Šioje temoje MES:
- sužinosime, kodėl XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvojè ėmė kurtis pirmosios politinės partijos;
- nustatysime, kuo skyrėsi pirmųjų Lietuvoje susikūrusių politinių partijų programos;
- išsiaiškinsime, kodėl XX a. pradžioje nebuvo įsteigta Lietuvõs krikščionių demokratų partija.
Politinių partijų poreikis
AKTUALU! Kodėl reikalingos politinės partijos?
Spaudoje ar per kitas masines informavimo priemones dažnai girdime kalbų apie vieną ar kitą politinę pártiją (lot. pars – dalis), kurios lyderiai priima svarbius ir dažnai su tos šalies gyventojais susijusius sprendimus. Politinės partijos demokratinėje valstybėje siekia laimėti rinkimus ir ateiti į valdžią. Tuo politinė partija skiriasi nuo kitų organizacijų ar draugijų. Demokratinėje valstybėje, kurioje yra daug įvairių gyventojų nuomonių, politinės partijos tiesiog būtinos. Jos, būdamos valdžioje, tarpusavyje konkuruoja, ir po didelių diskusijų, pasiekus kompromisą, dažnai priimamas svarbus sprendimas visai šaliai. O ir nebūdamos valdžioje, partijos spaudoje ar kitur bando kritikuoti valdžią ir teikia pasiūlymus, kurie pagerintų visuomenės padėtį.
Vykstant rinkimams rinkėjus nuvylusios valdžioje buvusios partijos paprastai nepatenka į valdžią. Rinkėjai pasitikėjimą suteikia kitoms partijoms. Tik diktatūrinėse valstybėse (pavyzdžiui, nacistinėje Vokietìjoje, Soviẽtų Sąjungoje) būna viena partija, o kitų veikla tiesiog draudžiama arba jos veikia nelegaliai (pogrindyje). Išimtiniais atvejais valstybėje veikia dvi partijos (pavyzdžiui, JAV, kur dėl valdžios konkuruoja respublikonai ir demokratai). Daugumoje demokratinių valstybių ir šiais laikais Lietuvoje veikia daug politinių partijų, o jų ištakos siejamos su XIX a. pabaiga – XX a. pradžia.
Klausimai ir užduotys
- Kuo politinė partija skiriasi nuo kitų organizacijų?
- Apibūdinkite vienpartinės sistemos pavojų visuomenei.
Lietuvos socialdemokratų partija
AKTUALU! Kodėl anksčiausiai įkurtoje Lietuvos socialdemokratų partijoje iš pradžių lietuviai sudarė mažumą?
Skaidantis lietuvių inteligentams ir atskiroms ideologinėms grupėms pradėjus leisti savo spaudą, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvoje šalia jau veikiančių lenkų ir žydų politinių judėjimų pradėtos kurti pirmosios Lietuvos politinės partijos. 1893 m. Vilniuje įsteigta lietuviškosios socialdemokratijos grupė. 1896 m. gegužės 1 d. jos pagrindu įsteigta pirmoji ir seniausia Lietuvos politinė partija – Lietuviška socialdemokratų partija (steigiant turėjo apie 120 narių). Nuo 1902 m. ji imta vadinti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Socialdemokratų partijos įkūrėjas ir vadovas (iki suėmimo 1899 m.) buvo Andrius Domaševičius (27.1 pav.), jis kartu su Alfonsu Moravskiu parengė pirmąją LSDP programą.
Iš pradžių LSDP tautinė sudėtis buvo mišri, lietuviai sudarė mažumą. Tik XX a. pradžioje į LSDP įstojo daugiau lietuvių inteligentų (iš jų žymiausi – Steponas Kairys (27.2 pav., jis atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje buvo LSDP lyderis), Vladas Sirutavičius, Augustinas Janulaitis), taigi partija sulietuvėjo.
1903 m. Rùsijos socialdemokratams suskilus į bolševikùs ir menševikùs, dalis LSDP (27.3 pav.) narių įsiliejo į Vladimiro Lenino vadovaujamas bolševikų gretas (bolševikais tapo Feliksas Dzeržinskis, Vincas Mickevičius-Kapsukas).
1896 m. priimta pirmoji LSDP programa, ji buvo parengta remiantis Vokietijos ir Lénkijos socialdemokratų partijų programomis, dviejų Socialistų internacionalo kongresų nutarimais ir kai kuriais Karlo Markso (Karl Marx) bei Frydricho Engelso (Friedrich Engels) veikalais. Programoje skelbiama, kad kapitalistinę santvarką turi pakeisti socialistinė, kurioje vadovaujamasis vaidmuo turi atitekti darbininkijai – proletariãtui. Nors darbininkams turėjo būti skirtas revoliucinis vaidmuo, kartu pripažintas politinis demokratijos principas, t. y. socialdemokratai į valdžią ketino ateiti ne prievarta, ne revoliucija, bet per demokratinius rinkimus. Todėl socializmo sukūrimas buvo tolimas LSDP tikslas. LSDP atstovavo negausiam Lietuvos darbininkų sluoksniui ir kovojo už demokratiją, siekė, kad būtų įvesta 8 valandų darbo diena.
Lietuvos valstybingumo klausimu LSDP programa skelbė: „Savystovi demokratiška respublika, susidedanti iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių, paremta ant liuosos federacijos.“ Iš esmės tai reiškė, kad nuo Rusijos siekiama atskirti bent jau buvusias Lenkijos bei Lietuvos žemes ir sudaryti federacinę valstybę iš tautinių ir teritorinių junginių. 1902 m. partijos suvažiavime šis tikslas kiek pakoreguotas: galima „sueiti į federaciją su kaimynais, kurie yra tokio pat laipsnio visuomeninio ir politinio išsivystymo“ (1 šaltinis). Taigi nestebina, kad LSDP spauda buvo leidžiama lietuvių ir lenkų kalbomis.
LSDP veiklą suaktyvino po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1918 m. ir veikė iki 1936 metų. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, visos partijos, išskyrus komunistų, buvo uždraustos. LSDP dar kartą atkurta 1989 m. – Lietuvai vaduojantis iš Sovietų Sąjungos gniaužtų.
Klausimai ir užduotys
- Kuriam visuomenės sluoksniui atstovavo LSDP?
- Pasakykite pagrindines LSDP išpažintas idėjas.
Lietuvos demokratų partija ir Lietuvos valstiečių sąjungos įsteigimas
AKTUALU! Kaip Lietuvos demokratų partija susijusi su būsimais Lietuvos prezidentais Antanu Smetona ir Kaziu Griniumi?
1902 m. laikraščių „Varpas“ ir „Ūkininkas“ suburti lietuviai pasauliečiai inteligentai, vadinamieji varpininkai, įkūrė Lietuvių demokratų partiją (27.4 pav.). Ji nuo 1906 m. pradėta vadinti Lietuvos demokratų partija (LDP). Ir LSDP, ir LDP buvo neteisėtos partijos. Iš pradžių tautiškai LSDP buvo mišri, lietuvių joje buvo mažuma, o LDP branduolį sudarė žymiausi to meto lietuvių pasaulietinės inteligentijos atstovai. Partijos siela ir ideologas buvo Povilas Višinskis (1875–1906 m., 27.5 pav.). Partijos steigėjai buvo būsimasis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, Jonas Vileišis, Juozas Bagdonas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (27.6 pav.), Jurgis Šaulys ir kiti žymūs to meto varpininkai. Šiai partijai priklausė ir būsimas pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (1874–1944). Partijos nariu galėjo tapti asmuo, kuris laikėsi partijos programos ir kurį patvirtindavo jos komitetas. „Varpas“ buvo pagrindinis partijos laikraštis, LDP komitetas buvo atsakingas už šio laikraščio pirmame puslapyje spausdinamus vedamuosius straipsnius.
1902 m. paskelbtos LDP programos projektą sudarė „Varpe“ išspausdinto P. Višinskio straipsnio „Credo“ teiginiai. Kai kuriuos pasiūlymus pateikė J. Vileišis. Programoje daugiausia dėmesio buvo skiriama tautiniams ir kultūriniams dalykams, juos užsibrėžta įgyvendinti tik pasiekus politinius tikslus. Artimiausias LDP tikslas buvo reikalauti Lietuvos autonomijos Rusijos imperijoje, vėliau – „laisva ir nepriklausanti kitoms tautoms ir viešpatystėms Lietuva“ (2 šaltinis). LDP programos projektas skelbė, kad aukščiausioji krašto valdžia turi būti sušauktas demokratinis „visaluominis“ Lietuvos Seimas, jis turėjo būti visos šalies šeimininkas.
Didžiausias dėmesys turėjo būti skiriamas ūkininkams – „skaitlingiausiam visuomenės gaivalui“. LDP daug dėmesio skyrė švietimo, kultūros reikalams, juos laikė artimiausiais lietuvių tautinio atgimimo siekiais. Reikalauta panaikinti lietuviškos spaudos draudimą, suvienodinti lietuvių ir rusų kalbų teises, leisti vartoti lietuvių kalbą valdžios įstaigose ir viešajame gyvenime, reikalauta nemokamo pradinio mokymo lietuvių kalba valstiečiams. Ekonomikos srityje norėta keisti valstiečių gyvenimą: palengvinti kaimų skirstymą į vienkiemius, panaikinti suvaržymus valstiečiams pirkti žemę ir mišką, suteikti lengvatinių paskolų žemei ir ūkiui gerinti.
LDP nebuvo vieninga – ją sudarė kelios grupės. Vadinamoji LDP radikalų grupė siekė, kad partija atstovautų ne visiems lietuvių gyventojų sluoksniams (išskyrus darbininkus), kaip to siekė partijos branduolys, bet tik valstiečiams. Todėl 1905 m. pavasarį kai kuriose Lietuvos vietose pradėtos kurti Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) kuopos. LDP vadovybė, sužinojusi apie LVS įsteigimą, jau nieko negalėjo padaryti (kai kurie LDP vadovai naujos partijos steigimui nepritarė baimindamiesi, kad LVS gali tapti jų politine priešininke).
Didelę įtaką LVS atsirasti turėjo 1905 m. liepos 15 d. – rugpjūčio 1 d. įvykęs steigiamasis Rusijos valstiečių suvažiavimas ir įkurta sąjunga, artima socialistams revoliucionieriams (eserams). LVS įsteigta 1905 m. gruodžio 5-osios, Didžiojo Vilniaus Seimo pirmosios dienos, rytą. Partiją įkūrė Juozas Gabrys-Paršaitis (1880–1951) ir Ernestas Galvanauskas (1882–1967). LVS atstovavo tik valstiečiams, siekė panašių kaip ir LDP tikslų, veikė kaip autonominė LDP partija. Pagrindinės abiejų partijų nuostatos buvo matyti iš Didžiojo Vilniaus Seimo priimtų nutarimų.
Dabartinėje Lietuvoje veikia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ji savo ištakas sieja su XX a. pradžioje įsteigta Lietuvos valstiečių sąjunga.
Klausimai ir užduotys
- Kuriam visuomenės sluoksniui atstovavo LDP, o kuriam LVS?
- Išvardykite pagrindines LDP ir LVS idėjas.
Bandymai sukurti Lietuvos krikščionių demokratų partiją
AKTUALU! Kodėl XX a. pradžioje nebuvo įsteigta Lietuvos krikščionių demokratų partija?
Daugumai lietuvių pasauliečių inteligentų buriantis apie LDP, lietuvių dvasininkai mėgino įsteigti Lietuvos krikščionių demokratų partiją (LKDP). Tokia partija jau veikė Vakarų Euròpoje. Nors lietuvių dvasininkai turėjo gerokai geresnes sąlygas negu pasauliečiai inteligentai, jie apie partijos kūrimą prabilo vėliau. Vėlyvą dvasininkų politinį susitelkimą lėmė keletas priežasčių. Pirmiausia Katalikų bažnyčios vadovybė nepalankiai vertino tai, kad kunigai dalyvavo lietuvių tautinio atgimimo veikloje. Negavę Bažnyčios vadovybės pritarimo, kunigai negalėjo steigti politinės partijos. Antra vertus, Bažnyčios vadovų veikla buvo priklausoma nuo carinės Rusijos administracijos, todėl aukštoji dvasininkija vengė dalyvauti politiniuose įvykiuose. Be to, senajai katalikų kartai, atstovaujančiai prolenkiškai tradicijai, prasidėjęs lietuvių tautinis atgimimas atrodė nereikalingas ar net kenkiantis katalikybei.
Kita vėlyvo dvasininkų politinio susitelkimo priežastis – lietuvių dvasininkų elitas buvo susitelkęs ne pačioje Lietuvojè, bet už jos ribų – to meto Rusijos sostinėje Peterbùrge. Čia nuo 1842 m. veikė buvęs Vilniaus universiteto Teologijos fakultetas – katalikų dvasinė akademija. Joje XX a. pradžioje dirbo žymūs lietuviai dvasininkai Jonas Mačiulis-Maironis (1862–1932), Adomas Dambrauskas-Jakštas (1860–1938) (jis buvo vienas iš LKDP programos projekto autorių), Pranciškus Petras Bučys (1872–1951). Visa tai stabdė dvasininkų visuomeninę ir politinę veiklą.
Panaikinus spaudos draudimą ir 1905 m. Rùsijoje kilus revoliucijai, po kurios kiek sušvelnėjo caro valdžios valdymas, lietuvių dvasininkai puoselėjo viltį įsteigti LKDP (to meto lietuvių dvasininkai jau vadinosi krikščionių demokratų srove). Buvo parengtas LKDP programos projektas, jame buvo išdėstytos pagrindinės būsimos partijos nuostatos. Partija turėjo būti įkurta 1905 m. gruodžio pradžioje baigus darbą Didžiajam Vilniaus Seimui, kuriame dalyvavo daugiau kaip pusšimtis kunigų. Vis dėlto LKDP tuo laikotarpiu taip ir nebuvo įkurta, nes nesutapo Bažnyčios vadovybės ir partijos steigėjų nuomonės.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl delsta įsteigti Lietuvos krikščionių demokratų partiją?
- Kaip Katalikų bažnyčios vadovybė vertino mėginimą įsteigti krikščionių demokratų partiją?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kuo skyrėsi LSDP ir LDP sudėtis?
- Kaip susijusios LDP ir LVS?
- Kuo skyrėsi pagrindiniai LSDP ir LDP tikslai? Kodėl?
- Su kokiais sunkumais susidūrė pirmosios Lietuvoje įsteigtos politinės partijos?
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu ir savo žiniomis, palyginkite dabartinės LSDP ir pasirinktos kitos politinės partijos programines nuostatas. Nurodykite jų pagrindinius skirtumus. Gautus rezultatus aptarkite su klasės draugu.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš 1896 m. Lietuvos socialdemokratų partijos programos
Savystovi demokratiška respublika, susidedanti iš Lietuvos, Lenkijos ir kitu šaliu, paremta ant liuosos federacijos. Pamatai konstitucijos šioki:
A.
- <...> visuotinis, paslaptinis balsavimas prie visokiu rinkimu. Proporcijonališka rinkimo sistema. <...>
- Patvaldystė žmoniu kaslink tiesdavystės ir valdymo viešpatystės, šalyje, provincijoje ir valsčiuje. Tiesu išdavimas per žmones prijimant ar atmetant pastatytus užmanymus. Renkamos žmoniu ir atsakomos prieš juos valdžios; kasmetinis nusprendimas mokesčiu.
- Lygybė visų šalies gyventoju neskiriant lyties, veislės (rasos), tautos ir tikėjimo.
- Visiška liuosybė žodžio, spaudos, susirinkimu ir draugysčiu. <...>
- Pripažinimas tikėjimo privatišku dalyku. Išnaikinimas visu išdavimu iš kasos draugijos ant bažnytiniu ir tikėjimišku dalyku. Bažnitinės ir tikėjimiškos kuopos (parapijos) reikia laikyti per privatiškas draugystes, kurios veda savo reikalus visiškai savystoviai.
- Visas mokinimas neapmokamas, priverstinas; pagaminimas valstijos kaštu dalyku reikalingu mokinantiemsiems del mokslo ir užlaikymo.
Pagal knygą „Politinės partijos Lietuvoje 1918–1940 m. Dokumentų rinkinys“, sud. M. Tamošaitis, A. Svarauskas, A. Bitautas, Vilnius, 2020, p. 38.
2 ŠALTINIS
Iš Lietuvos demokratų partijos programos
- Tolimesnis partijos tikslas:
- Laisva ir nepriklausanti kitoms tautoms ir valstijoms Lietuva;
- Gyventojų vyriausybė visuose Lietuvos reikaluose.
- Artimesni gi reikalavimai tokie:
- Lietuvos savivalda arba autonomija su visaluomiu seimu, kuris spręstų apie ekonomiškus šalies reikalus, apie žmonių apšvietimą, apie šalies mokesnius, apie šalies sveikatos dalykus ir apie kitus šalies reikalus, kurie bus seimo žinioje.
- Vietinė savivalda – valsčių, apskričių, sričių; Lietuvos valdininkai renkami pačių gyventojų, mokantieji lietuviškai.
- Panaikinimas visokių gyventojų teisių suvaržymų; sulyginimas gyventojų teisių su rusų teisėmis.
- Mokyklose – pradedamasis mokymas visiems dykai, lietuviams lietuviškai; mokytojai – renkami; pavietiniuose miestuose – vidutinės mokyklos; universitetas – Vilniuje; privatinės mokyklos ir naminis mokymas – be valdžios įsikišimo; įstojimas į visas mokyklas laisvas be kokių suvaržymų; vidutinėse Lietuvos mokyklose – lietuvių kalbos ir tikybos išguldymas lietuviams – lietuviškai.
- Lietuvių kalbos teisės turi būt sulygintos su rusų kalbos teisėmis; liuosybė lietuviškos spaudos (tuomet buvo uždrausta lietuviška spauda Rusijos viešpatijoje); vyskupai ir kunigai Lietuvos turi mokėti lietuviškai; Vilniaus ir Seinų klierikų katalik. seminarijose turi būt išguldoma lietuvių kalba; lietuvių bažnyčiose pridedamosios maldos lietuviškai.
Pagal knygą „Politinės partijos Lietuvoje 1918–1940 m. Dokumentų rinkinys“, sud. M. Tamošaitis, A. Svarauskas, A. Bitautas, Vilnius, 2020, p. 120–121.
Remdamiesi šaltiniais ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Nurodykite abiejų partijų programų priėmimo tikslus.
- Kokią Lietuvos politinę ateitį įsivaizdavo socialdemokratai ir demokratai? Nurodykite panašumą ir skirtumą.
- Kuo panašios abiejų partijų programos?
- Nurodykite svarbiausius pateiktų politinių programų skirtumus.
- Padarykite išvadą apie pirmąsias socialdemokratų ir demokratų partijų programas.
Sąvokos
Bolševikai – 1903–1912 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija, nuo 1912 m. savarankiška partija – Rusijos socialdemokratų darbininkų partija (bolševikų).
Menševikai – Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos nuosaikesniojo sparno nariai, atsiradę 1903 m. skilus partijai į menševikus ir bolševikus.
Politinė pártija (lot. pars – dalis) – grupė žmonių, kuriuos vienija bendri politiniai interesai, idealai ir kurie siekia tų pačių tikslų; iš jų svarbiausias – rinkimų būdu ateiti į valdžią.
Proletariãtas – kapitalistinių šalių darbininkų sluoksnis (klasė).
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"