tokių įrenginių neturėjo, todėl teršalai tekėdavo į upes. Dėl to Nemuno (į kurį įteka Neris, Nevėžis ir kitos upės) užterštumas sovietmečiu viršijo visas normas. Labai užterštas buvo ir Nevėžis, Dangė, Mūša, kai kurie ežerai. Nemažai užteršto vandens patekdavo į Kuršių marias ir Baltijos jūrą.
Prie aplinkos užterštumo prisidėjo ir iš sovietų armijos karinių poligonų patekę teršalai. Poligonuose vyko karinės pratybos, judėjo karinė technika, buvo saugomos raketos ir kiti ginklai. Dėl ne visada tinkamų jų laikymo sąlygų į aplinką patekdavo sunkiųjų metalų, naftos produktų ir kitų chemikalų (24.4 pav.).
Didžiulį poveikį gamtai turėjo ekologinės avarijos. 1981 m. per audrą prie Lietuvos krantų avariją patyrė tanklaivis. Tąkart į jūrą išsiliejo tūkstančiai tonų naftos produktų ir netrukus nusėdo ilgame paplūdimio ruože. 1989 m. įvyko viena didžiausių pramoninių avarijų Lietuvoje – sprogimas Jonavõs azoto trąšų gamykloje. Į aplinką patekusios nuodingos cheminės medžiagos sukėlė sveikatos sutrikimų vietos apylinkių gyventojams, pakenkė gyvūnijai ir gamtai.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite tris neigiamus ir tris teigiamus sovietinės modernizacijos padarinius.
- Įvertinkite sovietų okupacijos metais vykdytos melioracijos pasekmes Lietuvos kraštovaizdžiui ir žmonių gyvenimo būdui.
- Kodėl Lietuvos teritorijoje auga Sosnovskio barščiai? Kuo šie augalai pavojingi?
- Kodėl daugybę sovietinės okupacijos metų didžiųjų miestų nuotekos patekdavo į upes nevalytos?
- Kaip kariniai okupacinės kariuomenės objektai prisidėjo prie gamtos užterštumo didėjimo Lietuvoje?
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite, ar jūsų šeimą, giminę tiesiogiai palietė melioracijos procesas. Jei taip, pasiaiškinkite, kaip.
Sovietinė gamtosauga
Nors Sovietų Sąjungoje, vadovaujantis nuolatinio progreso ir augimo idėjomis, buvo siekiama gamtą pavergti žmogaus valiai, lyg laimėti prieš ją, SSRS egzistavo ir gamtosaugos sistema. XX a. 7-ajame dešimtmetyje sąjunginėse respublikose buvo įsteigti Gamtos apsaugos komitetai, priimti gamtos apsaugos įstatymai (sovietų Lietuvoje priimtas vienas pirmųjų). Tačiau tuometė gamtos apsauga skyrėsi nuo šiandienės: sovietine labiau siekta puoselėti ir išsaugoti tam tikrus gamtos plotus, gyvūniją, o ne užtikrinti nuoseklų taršos mažinimą ar sustabdyti sisteminį gamtos niokojimą, nulemtą pramonės interesų. Nors buvo steigiami draustiniai, rezervatai, gamtos paminklais skelbiami pavieniai objektai, netoliese galėjo atsirasti ir tarši gamykla, karjeras ar kitas kraštovaizdį ir ekologinę sistemą keičiantis objektas. Tuomet Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika rašė: „Nusausinome balas, raistus, nuleidome ežerų vandenį. Tada gavome iš Maskvos teisę įkurti antrą rezervatą. Vieną dieną leido mums įkurti net nacionalinį parką, o kitą išgirdome – šalia parko statoma atominė elektrinė, kuri pražudys šį parką.“
Kadangi Sovietų Sąjunga buvo autoritarinė valstybė, kol nebuvo valios iš aukščiausių valdžios sluoksnių, pavienių žmonių ar net institucijų iniciatyvos sunkiai prasiskverbdavo. Tačiau kartais tokios iniciatyvos sutapdavo su valdžios interesais. 7-ojo dešimtmečio viduryje Sovietų Sąjungą pasiekė pasaulyje jau paplitusi idėja steigti nacionalinius parkus: 1971 m. įsteigtas Lahemos nacionalinis parkas sovietų Èstijoje, 1973 m. – Gáujos nacionalinis parkas sovietų Lãtvijoje. Panašios idėjos dar anksčiau sklandė ir tarp Lietuvos gamtosaugininkų ir geografų.
Vienas pirmųjų apie tai viešai kalbėjo geografas prof. Česlovas Kudaba. Todėl buvo pradėti rengti nacionalinio parko sovietų Lietuvoje steigimo dokumentai. Tačiau kurį laiką steigimo procesas strigo, nebuvo sutariama ir dėl pavadinimo (A šaltinis). Tik 1974 m. buvo įsteigtas Lietuvos TSR nacionalinis parkas (24.5 pav.), vėliau jis pervadintas Aukštaitijos nacionaliniu parku. Siekta išsaugoti ežeringą ir miškingą kraštą, jo kraštovaizdį, retas gyvūnijos ir augalijos rūšis, taip pat sudaryti parke sąlygas turizmui ir poilsiui.
Net ir autoritarizmo sąlygomis retai, bet pavykdavo pasiekti tikslus spaudžiant visuomenei. XX a. 7-ajame dešimtmetyje 21 Lietuvos intelektualas pasirašė protesto laišką sovietų valdžiai, kuriame buvo atkreiptas dėmesys į gamtos apsaugos problemas ir reikalaujama Jurbarke, šalia Nemuno, nestatyti naftos perdirbimo įmonės, nes iš jos nafta gali patekti ir į Nemuną. Protestu buvo pasiektas tikslas – gamykla pastatyta Mažeikiuose. Vėliau šis kreipimasis tapo ir pusiau viešas, nes apie jį rašė Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika (B šaltinis). XX a. 8-ajame dešimtmetyje panašiu protestu pasiekta, kad Vilniaus senamiestyje nebūtų statomi garažai, nes jie galėjo suardyti kultūrinį senamiesčio sluoksnį ir sudarkyti vaizdą.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite du atvejus, kai okupuotoje Lietuvoje dėl visuomeninių iniciatyvų gamtosaugos klausimais sovietų valdžia pakeitė savo sprendimą.
- Palyginkite sovietinę ir šių dienų Lietuvos gamtosaugos situaciją (tikslus, taikomas priemones, valdžios ir visuomenės požiūrį).
- Paaiškinkite, kodėl sovietų valdžia leisdavo įkurti gamtos rezervatą, bet netoliese statydavo industrijos objektus, pavyzdžiui, fabrikus.
- Nurodykite pirmąjį sovietų okupuotoje Lietuvoje įkurtą nacionalinį parką. Kodėl jis buvo įkurtas?
Atsakas į sovietų politikos sukeltas ekologines problemas – aplinkosaugos judėjimas
Labai sparti pramonės plėtra, įvairūs projektai ir su tuo atsiradusi tarša vertė telktis, ne tik spręsti esamas problemas, bet ir siekti išvengti didelių ekologinių nelaimių ir katastrofų rizikos ateityje. Labiausiai žmones įbaugino 1986 m. įvykusi avarija Černobylio atominėje elektrinėje, nes Ignalinos atominės elektrinės reaktorius buvo tokio paties tipo ir niekas negalėjo užtikrinti, kad nelaimė nepasikartos. Pasinaudojus Michailo Gorbačiovo inicijuotų reformų Sovietų Sąjungoje teikiamomis galimybėmis, 1987–1988 m. pradėti steigti aplinkosaugos klubai. Vilniuje buvo įsteigtas „Žemynos“ klubas, Kaune „Atgajos“ klubas, Klaipėdoje „Žvejonė“, Šiauliuose „Aukuras“ ir kiti. Dalis jų steigti kaip paminklósaugos klùbai. Jie akcentavo, kaip svarbu pažinti istoriją ir išsaugoti paveldą, bet nebuvo abejingi ir aplinkosaugai.
Sovietų valdžia paminklosaugos ir aplinkosaugos klausimus laikė nepavojingais ir nepolitiniais, todėl nedraudė steigti klubų. Tačiau gana greitai šių klubų veikla, siekiant mažinti taršą ar sustabdyti gamtai pavojų keliančias statybas, sužadino politinę priešpriešą su sovietų valdžia, o aplinkosaugininkų įsitraukimas į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą ir nepriklausomybės judėjimą lėmė ir paminklosaugos bei aplinkosaugos klubų politinį pobūdį.
Susikūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, 1988 m. vasarą prasidėjo aktyvios aplinkosaugos klubų protesto akcijos (C šaltinis). Netrukus jos tapo dažnos, tad, galima sakyti, susiformavo aplinkosaugos (žaliųjų) judėjimas. Viena pirmųjų akcijų buvo dviratininkų ekologinis žygis aplink Lietuvą. Daugiau nei 100 dviratininkų, keliaudami per miestus ir miestelius, kalbėdavosi su žmonėmis apie jų gyvenamojoje vietovėje kylančias taršos ar kitas ekologines problemas. Be to, dviratininkai skleidė Sąjūdžio idėjas. Aplinkosaugos klubai taip pat rengė akcijas prieš Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybas (24.6, 24.7 pav.), nors jos jau buvo pradėtos. Aktyviai veikė „Žemynos“ klubas – rengė viešus svarstymus ir mitingus. Prie akcijų prisidėjo Sąjūdis, buvo renkami parašai siekiant nutraukti statybas. Surinkta apie 200 tūkst. Lietuvos gyventojų parašų. Visos priemonės paveikė valdžią, ir 1988 m. pabaigoje naujo atominės elektrinės bloko statybos buvo nutrauktos. Tai vienas didžiausių aplinkosaugos judėjimo ir Sąjūdžio laimėjimų.
Vienas didžiausių aplinkosaugos klubų organizuotų protestų – ekologinė akcija „Apkabinkime Baltiją“ (1988 m. rugsėjo 3 d.), kuria siekta atkreipti dėmesį į Baltijos jūros užterštumą. Akciją bendrai organizavo keli klubai, prisidėjo ir latviai, estai, iš viso susibūrė daugiau nei 150 tūkst. žmonių. Jie pajūryje rinko šiukšles ir susikibę už rankų simboliškai apkabino jūrą (24.8, 24.9 pav.).
Klausimai ir užduotys
- Kokios dvi aplinkybės lėmė aplinkosaugos judėjimų suaktyvėjimą XX a. 9-ajame dešimtmetyje? Paaiškinkite, kaip kiekviena iš jų prie to prisidėjo.
- Apibūdinkite aplinkosaugos ir paminklosaugos klubų veiklos principus sovietų okupacijos metais.
- Kuo išskirtinė 1988 m. vykusi ekologinė akcija „Apkabinkime Baltiją“?
- Kodėl aplinkosaugos ir paminklosaugos klubai įsiliejo į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą?
- Įvertinkite aplinkosaugos ir paminklosaugos klubų poveikį sovietų okupacijos metais.
TYRINĖKITE!
Pažiūrėkite dokumentinį filmą „Žalieji muškietininkai“ (2015 m., rež. Jonas Ohmanas). Apibūdinkite svarbiausias aplinkosaugos judėjimo ypatybes, vaizduojamas šiame filme.
Darbas su šaltiniais
A ŠALTINIS. Iš pokalbio su profesoriumi Pauliumi Kavaliausku, vienu iš pirmojo nacionalinio parko projekto rengėjų
Apie 1968 m. pradėjom tyrinėti, važinėti į rajonus, kalbėti apie nacionalinius parkus, apie mus rašė ir sąjunginė spauda. Bet turėjome bėdą: Lietuvà buvo drąsi respublika, kuriai vadovavo „kiškiai“. <...> funkcionieriai pradėjo bijoti sąvokos „nacionalinis“, esą Maskvà gali pagalvoti, kad turime separatistinių minčių. Jau baigdami kurti projektą gavome tuometinio Gamtos apsaugos komiteto vadovybės nurodymą šią sąvoką pakeisti. Todėl Aukštaitijos nacionalinis parkas kuriam laikui tapo gamtos parku, o ne nacionaliniu, kaip buvo pradžioje numatyta. Mes rėmėmės moksliniais tyrimais ir, kurdami šį parką, norėjome apimti visą Žeimenos aukštupį nuo Ignalinos iki Molėtų, bet Gamtos apsaugos komitetui atrodė, kad užsimojome per plačiai. <...> Po ketverių metų derinimo vis dėlto buvome priversti paskelbti parką, kurio teritorija buvo tik trisdešimt tūkstančių hektarų vietoje planuotų aštuoniasdešimties tūkstančių. Per tą laiką estai mus aplenkė ir pirmieji paskelbė įkuriantys nacionalinį parką. <...> jie paskelbė apie devyniasdešimties tūkstančių hektarų plotą nacionaliniu parku <...>.
<...> Nuolatinis ūkio intensyvinimas tapo nevaldomas, neigiamos pasekmės tapo akivaizdžios. Buvo peržengtos visos taršos normos, šis faktas slėptas net nuo valdžios. Kažkas turėjo atverti akis. Anksčiau valdžia nieko nenorėjo žinoti, o sukūrus kompleksinę gamtos apsaugos schemą, LKP Centro komitete sukabinus brėžinius, paaiškėjo, kad daugiau kaip aštuoniasdešimt procentų Lietuvos jau užteršta, o iš kai kurių vietovių derėtų net evakuoti gyventojus. Susidarė baisios vadinamosios mirties zonos, arba mirties katilai. Juk fabrikai – Elektrėnų, Kauno, Jonavos, Kėdainių, Mažeikių – nuolat varydavo visus tuos sieros dioksidus, tuos dvideginius. Mirties zonos susidarydavo, kai susijungdavo keli teršalų šleifai. Ir viena baisiausių zonų buvo virš Trãkų (!), žmonės ten nuolat sirgo plaučių ligomis. Mažai kuo geresnis buvo ir Mažeikių katilas. Neliko abejonių, kad reikia skubiai imtis priemonių...
Atgimimo laikais buvo madinga gąsdinti šiais dalykais. Teko dalyvauti ne vienoje žaliųjų akcijoje <...> skelbti ekologinės krizės pradžią. Rūpinimasis ekologija privertė ir sovietinę valdžią atsikvošėti, kad tas beribis L. Brežnevo ūkio intensyvinimas gero neatneš, o tik gilins ekologinę krizę <...>.
„Nacionalinių parkų kelias, arba Kaip kurti Lietuvos kraštovaizdžio „altoriai“. Pokalbis su profesoriumi Pauliumi Kavaliausku“, Liaudies kultūra, 2016, Nr. 6, p. 4.Klausimai ir užduotys
- Koks buvo kiekybinis nacionalinio parko kūrėjų tikslas? Kodėl nepavyko iš karto jo įgyvendinti?
- Kaip manote, kodėl kiekybiniai nacionalinių parkų tikslai, ypač – kokio dydžio plotas paskelbiamas parko teritorija, yra svarbūs?
- Kodėl, pasak šaltinio autoriaus, Lietuvoje susidarė mirties katilai?
- Kokios vietovės okupacijos metais buvo labiausiai užterštos? Kokį poveikį tai turėjo vietos gyventojų sveikatai?
- Paaiškinkite šaltinio autoriaus žodžius „Lietuva buvo drąsi respublika, kuriai vadovavo „kiškiai“. Kam jie skirti?
- Kaip atgimimo laikotarpiu pasikeitė požiūris į ekologiją?
B ŠALTINIS. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos straipsnio apie ekologijos būklę ir mokslininkų protestą ištrauka
1966 m. intelektualai aiškino: „Sausinamosios melioracijos, duodamos didelį ekonominį pirmąjį efektą, varyte varo vandenį iš Lietuvos... Neturėdamas naujo prieglobsčio, vanduo vis labiau griaus mūsų gamtovaizdį ir ekonomiką, ne tik triukšmingai pasišalindamas, bet ir jame nebūdamas (erozija, persausinimo pasekmės, vandens deficitas pramonėje vasarą ir kt.).“ Pranašystė virto tikrove. Mokslas ir gyvenimas 6 numeryje pripažįsta, kad Zarasų̃ rajone jau daugiau kaip pusė dirvožemių suardyta erozijos; panašiai yra Utenõs, Molėtų rajonuose.
Minėto memorandumo tikslas – sutrukdyti naftos valymo kombinato statybą Jurbarkè. Mokslininkų nuomone, toks kombinatas išmestų į Nemuną per metus 135 t naftos, o 23 000 t susigertų Jurbarko apylinkėse (natūralūs nuostoliai): „Netenka abejoti, kad didelę dalį šio naftos kiekio įvairių deginimo produktų pavidalu vakariniai vėjai išnešios po visą Lietuvos atmosferą. Žus Tauragė̃s giria.“
Memorandumo autoriai neslėpė savo įsitikinimo, kad naftos valymo įmonės statybos Lietuvoje nelėmė jokia ekonominė būtinybė: „Kraštovaizdžio ir Baltijos jūros apsaugos vardan, gerų kaimyninių santykių su Skandinavijos šalimis vardan didžioji pramoninė valstybė Tarybų Sąjunga reikalingą Šiaurės pusrutulio vakarams naftos produktų eksportą ir jo pramonę bent iš dalies turėtų neužšąlančio Murmansko uoste, tolimose apylinkėse, kur nėra sąlygų vystytis kurortams, kur retai gyvenama ir kur čia pat Ledjūrio platybės. Baltijos, kaip sekliavandenės jūros, apsaugos požiūriu yra gyvybiškai svarbu tarptautinės konvencijos „Dėl jūros teršimo naftos produktais likvidavimo“ pagrindu vykdyti specialiai Baltijos jūrai sudarytąsias „Jūrų teršimo nafta likvidavimo laikinąsias taisykles“. Vadinasi, valyti naftą Jurbarke ir leisti į pusiau uždarus vandenis – Kuršių marias – kad ir mažiausiai užterštą vandenį – neleistina.“ Lietuvos mokslininkų apskaičiavimu, 12 milijonų tonų naftos perdirbanti įmonė duotų per penkmetį tik 165 mil. rub. pajamų, kai to paties laikotarpio valstybinės pajamos už degtinę ir vyną Lietuvoje sudaro apie 2 milijardus rublių. Tiek pajamos iš naftos valymo, tiek ir pelnas iš degtinės pardavimo įplaukia į bendrą sąjunginį biudžetą. Nemuno žemupio pievos, kurių derlingumas dėl Lietuvos upių užteršimo mažėja, duoda Lietuvai per penkmetį apie vieną milijardą rublių. Reikalavimą nutraukti naftos valymo kombinato statybą Lietuvos intelektualai pagrindė ir tarptautiniais TSRS įsipareigojimais saugoti gamtą: „Pasaulio gamtininkai rūpinasi apsaugoti svarbiausius Europos ir Šiaurės Afrikos vandens baseinus, pelkes ir kitas drėgnas vietas nuo esminio pakeitimo ir sunaikinimo... Tokių vietų apsaugą organizuoja „Tarptautinės gamtos ir gamtinių resursų apsaugos sąjunga“ ir kiti tarptautiniai gamtininkų susivienijimai. Tarybų Sąjunga yra visų šių tarptautinių organizacijų narė ir jų veiklos rėmėja. Todėl Nemuno žemupio užteršimas industrinėmis atmatomis neatitinka Tarybų Sąjungos vyriausybės tikslų ir uždavinių mokslo ir kultūros srityse... Statyti respublikoje panašią naftos valymo įmonę netikslinga.“
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, Nr. 20, 1975, p. 20–22.Klausimai ir užduotys
- Nurodykite šaltinyje minimus melioracijos padarinius.
- Nurodykite pagrindinį šaltinyje minimo memorandumo tikslą. Ar pavyko jį pasiekti?
- Išvardykite šaltinyje minimus Lietuvos intelektualų argumentus dėl naftos perdirbimo kombinato statybų Lietuvoje.
- Paaiškinkite, kokį poveikį šaltinyje aprašoma iniciatyva ir panašios iniciatyvos turėjo sovietų okupuotoje Lietuvoje.
- Kaip manote, kodėl Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoje buvo rašoma ne tik apie tikinčiųjų teises, bet ir apie aplinkosaugos problemas?
C ŠALTINIS. Iš pokalbio su vienu aplinkosaugos judėjimo dalyvių, klubo „Atgaja“ kūrėju Sauliumi Pikšriu
Tai buvo pirmas žygis, vadinosi Protesto žygiu. Pagrindinė mintis buvo atkreipti tiek valdžios, tiek visuomenės dėmesį, kas daroma su gamta ir kaip industrializacijos, chemizacijos ir visos kitos „-acijos“ veikia būtent aplinką. Buvo visas kompleksas priemonių. <...> pirmiausia buvo ekspres tyrimai daromi, nes tais laikais su mokslininkais buvo gan geri santykiai, tokių alternatyvių mokslininkų, kurie nebijojo garsiai kalbėti apie ekologines problemas, buvo gan daug. Ir mes turėjome tokią, kaip ir kilnojamąją, laboratoriją, kur vandens, grunto, dar ten kokių mėginių ekspres analizę buvo galima padaryti, nuolat duomenis atitinkamose spaudos konferencijose skelbdavom žygio metu. Kita dalis buvo pakrančių tvarkymas. Vieni žmonės plaukė, kiti ėjo abiem Neries upės krantais ir fiksuodavo tokias vietas, kur neįmanoma sutvarkyti, kad paskui atvažiavus būtų galima sutvarkyti, o ką galima – <...> tą tvarkydavo iš karto.
Kiekviena nakvynės vieta būdavo skirta vienai ar kitai temai. Kaip antai, paminklosaugos temai <...> ar kokiai nors aplinkosauginei problemai. Sakykim, 1989 m. Taikos žygyje nakvynė prie Karmazinų piliakalnio, prie Neries. Ten buvo organizuota talka aptvarkyti piliakalnį <...>. Į tuos vakarus pasikviesdavom kokių nors lektorių, kurie nedalyvaudavo žygy, bet buvo įžymūs žmonės <...>.
Dar svarbus dalykas, kurio nepaminėjau kaip žaliųjų gimimo užuomazgos, įvyko dar anksčiau, tai turbūt buvo 1986 metais, kai susitikom Laisvės alėjoje keli draugai – Saulius Gricius, Alvydas Naujėkas, kuris, kaip minėjau, Kauno ekologijos klubą Medicinos akademijoje įkūrė, ir aš. Alvydas atsinešė Literatūrmenį [žurnalas „Literatūra ir menas“], kur buvo išspausdintas Lietuvos ir Rusijos inteligentijos kreipimasis dėl naftos gręžinio D6 šalia Kuršių nerijos. Aišku, užvirė kraujas: sovietai vėl nori mūsų Kuršių neriją sunaikinti, reikia kažką daryti. Ką daryti? Reikia rinkti parašus. Iš kalbos taip išėjo. Ir pradėjome organizuoti.
„Ainės Ramonaitės ir Jūratės Kavaliauskaitės pokalbis su Sauliumi Pikšriu (2010-07-02)“, Ainė Ramonaitė, Jūratė Kavaliauskaitė, Valdemaras Klumbys, Kažkas tokio labai tikro. Nepaklusniosios sovietmečio visuomenės istorijos, Vilnius: Aukso žuvys, 2015, p. 215.Klausimai ir užduotys
- Kuris sovietų valdžios industrializacijos objektas paskatino S. Pikšrį įsitraukti į aplinkosauginę veiklą? Paaiškinkite, kodėl.
- Koks buvo pagrindinis šaltinyje aprašyto Protesto žygio tikslas?
- Nurodykite tris šaltinyje minimas aplinkosaugos ir paminklosaugos priemones, kurių imtasi per Protesto žygius. Įvertinkite jų reikšmę.
Sąvokos
Melioracija – žemės sausinimas. Tiesiant požeminio drenažo vamzdžius ir kasant kanalus buvo nusausinamos drėgnos, pelkėtos žemės. Vykdant šį procesą buvo kertami krūmai, miškai, tiesinami upeliai.
Nacionãlinis párkas – valstybei priklausanti teritorija, kurioje saugomas regionui būdingas kraštovaizdis, mokslinę ar kultūrinę vertę turintys gamtos ir kultūros objektai.
Paminklósaugos klùbai – nuo 1987 m. sovietų Lietuvoje pradėti formuoti klubai, domėjęsi istorija, paveldu ir aplinkosaugos klausimais. Kai kurie ekologijos ar aplinkosaugos klubai iš pradžių veikė ir buvo registruoti kaip paminklosaugos klubai, nes tokius klubus buvo leidžiama registruoti.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"