Šioje temoje MES:
- išsiaiškinsime, kuo lietuvių tautiniam atgimimui svarbi Suvalkijà;
- sužinosime, kuo lietuvių tautai reikšmingi periodiniai leidiniai „Aušra“ ir „Varpas“;
- nustatysime, kodėl Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka laikomi žymiausiais lietuvių tautinio atgimimo atstovais.
Suvalkijos reikšmė lietuvių tautiniam atgimimui
AKTUALU! Kodėl Suvalkija (26.1 pav.) laikoma vienu svarbiausių lietuvių tautinio atgimimo centrų?
26.1 lentelė. Lietuvių tautinio atgimimo veikėjų kilmė
Apskritis | Skaičius | Proc. |
Marijampolės apskritis | 42 | 17 |
Šiaulių apskritis | 33 | 13 |
Šakių apskritis | 30 | 12 |
Vilkaviškio apskritis | 24 | 10 |
Panevėžio apskritis | 27 | 11 |
Kalvarijos apskritis | 15 | 6 |
Telšių apskritis | 15 | 6 |
Raseinių apskritis | 12 | 5 |
Kauno apskritis | 12 | 5 |
Utenos apskritis | 11 | 4,5 |
Zarasų apskritis | 10 | 4 |
Iš Mažosios Lietuvos | 8 | 3,5 |
Suvalkų apskritis | 3 | 1,5 |
Trakų apskritis | 2 | 1 |
Švenčionių apskritis | 1 | 0,5 |
Nei žemaičių lituanistinis sąjūdis, nei Katalikų bažnyčia lietuvių tautiniam atgimimui nepadarė tiek įtakos, kiek slaptas lietuviško laikraščio „Aušra“ išleidimas 1883 metais. Sulig šiuo įvykiu lietuvių tautinis sąjūdis ir atgimimas tarsi prasidėjo iš naujo. Pirmą kartą lietuvių tautiniam atgimimui ėmė vadovauti iš valstiečių kilę lietuvių inteligentai. Iškiliausia šio laikotarpio asmenybė – daktaras J. Basanavičius (1851–1927), gimęs Suvalkijoje, Ožkabalių̃ kaime, kuriame 1991 m. įkurtas muziejus (26.2 pav.).
XIX a. pirmoje pusėje lietuvių tautinio atgimimo židinys buvo Žemaitijà, o XIX a. antroje pusėje lietuvybės centru ir lietuvių inteligentijos lopšiu tapo Suvalkija (26.1 lentelė). Tam lemiamą reikšmę turėjo palankesnė istorinė raida. Napoleono užimtoje Prūsijoje (jai priklausė ir Suvalkija) baudžiava buvo panaikinta XIX a. pradžioje (kitose Lietuvõs srityse valstiečiai tapo laisvi tik 1861 metais). Laisvi valstiečiai galėjo turėti privačios nuosavybės, savarankiškai verstis žemės ūkiu. Praturtėję valstiečiai stengėsi savo vaikus leisti į mokslą.
Didelę įtaką lietuviškajai inteligentijai atsirasti turėjo leidimas dėstyti lietuvių kalbą kaip papildomą dalyką Marijámpolės berniukų gimnazijoje (26.3 pav.), Suválkų gimnazijose ir Seinų progimnazijoje. Nieko panašaus nebuvo kitose dabartinės Lietuvos srityse. Be to, rusų valdžia minėtas gimnazijas baigusiems gabiausiems gimnazistams sudarydavo sąlygas tęsti mokslus Rùsijos universitetuose, o Marijampolės ir Suvalkų gimnazijos abiturientams dar ir skirdavo stipendijas. Taip siekta gabiausius lietuvius patraukti į rusų pusę, skirti į valstybės tarnybą carinėje Rùsijoje ir padaryti ištikimais pavaldiniais. Dažniausiai tokia valdžios taktika būdavo veiksminga. Lietuviai, baigę Maskvõs, Peterbùrgo ar kitą Rusijos universitetą, gaudavo tarnybą Rusijos gilumoje, vesdavo kitatautę ir nutautėdavo. Bet atsitikdavo ir priešingai: iš Suvalkijos valstiečių kilę lietuviai, Rusijoje įgiję aukštąjį išsilavinimą, veikiami XIX a. Euròpoje kilusio nacionalizmo ir patriotizmo, atsidėdavo lietuvybei, savo tautos budinimui.
Lietuvių inteligentijos židiniui Suvalkijoje atsirasti didelę įtaką turėjo 1866 m. įkurti Veiverių mokytojų kursai (1872 m. pervadinti į Veiverių mokytojų seminariją). Šios seminarijos auklėtiniai įgydavo teisę dirbti Suvalkų gubernijos pradinėse mokyklose.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi J. Basanavičiaus muziejuje esančia informacija, palyginkite J. Basanavičiaus politinę, kultūrinę veiklą iki „Aušros“ išleidimo, nuo „Aušros“ iki Pirmojo pasaulinio karo 1914 m. ir vėlesniu laikotarpiu. Pasidomėkite, kodėl J. Basanavičius naujausiuose istorikų tyrimuose vadinamas lietuviškuoju Moze.
Klausimai ir užduotys
- Kuo Suvalkija XIX a. išsiskyrė iš kitų tuometinės Lietuvos regionų?
- Kaip iš Suvalkijos kilusiam J. Basanavičiui pavyko išvykti studijuoti į Maskvos universitetą?
„Aušra“ (1883–1886 m.)
AKTUALU! Kodėl J. Basanavičius laikomas lietuvių tautos patriárchu?
Pirmasis slaptas lietuviškas laikraštis, kuris padarė didžiulę įtaką visam lietuvių tautiniam atgimimui (1, 2 šaltiniai), pasirodė 1883 m. Mažõjoje Lietuvojè. Pirmas „Aušros“ (26.4 pav.) numeris buvo išleistas Ragainėje, kiti numeriai buvo spausdinami Til̃žėje, Rytų̃ Prūsijoje. Pradėti leisti laikraštį sumanė iš Suvalkijos kilęs Maskvos universiteto Medicinos fakulteto absolventas J. Basanavičius (26.5 pav.). Po studijų jis apsigyveno Bulgãrijoje, taigi, veikiamas bulgarų siekių išsivaduoti iš Osmãnų imperijos gniaužtų ir būdamas savo tautos patriotas, ryžosi leisti laikraštį ir taip prisidėti prie lietuvių tautos žadinimo. J. Basanavičiui pritarė kiti lietuvių inteligentai: Jonas Šliūpas, Jurgis Mikšas, Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, Martynas Jankus, Petras Kriaučiūnas. Jie tapo aktyviausiais „Aušros“ bendradarbiais. 1883–1886 m. iš viso buvo išleista 40 „Aušros“ numerių. Laikraštis buvo leidžiamas 1 000 egzempliorių tiražu.
Nors ėjo vos trejus metus, „Aušra“ padarė ypač didelę įtaką visuomenei. Laikraštis pirmiausia buvo atgimstančios lietuvių tautos manifèstas. Jo leidėjai, remdamiesi prigimtine ir istorine teise, aiškiai ir ryžtingai paskelbė visiems, kad lietuviai yra tokie pat žmonės kaip ir kiti, kad lietuvių tauta niekuo nėra prastesnė už lenkų ar rusų. „Aušros“ bendradarbių teigimu, lietuvių tauta privalo turėti tinkamas sąlygas tobulėti ir įveikti atsilikimą. Svarbiausia, kad J. Basanavičiaus redaguojamas laikraštis sugebėjo suburti visus tautos likimui neabejingus lietuvius, suvienyti jų pastangas siekti bendro tikslo – lietuvių tautinio atgimimo.
Iki „Aušros“ išleistos lietuviškos knygos tenkino, galima sakyti, tik paprasčiausius skaitytojų poreikius, o „Aušra“ šią ribą peržengė. Laikraštis aukštino tautos praeitį, kultūrą, daug vietos skyrė gimtajai lietuvių kalbai. Beveik kiekviename numeryje skaitytojams buvo teigiama, kad lietuvių kalba nėra menkesnė už kitas, taigi ją reikia gerbti, ja didžiuotis. Aušrininkai suvokė, kad gimtoji kalba yra svarbiausias tautos požymis, todėl kalbos niekinimas prilygsta tautos mirčiai.
Pažymėtina, kad aušrininkai atsiribojo nuo lenkų tautinio sąjūdžio, kurio aktyvistai tikėjosi su lietuviais atkurti Lénkijos ir Lietuvõs Valstybę. „Aušros“ bendradarbiai daugiausia dėmesio skyrė Lietuvai, jos santarvei, bendrai kovai su prievarta brukamu rusinimu ar lenkėjimu. Kitaip negu po kelerių metų pasirodęs „Varpas“, „Aušra“ dar neturėjo socialinės ir politinės programos.
1886 m. laikraštį nustojo remti katalikiška lietuvių inteligentija, taigi liautasi ją leisti. Dvasininkams buvo nepriimtina „Aušros“ pasaulėžiūra, skleidžiama laisvamanybė ar neretai atvira dvasininkų kritika.
Klausimai ir užduotys
- Koks svarbiausias laikraščio „Aušra“ išleidimo tikslas?
- Apibūdinkite J. Basanavičiaus vaidmenį leidžiant „Aušrą“.
„Varpas“ ir galutinis lietuvių tautinis atgimimas (pabudimas)
AKTUALU! Kaip V. Kudirka susijęs su periodiniu leidiniu „Varpas“?
Ilgainiui išryškėjo lietuvių pasauliečių ir dvasininkų inteligentų idėjiniai nesutarimai. Konservatyvioji lietuvių dvasininkija po metų su tam tikra pertrauka ėmė leisti žurnalą „Šviesa“. Po dvejų metų pasauliečiai inteligentai, vadovaujami V. Kudirkos (26.6 pav.), pradėjo leisti lietuvių pasaulietinei inteligentijai skirtą žurnalą „Varpas“ (ėjo iki 1905 m.) (26.7 pav.). Nuo 1890 m. tie patys bendradarbiai pradėjo leisti „Ūkininką“, skirtą valstiečiams.
Leisti naują lietuvišką leidinį „Varpas“ sumanė Váršuvos universitete veikusios lietuvių studentų draugijos „Lietuva“ (1888–1889 m.) nariai. Šiai idėjai pritarė ir lietuviai, studijuojantys Maskvos universitete. Apie V. Kudirkos, kilusio iš Suvalkijos (26.8 pav.), redaguojamą „Varpą“ susibūrė žymiausi lietuviai pasauliečiai inteligentai. V. Kudirka – būsimasis Lietuvos himno „Tautiška giesmė“ autorius (26.9 pav.).
Pasidomėkite, kodėl 2009 m. Vilniuje priešais Vyriausybės rūmus buvo pastatytas paminklas V. Kudirkai.
„Varpo“ bendradarbiai varpininkai, priešingai negu aušrininkai, daug dėmesio skyrė lietuvių tautos kovai su caro priespauda ir lenkėjimu. Varpininkai svarbiausiu uždaviniu laikė lietuvių tautos išsivadavimą iš tautinės priespaudos. Jie nurodė konkrečius išsivadavimo kovos būdus, siekė lietuvių tautos ir kalbos lygybės, kvietė priešintis lietuviškos spaudos draudimui.
Pasaulietinė lietuvių inteligentija leido „Varpą“ ir „Ūkininką“. Lietuvių dvasininkija irgi stengėsi turėti savo spaudą. Iš pradžių 1890–1896 m. konservatyvioji dvasininkija leido „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą“. Šiek tiek vėliau jaunoji lietuvių dvasininkijos karta, vadovaujama Juozo Tumo-Vaižganto (1869–1933 m.), pradėjo leisti plačiajai visuomenei skirtą „Tėvynės sargą“ (ėjo iki 1904 m.); jis buvo leidžiamas didesniu tiražu negu „Ūkininkas“.
Skirtingos ideologijos lietuviškų laikraščių atsiradimas leidžia kalbėti apie lietuviškojo sąjūdžio, spaudos ir visuomenės susiskaidymą į pasaulietinę ir katalikiškąją. Neatsitiktinai šių idėjinių srovių pagrindu imtos kurti pirmosios politinės partijos (pavyzdžiui, 1896 m. įkurta Lietuvos socialdemokratų partija) (žr. 27 temą apie Lietuvos politines partijas), taigi nuo tada galima kalbėti apie galutinį lietuvių tautinį atgimimą (pabudimą).
Klausimai ir užduotys
- Kokios idėjos buvo keliamos laikraštyje „Varpas“?
- Apibūdinkite V. Kudirkos vaidmenį leidžiant „Varpą“.
- Kuo lietuvių tautiniam atgimimui reikšmingi 1896 metai?
TYRINĖKITE!
Remdamiesi V. Kudirkos ir J. Basanavičiaus muziejų informacija, palyginkite šių asmenybių politinę ir kultūrinę veiklą iki lietuvių tautinio atgimimo ir jo metu. Gautus rezultatus aptarkite su klasės draugais.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Paaiškinkite, kaip Suvalkija susijusi su lietuvių tautos atgimimu.
- Išskirkite pagrindines laikraščio „Aušra“ idėjas.
- Kodėl 1886 m. laikraštis „Aušra“ nustojo ėjęs?
- Kodėl periodiniai leidiniai „Aušra“ (1883–1886 m.) ir „Varpas“ (1889–1905 m.) nebuvo spausdinami dabartinėje Lietuvos teritorijoje?
TYRINĖKITE!
Remdamiesi interneto svetaine epaveldas.lt ir savo žiniomis, palyginkite laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ pirmus numerius. Nurodykite jų panašumus ir skirtumus. Gautus rezultatus pristatykite klasės draugams.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš Jono Basanavičiaus atsiminimų
Apsigyvenimas Pragoje mano gyvenime turi dideliausią reikšmę, kuri ne tik man pačiam yra svarbi, bet iš dalies visai Lietuvai. Čia, neperdėjus galima būtų sakyti, stovėjo lietuvystės atgimimo vygė, iš kurios sušvito „Auszra“. Su Praga ir mano paties likimas yra stipriais ryšiais susirišęs. <...>
Tada mat norėjau Pragoje laikraščio leidimu užsiimti. Bendradarbių tuomet jau buvo galima daugiau surasti, kurių skaitliun galima buvo priskirt d-ras Sauerveinas, Višteliauskas, Dagilius, Narkevičius, J. Šliūpas ir k. Nors pažinčia su paminėtais vyrais remiantis jau galima buvo bandyt laikraštį steigti, bet visgi sunku buvo atsakyt į klausimus: 1) kur jis spausdinti, 2) kokiu būdu platinti ir 3) ar atsiras skaitytojų? Pragoje spausdinti ir man pačiam, daugybe kitų sunkių darbų apsikrovusiam, laikraščio išsiuntinėjimu užsiimti vargiai būtų galima buvę. Tiesa, kad Davainis Silvestravičius, Jonas Juškevičius ir k. buvo man atsiuntę po kelis adresus tūlų lietuvių, kuriems būtų reikėję laikraštį siuntinėti, bet siuntinėjimas iš Pragos uždengtuose konvertuose būtų labai brangiai atsiėjęs. Reikėjo todėl atrasti kitą kokią vietą arčiau Lietuvos sienos, iš kur galima būtų kontrabandos keliu laikraštį ir lietuviškas knygas platinti. Šiame dalyke labai naudinga buvo pažintis su Jurgiu Mikšu, be kurio pagelbos ir trūso negalima buvo išleidimu ir laikraščio platinimu užsiimti. Tuo tarpu kun. Narkevičius buvo jau man prisiuntęs eilių pluoštą. <...> Todėlei laiškais, gruodžio 26 d. 1882 (sausio 7 d. 1883) m. į Višteliauską ir Mikšą rašytais, aš jiem dviem padaviau sumanymą įsteigti lietuvišką laikraštį Ragainėje po Mikšo priežiūra ir administracija ir, abiejų pritarimą apturėjęs, sausio 23 d. išsiunčiau Mikšui laikraščio „Auszros“ prospektą drauge su tūlais straipsniais, kaip „Skruzdžių apsilankymas“ ir Baranausko eilėmis „Lietuvos senovės paminėjimas“. Laikraščiui programinę „prakalbą“, rodos, sausio 28 d. rašiau, nes, ją Mikšui prie laiško pridėjęs, kitą, 29 d., išsiunčiau. <...> Parašęs ją, skaitydamas žodžius „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia!“ graudžiai apsiverkiau ir iš akių byrančiomis ašaromis sušlapinau rankraštį. Tarytum aš tuomet prajaučiau, kad šitie iš gilumos širdies kilusieji žodžiai užgaus jautresnių lietuvių širdis ir sukels juose tėvynės ir savo kalbos meilę, be kurios nė koks tautos atsigaiveliavimas negalimas – taip ir atsitiko.
Pagal http://antologija.lt
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokiomis aplinkybėmis pradėta leisti „Aušra“?
- Kodėl J. Basanavičius ryžosi leisti šį laikraštį?
- Kokių sunkumų iškilo pradėjus leisti „Aušrą“?
- Nurodykite pagrindines priežastis, dėl kurių „Aušros“ nesiryžta leisti Prãhoje.
- Apibūdinkite J. Basanavičiaus veiksmus parašius „Aušros“ programinę prakalbą.
- Kurie šaltinyje minimi faktai J. Basanavičių leidžia laikyti daugiausia prisidėjusiu prie šio laikraščio leidybos?
2 ŠALTINIS
Teisininkas Mykolas Romeris apie „Aušrą“
Aušra nesulaukė ypatingo valdžios dėmesio. Ją persekiojo, tačiau ji buvo traktuojama kaip menkai gyvybingas saujelės svajotojų išsišokimas, kuris negali įtakoti lietuviškos raštijos lotyniškais rašmenimis augimo. Didžiausią rūpestį tuo metu kėlė maldaknygės, kurios nuo pat spaudos draudimo pradžios buvo „atspariausios“ rusiškajam raidynui; maldaknygės, išspausdintos rusiškomis raidėmis, ne tik nebūdavo išparduodamos, bet būdavo valstiečių naikinamos ir deginamos kaip eretiškos bei šventvagiškos. Taigi valdžia suvokė, jog bus sunku įgyvendinti savo projektą bažnytinės literatūros atžvilgiu; tačiau pasaulietinių leidinių, jei tokių atsirastų, atžvilgiu tikėtasi, jog draudimas duos vaisių. <...> Aušra buvo pirmasis lietuvių protestas prieš jiems primestą rusišką abėcėlę, kadangi iki tol lietuviai, nors ir nepriimdami valdiškos spaudos, nieko savo jai priešpriešinti negalėjo.
Pagal Mykolo Romerio knygą „Lietuva. Studija apie lietuvių tautos atgimimą“, Vilnius, 2006, p. 185.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kuo laikraštis „Aušra“ skyrėsi nuo kitų tuo metu leistų lietuviškų leidinių?
- Kodėl Rusijos valdžiai didelį rūpestį kėlė maldaknygės?
- Pakomentuokite lietuvių valstiečių požiūrį į rusų kalba leistas maldaknyges.
- Kaip Rusijos valdžia vertino „Aušros“ pasirodymą? Kuo ji grindė tokį savo vertinimą?
- Apibūdinkite „Aušros“ įtaką to meto lietuviams.
Sąvokos
Manifèstas – programinio pobūdžio kreipimosi raštas.
Patriárchas (lot. patriarcha iš gr. patriarchēs, iš pater – tėvas) – protėvis, giminės pradininkas.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"