Šioje temoje MES:
- išsiaiškinsime, kodėl 1905 m. pabaigoje iškelta idėja Vilniuje surengti Didįjį lietuvių tautos suvažiavimą;
- nurodysime svarbiausius Didžiojo Vilniaus Suvažiavimo nutarimus;
- įvertinsime Didžiojo Vilniaus Suvažiavimo reikšmę lietuvių tautai.
Politinė padėtis Lietuvoje XX a. pradžioje ir sumanymas sušaukti lietuvių suvažiavimą
AKTUALU! Kodėl 2018 m. J. Basanavičiaus paminklas (28.1 pav.) buvo pastatytas priešais dabartinę Lietuvos nacionalinę filharmoniją Vilniuje (28.2 pav.)?
1904 m. gegužės 7 d. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, iš esmės pagyvėjo Lietuvõs kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas. Nors spauda dar buvo suvaržyta, periodiniai leidiniai tapo pagrindine tribūna, kurioje buvo viešai svarstomi Lietuvos ateities klausimai, formuojama atitinkama visuomenės nuomonė. Padėtis dar labiau pagerėjo 1904–1905 m., kai Rusija pralaimėjo karą Japònijai. Visoje šalyje kilo nepasitenkinimas caro politika, nes ji tiesiogiai turėjo įtakos ir daugiau kaip šimtmetį rusų priespaudoje gyvenantiems Lietuvos žmonėms. Visoje šalyje kilo mitingų, juose įvairūs visuomenės sluoksniai reikalavo svarbiausių demokratinių teisių. Pagyvėjo Lietuvos politinių partijų ir apskritai lietuvių inteligentų veikla. Esant tokiai padėčiai, lietuvių inteligentai sumanė sušaukti visos lietuvių tautos suvažiavimą Vilniuje.
Gana sparčiai keičiantis įvykiams Rusijoje, lietuvių inteligentija ėmė vis atviriau kelti klausimą dėl lietuvių tautos padėties. Dar visai neseniai Lietuvos ateities klausimais savo nuostatas dėstydavo LSDP ir LDP, o nuo 1905 m. pavasario vis aktyviau ėmė reikštis pirmasis lietuvių dienraštis „Vilniaus žinios“ (pirmas numeris išėjo 1904 m. gruodį). Šiame periodiniame leidinyje daug dėmesio buvo skiriama tautos vienybės idėjai. Priešingai negu partijų spauda, dienraštis „Vilniaus žinios“, nors ir cenzūruojamas, tapo pagrindiniu visos lietuvių tautos kultūrinės veiklos centru, ugdė tautinę savimonę. Dienraštyje aktyviausiai bendradarbiavo redaktorius Petras Vileišis (28.3 pav.), Jonas Kriaučiūnas, Pranas Klimaitis. Nuo 1905 m. vasaros dienraščio ideologu tapo iš Bulgãrijos į Lietuvą sugrįžęs J. Basanavičius. „Vilniaus žinių“ ir apie šį laikraštį susibūrusių inteligentų grupės įtaka lietuvių visuomenei vis labiau didėjo.
1905 m. rudenį labai sustiprėjo revoliucijos nuotaikos Rusijos imperijoje, ir „Vilniaus žinių“ įtaka lietuvių visuomenei tapo dar didesnė, čia vis dažniau buvo skelbiami politiniai tikslai. J. Basanavičius arba J. Kriaučiūnas iškėlė idėją Vilniuje sušaukti visos lietuvių tautos suvažiavimą, „kuriame lietuviai patys galėtų viešai savo nuomonę išreikšti apie savo reikalus“. Jame turėjo dalyvauti visi, bet tik lietuvių tautos sluoksniai. Todėl spalį „Vilniaus žinių“ redakcijoje buvo sudarytas organizacinis komitetas (jo branduolį sudarė minėto leidinio bendradarbiai, jiems vadovavo J. Basanavičius), jis parengė Atsišaukimą į lietuvių tautą.
Organizacinis komitetas siekė, kad per suvažiavimą lemiamą sprendimą dėl tolesnio Lietuvõs likimo priimtų ne kuris nors vienas gyventojų sluoksnis, bet visa lietuvių tauta. Atsišaukime pabrėžiama moralinė kiekvieno lietuvio atsakomybė. Pažymėtina, kad suvažiavimą rengė ne tik „Vilniaus žinių“ bendradarbiai, bet ir LDP. Socialdemokratai elgėsi kitaip. Jie manė, kad lietuvių suvažiavimas – tai tik atsitiktinis bendro revoliucinio sąjūdžio epizodas. Nuspręsta suvažiavimą sušaukti istorinėje Lietuvos sostinėje Vilniuje dabartinės Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje. Vienas svarbiausių šio renginio iniciatorių buvo J. Basanavičius.
Klausimai ir užduotys
- Koks pagrindinis Didžiojo Vilniaus Suvažiavimo sušaukimo tikslas?
- Kuris asmuo ypač daug prisidėjo, kad įvyktų Didysis Vilniaus Suvažiavimas?
- Apibūdinkite bendrą Rusijos politinę padėtį XX a. pradžioje.
Trumpa Didžiojo Vilniaus Suvažiavimo eiga ir priimti nutarimai
AKTUALU! Kodėl Didysis Vilniaus Suvažiavimas sulaukė didelio lietuvių susidomėjimo?
Įvairiais duomenimis, 1905 m. gruodžio 4–5 d. į Vilniaus suvažiavimą iš visos Lietuvos atvyko apie 2 tūkst. dalyvių (tarp jų buvo ir Rusijoje bei Prūsijoje gyvenančių lietuvių atstovų). Išrinkti ar deleguoti apylinkių atstovai – inteligentai (jų niekas nerinko, to nereikalavo organizacinis komitetas, jie atvyko savo noru), dvarininkai, dvasininkai, valstiečiai, darbininkai, amatininkai – sprendė tolesnio Lietuvos valstybingumo klausimą. Nors iš pradžių būta nesutarimų, keturiuose posėdžiuose buvo susitarta dėl pagrindinių klausimų. Suvažiavimo dalyviai pripažino, kad caro valdžia – pikčiausias lietuvių priešas (2 šaltinis). Prieš caro vyriausybę sukilo visi Rusijos valdomi kraštai, „nes geresnį gyvenimą galima įgyti tik laimėjus kovą su senąja tvarka“. Taigi suvažiavimo dalyviai nusprendė reikalauti Lietuvos autonòmijos su seimu Vilniuje, „išrinktu visuotinu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos, tikėjimo“ (1 šaltinis).
Autonominę Lietuvą turėjo sudaryti branduolys – tuometė etnografinė Lietuva ir „tie pakraščiai“, kurie dėl ekonominių, kultūrinių, tautinių arba kitų priežasčių „traukia prie to branduolio ir kurių gyventojai priklausyti prie jų panorės“. Suválkų gubernijos lietuviams visais balsais pasisakius už Lietuvos autonomiją, Vilniaus suvažiavime nutarta juos priskirti prie „autonomiškosios Lietuvos“, o „santykiai su kaimyniškomis Rusijos šalimis“ turėjo būti „paremti ant federacijos pamatų“. Buvo nurodytos ir konkrečios priemonės, kurių artimiausiu metu ketinta imtis.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite Didžiojo Vilniaus Suvažiavimo dalyvių požiūrį į Rusijos valdžią.
- Nurodykite svarbiausią Didžiojo Vilniaus Suvažiavimo dalyvių priimtą nutarimą.
Didysis Vilniaus Suvažiavimas tampa Didžiuoju Vilniaus Seimu
AKTUALU! 1905 m. gruodžio 4–5 d. lietuvių tautos atstovai kviesti atvykti į Didįjį lietuvių suvažiavimą Vilniuje. Tačiau greitai minėtas suvažiavimas, kaip matyti iš 28.4 ir 28.5 pav., imtas vadinti Didžiuoju Vilniaus Seimu. Kodėl?
Nors Vilniaus suvažiavimas truko vos dvi dienas, jo reikšmė lietuvių visuomenei buvo didžiulė. Suvažiavimas reiškė, kad susiformavo šiuolaikinė lietuvių tauta. Šio proceso pradžią simboliškai galima būtų sieti su laikraščiu „Aušra“, nors apraiškų būta jau XIX a. pradžioje. Vilniaus suvažiavimas buvo didžiausias įvykis po 1863 m. sukilimo. Neatsitiktinai dėl suvažiavimo dalyvių skaičiaus, jų sluoksnių įvairumo (be bajorų, dvasininkų, suvažiavime kaip lygūs gausiai dalyvavo ir lietuviai valstiečiai) ir vienbalsiai priimtų nutarimų maždaug po metų šį tautos sambūrį patys lietuviai pavadino Didžiuoju Vilniaus Seimu (28.4, 28.5 pav.). Iš esmės nė vienai kitai Rusijos okupuotai tautai nepavyko sušaukti tokio masto visos tautos atstovų suvažiavimo. Pirmojo pasaulinio karo metais, lietuvių tautai siekiant nepriklausomybės ir ją atkūrus, šis pavadinimas įgavo simbolinę ar net šventą prasmę.
XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje apie Lietuvos ateitį kalbėdavo tik pavieniai lietuviai ar pirmosios politinės partijos. Didžiajame Vilniaus Seime savo valią išreiškė iš visos Lietuvos suvažiavę lietuviai. 1905 m. gruodžio 4–5 d. priimti nutarimai pagrįstai buvo suvokiami kaip visos lietuvių tautos, visų jos gyventojų sluoksnių valia. Žodis „seimas“ tapo populiarus to meto lietuvių visuomenėje. Didžiojo Vilniaus Seimo sušaukimas, atstovų rinkimo į jį tvarka, visų Lietuvos gyventojų sluoksnių dalyvavimas, jų parodytas sutarimas priimant bendrus sprendimus leidžia kalbėti apie pilietinės lietuvių visuomenės atsiradimo užuomazgas. Didysis Vilniaus Seimas ir tautinė revoliucija žmonių gyvenimą padarė laisvesnį. Liautasi persekioti Katalikų bažnyčią, mokyklose pradėta dėstyti lietuvių kalbą, miesto darbininkai įgijo teisę kurti profesines sąjungas, leista steigti įvairias ekonomines ir kultūrines draugijas, laisvesnė tapo spauda. Lietuviai ir kitos carinės Rùsijos okupuotos tautos 1906–1917 m. įgijo teisę turėti savo atstovus ką tik įsteigtame Rusijos parlamente – Valstybės dūmoje. Tokia padėtis išliko iki Pirmojo pasaulinio karo.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite, kaip XX a. pradžioje lietuvių tauta vertino žodį „seimas“. Kodėl buvo vertinama būtent taip?
- Kaip pasikeitė Lietuvos gyventojų padėtis pasibaigus Didžiajam Vilniaus Suvažiavimui?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kokiomis aplinkybėmis nuspręsta sušaukti Didįjį Vilniaus Suvažiavimą?
- Kodėl į Didįjį Vilniaus Suvažiavimą atvyko tik lietuviai?
- Kodėl nuspręsta Didįjį Suvažiavimą sušaukti Vilniuje, o ne kitame Lietuvos mieste?
- Apibūdinkite Didžiojo Vilniaus Seimo reikšmę Lietuvai.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu, surašykite, kaip įamžintas Didysis Vilniaus Seimas. Kodėl šio įvykio įamžinimas reikšmingas dabarčiai? Sukurkite įamžinimą, skirtą Didžiajam Vilniaus Seimui.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš Didžiojo Vilniaus Seimo nutarimų
II. LIETUVOS AUTONOMIJA
Kadangi Lietuvos gyventojų reikalai pilnai gali būti užganėdinti tiktai prie tikros mūsų krašto autonomijos (savivaldos) ir kadangi norima, idant ir kitos Lietuvoje begyvenančios tautos galėtų pilna laisve naudotis, lietuvių suvažiavimas nusprendė:
Reikalauti Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos, tikėjimo. Toji autonomiškoji Lietuva turi būti sudėta iš dabartinės etnografiškos Lietuvos kaipo branduolio ir tų pakraščių, kurie dėlei ekonomiškų, kultūriškų, tautiškų arba kitų priežasčių traukia prie to branduolio ir kurių gyventojai priklausyti prie jų panorės.
Kadangi susirinkę Vilniuje ant lietuvių suvažiavimo Suvalkų gubernijos lietuviai vienbalsiai pripažino reikalingu drauge su kitų gubernijų lietuviais kovoti už autonomišką Lietuvą, tai suvažiavimas nutarė, kad Suvalkų gubernijos lietuviai turi būti prisiekti prie autonomiškos Lietuvos.
Santykiai su kaimyniškomis Rusijos šalimis turi būti paremti ant federacijos pamatų.
III. KOKIU BŪDU IŠKOVOTI AUTONOMIJĄ
Kad įgyti autonomiją, pirmučiausiai reikalinga yra galutinai sugriauti dabartinę prispaudimo tvarką. Tam tikslui reikia vienyti visas Lietuvos politiškųjų partijų ir pavienių ypatų pajėgas. Susivienijus namieje, pridera mums jungtis su visomis kitomis Rusijos tautomis, kurios padeda griauti tą tvarką, o kol kas reikia: nemokėti jokių mokesčių, uždarinėti monopolius, neleisti vaikų į rusiškas pradedamąsias mokyklas, neiti Kauno, Vilniaus ir Gardino gubernijose į valsčiaus teismus ir visas kitas dabartinės valdžios įstaigas, neleisti savo brolių į kariuomenę, reikalui prisiėjus streikuoti visiems darbo žmonėms miestuose ir sodžiuose.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Koks buvo svarbiausias Didžiojo Vilniaus Seimo politinis tikslas?
- Kokiomis priemonėmis šis politinis tikslas turėjo būti pasiektas?
- Kokius ekonominius reikalavimus Rusijos valdžiai kėlė Didysis Vilniaus Seimas?
- Apibūdinkite Didžiojo Vilniaus Seimo Rusijai keltus kultūrinius reikalavimus.
- Kurios žemės turėjo įeiti į Lietuvos autonomiją?
2 ŠALTINIS
Mykolas Romeris apie padėtį Lietuvoje pasibaigus Vilniaus lietuvių suvažiavimui
Nepraėjus nė mėnesiui po Vilniaus Suvažiavimo, antroje gruodžio pusėje, kartu su ryškiu posūkiu visos šalies vidaus politikoje vis beatodairiškesnės reakcijos kryptimi, į Lietuvą, o ypač į jos branduolį – Kauno guberniją, buvo pasiųsti dragūnų daliniai, kurie pasklido po visą kraštą; jie suiminėjo geriausius šios žemės sūnus, į kalėjimus grūdo naujosios administracijos valdininkus, kaimuose vykdė kratas bei gaudynes, kurios dažnai virsdavo tiesiog plėšimais, griovė namus tų, kuriems pavykdavo pasprukti, dažnai beveik visiškai nušluodavo ištisus miestelius (pvz., Žagarę, Anykščius), atkurdavo buvusią priešrevoliucinę valdžios bei teisėtvarkos sistemą ir grąžindavo į buvusias pareigas senuosius administracijos, policijos ir valsčių pareigūnus. <...>
Taigi buvo nuslopinta Lietuvos išlaisvinimo kova. Lietuva pati viena, atslūgus revoliucijos bangai visoje valstybėje, šios kovos tęsti negalėjo. Revoliucijos krizė palaužė lietuvių pastangas.
Pagal Mykolo Romerio knygą „Lietuva. Studija apie lietuvių tautos atgimimą“, Vilnius, 2006, p. 253.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Su kokiais sunkumais susidūrė Lietuvos gyventojai pasibaigus Didžiajam Vilniaus Suvažiavimui?
- Koks buvo pagrindinis šaltinyje aprašytų Rusijos valdžios pareigūnų veiksmų tikslas?
- Šaltinyje minima revoliucija. Kokios svarbiausios jos kilimo priežastys?
- Padarykite išvadą apie Lietuvos gyventojų padėtį aptariamuoju laikotarpiu.
Sąvokos
Autonòmija – valstybės dalies ar tam tikros gyventojų grupės (tautinės, religinės) teisė turėti savivaldą (dalinę nepriklausomybę), savarankiškai spręsti savo vidaus reikalus paisant įstatymų.
Dūmà – Rusijos imperijos patariamoji atstovaujamoji įstatymų leidybos institucija, parlamentas, veikęs 1906–1917 metais.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"