Šioje temoje MES:
- paaiškinsime Japonijos padėtį imperializmo epochos pradžioje;
- išskirsime svarbiausius Meidži laikotarpiu įvykusių pertvarkų ypatumus;
- apibūdinsime Japonijos imperialistinius veiksmus.
Japonijos atsivėrimas Vakarams
AKTUALU! Kodėl Japonija iki XIX a. vidurio buvo atsiribojusi nuo Vakarų pasaulio?
Šiandien Japonija – viena įtakingiausių pasaulio valstybių, perėmusi daug Vakarų civilizacijos pasiekimų. Bet 1639–1867 m. Japonija, kai ją valdė Tokugavų šiogūnãtas, buvo visiškai užsidariusi nuo išorinio pasaulio (1 šaltinis). Japonijos valdžia tokį sprendimą priėmė dėl stiprėjančios krikščionybės ir europietiškos kultūros įtakos. Užsieniečiams neleista atvykti į šalį, o japonams išvykti iš savo šalies. Tik olandams suteikta teisė Nagasakio mieste turėti prekybinę faktoriją.
Padėtis ėmė keistis XIX a. viduryje. 1853 m. į Japoniją atplaukė karinė JAV ekspedicija ir pareikalavo, kad japonų valdžia „atvertų šalį“. Kitais metais amerikiečių karo laivai sugrįžo, taigi japonų valdžia buvo priversta pasirašyti taikos ir draugystės sutartį. Nuo tada prasidėjo JAV, netrukus ir kitų Vakarų valstybių veržimasis į Japoniją (pavyzdžiui, 1855 m. Rusija ir Didžioji Britanija pasirašė sutartį su Japonija, abi Europos valstybės gavo teisę prekiauti Nagasakio uoste), jos Japonijai, kaip ir Kinijai, primetė nelygiateises sutartis: Vakarų valstybės Japonijoje galėjo laisvai prekiauti, jų piliečiai – naudotis eksteritorialumo teise.
Kitataučiams vis labiau kišantis į vidaus gyvenimą, Japonijoje kilo nepasitenkinimas vietos valdžia. Šiogūnatas šalyje prarado autoritetą. Tokiomis aplinkybėmis 1867 m. įvyko valstybės perversmas, buvo nuverstas šiogūnas ir valdžia atiteko imperatoriui. 1868 m. šiogūnatas buvo panaikintas, imperatorius Mucuhitas (1852–1912, 32.1.1 pav.) persikėlė į šiogūnato rūmus, Èdas pavadintas Tòkijumi. Pagrindinis Mucuhito valdymo šūkis buvo Meidži (jap. apšviestasis valdymas). Šiuo laikotarpiu (1868–1912 m.) susiformavo modernioji, šiuolaikinė Japonija.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite Japonijos ir Vakarų pasaulio santykius Tokugavų šiogūnato valdymo laikotarpiu.
- Kaip Japonija XIX a. viduryje ėmė bendrauti su Vakarų pasauliu?
Japonijos stiprėjimas
AKTUALU! Kaip XIX a. antroje pusėje vyko Japonijos modernizavimas?
Meidži laikotarpiu šalyje pradėtos įgyvendinti valdymo reformos. Jų tikslas – modernizuoti šalį, kad ji savo galia nenusileistų Vakarų valstybėms. Pradėtos didelės reformos (32.1.2 pav.) nutraukė beveik 250 metų trukusią tarptautinę šalies izoliaciją. Visų pirma, nauja valdžia pradėjo naikinti feodalinę santvarką: 1872 m. sričių valdymą atėmė iš didikų, kurie iki tol paveldėjimo teise šeimininkavo beveik savarankiškai. Kraštas buvo suskirstytas į prefektūràs, kurioms vadovavo centro valdžios paskirti prefektai. Tačiau didikų privilegijų valdžia visiškai nepanaikino – tie patys didikai sudarė tiek sričių, tiek centro administraciją.
Japonija buvo pertvarkoma pagal Vakarų šalių modelį. Panaikintas draudimas išvykti į užsienį. Į šalį buvo kviečiami patarėjai iš užsienio. Sukurtos naujos policijos, spaudos, teisėsaugos, pašto, geležinkelių, sveikatos apsaugos ir finansų (įsteigtas Japonijos bankas) sistemos. 1873 m. patvirtintas naujas teisynas (napoleoniškas), pradėtas naudoti Grigaliaus kalendorius, patvirtinta nauja mokesčių sistema, pagrįsta žemės surašymu. Švietimo srities naujovės suteikė galimybę berniukams ir mergaitėms įgyti pradinį išsilavinimą, studentai galėjo mokslus tęsti JAV arba Europos universitetuose, valstybė rėmė japonų studijas užsienyje.
Pagal Prūsijos pavyzdį mobilizuojant buvo sudaryta reguliarioji kariuomenė. Įvesta visuotinė karo prievolė. Kariuomene rūpinosi valdžios globojama pramonė. Staigus Japonijos gyventojų skaičiaus augimas (1867 m. – 26 mln., o 1913 m. – 52 mln.) skatino šalies industrializãciją. Kaip ir Vakaruose, Japonijoje pradėtas tiesti geležinkelis, daugėjo kitokių susisiekimo priemonių, šalis buvo pertvarkyta pagal kapitalizmo principus. Išaugo dideli šeiminiai koncernai, pavyzdžiui, ir šiandien žinomas „Mitsubishi“.
1889 m. Vokietijos pavyzdžiu priimta nauja Japonijos konstitucija (2 šaltinis). Pagal ją imperatoriaus valdžia pripažinta kaip aukščiausia, tačiau šalį jis valdė su išrinkta dvejų rūmų krašto atstovybe. Dėl įgyvendintų reformų Japonija neatpažįstamai keitėsi, valdymo sistema ir augančia galia panašėjo į Vakarų valstybes.
Klausimai ir užduotys
- Koks pagrindinis Meidži laikotarpiu vykdytų reformų tikslas?
- Kodėl, vykdant reformas, didelis dėmesys skirtas Vakarams?
Japonija – imperialistinė valstybė
AKTUALU! Kaip XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Japonijai pavyko tapti galingiausia Rytų Azijos valstybe?
Stiprėjanti ir į Vakarų valstybes besilygiuojanti Japonija XIX a. pabaigoje pradėjo vykdyti imperialistinę politiką. 1786 m. Korėja buvo priversta pasirašyti nelygiateisę sutartį, kuria Japonijai suteikė privilegijų prekybos srityje. 1894 m. Japonija ėmė kariauti su kaimynine Kinija. Abi valstybės siekė įsigalėti Korėjoje. Kinijos kariuomenei Korėjos valdžios prašymu slopinant korėjiečių sukilimą, Japonija įvedė savo karius į Korėją ir nurodė jos valdžiai vykdyti japonams palankias reformas. Korėjai ir Kinijai pasipriešinus, 1895 m. Japonija paskelbė karą Kinijai. Nugalėjo Japonija, nes jos kariuomenė, pertvarkyta pagal Vakarų pavyzdį, buvo pranašesnė. Japonija okupavo Kinijos valdomą Korėją, Taivano ir Penghu salas. Kinija oficialiai turėjo pripažinti Korėjos, kuri tapo priklausoma nuo Japonijos, nepriklausomybę, taip pat turėjo sumokėti Japonijai kontribùciją ir padaryti nuolaidų, kuriomis naudojosi Vakarų valstybės Kinijoje.
Japonija konfliktavo su Rusija dėl siekio įsigalėti Šiaurės Rytų Kinijoje ir Korėjoje, todėl 1904 m. pradžioje japonų kariuomenė įsiveržė į Rusijos valdas Kinijoje. Kilo Japonijos–Rusijos karas (1904–1905 m., 32.1.3 pav.), jį laimėjo japonai. Po šio karo Japonija užėmė pietinę Sachalino salos dalį, dalį Liaodongo pusiasalio su Port Artūro uostu. Korėja buvo pripažinta Japonijos įtakos sfera, o Kinijos dalis Mandžiūrija tapo Japonijos protektoratu. Japonija įsitvirtino ir Šiaurės Rytų Azijoje, taip pat įgijo didžiosios valstybės statusą. Nuo šiol didžiosios pasaulio valstybės turėjo atsižvelgti į Japoniją, ji tarptautiniu lygiu pažemino Rusiją, išryškino jos karinį, ekonominį atsilikimą.
Remdamiesi žemėlapiu, išskirkite vietoves, prie kurių vyko didžiausi Japonijos ir Rusijos karo mūšiai.
1912 m. mirus imperatoriui Mucuhitui, baigėsi Meidži laikotarpis, kurio metu Japonija tapo modernia ir savo pajėgumu niekuo Vakarų pasauliui nenusileidžiančia valstybe.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite Japonijos ir Kinijos karo padarinius.
- Kodėl kilo Japonijos ir Rusijos karas?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kuo Japonijos istorija panaši į Kinijos istoriją iki 1868 metų?
- Apibūdinkite pokyčius Japonijoje Meidži laikotarpiu.
- Aptarkite Japonijos imperialistinės politikos bruožus.
- Nurodykite Japonijos–Rusijos karo padarinius.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu, palyginkite Japonijos ir pasirinktos Europos valstybės vykdytą vidaus ir užsienio politiką. Nurodykite jų panašumus ir skirtumus, padarykite išvadą.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš Džaredo Dajamondo knygos „Sumaištis. Kaip šalys išgyvena krizes“
Nuo 1639 iki 1853 metų šiogūnai ribojo Japonijos ryšius su užsieniečiais, tęsdami seną geografinės salyno padėties nulemtą šalies tradiciją gyventi izoliuotai, nors anksčiau izoliacija nebuvo tokia griežta. <...>
Kiniją europiečiai pirmąsyk pasiekė 1514 m. po Kr. atplaukę jūra, o 1542 metais jūros keliais pirmą kartą atvyko ir į Japoniją, kuri tada jau šiek tiek prekiavo su Kinija ir Korėja. Nuo tada šalis ėmė prekiauti su keturiomis europiečių grupėmis: portugalais, ispanais, olandais ir britais. Tiesiogiai Japonija su Europa neprekiavo: prekyba vyko Kinijos pakrantės ir kitų Pietryčių Azijos regionų nausėdijose. Šie ryšiai su europiečiais paveikė įvairias Japonijos visuomenės gyvenimo sritis – nuo ginklų iki religijos. <...>
Tačiau šiogūnai turėjo priežasčių nerimauti ir dėl Europos įtakos apskritai, ir, konkrečiau, dėl krikščionybės. Europiečius imta kaltinti, esą jie kišasi į Japonijos politiką ir tiekia ginklus su valdžia kovojantiems vietiniams maištininkams. Katalikai mokė netoleruoti kitų religijų, valdžiai įsakius liautis neklausė, be to, japonų buvo laikomi ištikimais svečios šalies valdovui (popiežiui). Taigi tuometinis šiogūnas, nukankinęs tūkstančius japonų krikščionių, tarp 1636 ir 1639 metų nutraukė daugumą Japoniją su Europa siejusių ryšių. Krikščionybė buvo uždrausta, o japonai beveik nebegalėjo nei nukeliauti, nei juolab emigruoti į užsienį.
Pagal Jared Diamond knygą „Sumaištis. Kaip šalys išgyvena krizes“, Vilnius, 2020, p. 91–92.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Koks Japonijos valdžios valdymo bruožas aprašytas šaltinyje?
- Nurodykite dvi priežastis, dėl kurių Japonija aptariamuoju laikotarpiu buvo atsiribojusi nuo išorinio pasaulio.
- Kuo Japonijos atsiribojimas nuo išorinio pasaulio buvo naudingas ir žalingas patiems japonams? Nurodykite po vieną argumentą.
- Ką galite pasakyti apie Japonijos valdžios vykdytą religinę politiką?
- Padarykite išvadą apie Japonijos visuomenės santykius su Vakarų pasauliu ir jo poveikį japonams.
2 ŠALTINIS
Japonijos tyrėja Dalia Švambarytė apie 1889 m. priimtą Japonijos konstituciją
Pirmoji Konstitucijos dalis buvo skirta imperatoriaus institucijai. Pats monarchas buvo apibrėžiamas kaip „šventas ir neliečiamas asmuo“. Jis turėjo įgaliojimus vadovauti ginkluotosioms pajėgoms, pasirašyti taikos sutartis ir skelbti karą, sušaukti ir paleisti parlamentą. Tiesa, visi valdovo įsakymai privalėjo būti kontrasignuoti vyriausybės narių. Imperatoriškųjų įsakymų įgyvendinimo funkcija buvo deleguota vykdomajai valdžiai, tačiau jos galios nebuvo aiškiai apibrėžtos, kaip ir ministrų kabineto atskaitingumas. Kita vertus, šalies biudžetas galėjo būti tvirtinamas tik pritarus parlamentui. Tai padidino tautos atstovavimo mastą formuojant valstybės politiką.
Naujoji konstitucija įsigaliojo 1890 metų pabaigoje. Tais pat metais buvo surengti pirmieji rinkimai į žemesniuosius parlamento rūmus. Rinkimuose dalyvavo apie pusę milijono dvidešimt penkerių metų ir vyresnių vyrų, mokančių ne mažiau nei penkiolikos jenų <...> metinius mokesčius tiesiai į šalies biudžetą, – daugiausia pasiturinčių ūkininkų. Tai sudarė viso labo vieną procentą visų šalies gyventojų.
Pagal Dalios Švambarytės knygą „Japonijos istorija“, Vilnius, 2019, p. 490–491.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Apibūdinkite konstitucijoje numatytą Japonijos imperatoriaus vaidmenį.
- Kokių teisių pagal naują Japonijos konstituciją gavo imperatorius?
- Nurodykite konstitucijoje apibrėžtas šalies parlamento teises.
- Pagrįskite arba paneikite teiginį, kad naujoji Japonijos konstitucija įteisino neribotą imperatoriaus valdžią.
- Kokį vaidmenį konstitucija skyrė Japonijos tautai? Atsakymą pagrįskite šaltinio teiginiais.
Sąvokos
Industrializãcija – platus masinės pramoninės gamybos diegimas visose srityse, taip pat ir žemės ūkyje.
Kapitalizmas – ekonominė socialinė sistema, grindžiama privačia kapitalo nuosavybe ir samdomuoju darbu.
Kontribùcija – suma, kurią nugalėta valstybė pagal taikos sutartį turi sumokėti nugalėtojai.
Meidži – Japonijos istorijos laikotarpis (1868–1912 m.), pavadintas pagal tuo metu šalį valdžiusio imperatoriaus Meidži (tikrasis vardas Mucuhitas) vardą.
Prefektūrà – Japonijos, Centrinės Ãfrikos Respùblikos, Čãdo, Maròko administracinis teritorinis vienetas.
Šiogūnãtas – Japonijos karinė valdymo sistema 1192–1867 metais.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"