Šioje temoje MES:
- nurodysime pagrindines Spalio perversmo priežastis;
- aptarsime bolševikų ir jų lyderio Vladimiro Lenino veiksmus organizuojant Spalio perversmą;
- nustatysime Spalio perversmo poveikį Rusijos visuomenei.
Bolševikų partijos atsiradimas
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl XX a. pradžioje Rusijos socialdemokratų partija sulaukė prieštaringų vertinimų?
Dabartinė Rusija, 2000 m. į valdžią atėjus naujam prezidentui Vladimirui Putinui, pamažu virto nedemokratine valstybe, nes valdžia priklauso prezidentui ir jo aplinkai. V. Putinas viešai yra pasakęs, kad 1991 m. įvykęs Sovietų Sąjungos subyrėjimas – didžiausia geopolitinė XX a. katastrofa. V. Putino valdomoje Rusijoje išliko daug Sovietų Sąjungos simbolių, o karinėmis priemonėmis net bandoma iš dalies atkurti Sovietų Sąjungą. Tai pirmiausia pasakytina apie Rusijos inicijuotą karą su Ukraina.
Kaip rašyta praeitoje temoje, 1917 m. po Vasario revoliucijos Rusijoje bandyta eiti demokratiniu keliu. Tačiau šalyje demokratija neįsigalėjo. Tų pačių metų spalio mėnesį Rusijoje įvyko valstybės perversmas, jį surengė V. Lenino (40.1 pav.) vadovaujami bolševikai. Bolševikai rėmėsi marksizmo idėjomis (1, 2 šaltiniai) ir savo veiklą pradėjo XIX a. pabaigoje.
Karlo Markso (40.2 pav.) „Kapitalas“ pasirodė Rusijoje 1872 metais. Marksizmo idėjos pamažu išpopuliarėjo. 1898 m. įvyko I steigiamasis Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (RSDDP) suvažiavimas. Po dvejų metų trys jauni revoliucionieriai – V. Leninas, Levas Martovas ir Aleksandras Potresovas – užsienyje įsteigė pirmąjį rusų marksistų laikraštį „Iskra“ („Žiežirba“), bendradarbiauti sutiko ir žinomi marksizmo vadai – Georgijus Plechanovas ir Vera Zasulič. „Iskra“ buvo slaptai įvežama į Rusiją ir platinama pogrindžio agentų.
Nesutarimai dėl tolesnės partijos taktikos ir tikslų ypač išryškėjo II RSDDP suvažiavime 1903 metais. Suvažiavimas prasidėjo Briùselyje, bet turėjo persikelti į Lòndoną. Išsiskyrė dvi grupės: viena – G. Plechanovo, L. Martovo ir Pavelo Akselrodo, kita – V. Lenino. Kilus nesutarimų, V. Leninas pagrasino išstosiąs su savo grupe iš partijos. Jis pareikalavo jo grupę vadinti bolševikais (t. y. dauguma), o kitą grupę – menševikais (t. y. mažuma). Renkant partijos Centro komitetą (CK), V. Lenino dauguma turėjo 25 balsus, kita grupė – 23. Abi grupės varžėsi dėl įtakos partijoje iki pat 1912 m., kai V. Leninas, jausdamasis pakankamai stiprus, nutraukė santykius su menševikais.
Bolševikų ir menševikų nesutarimus lėmė akivaizdūs abiejų politinių grupių skirtumai. Menševikai buvo tradicinė socialdemokratų partija, kuri siekė į valdžią ateiti taikiai, per demokratinius rinkimus, o bolševikai šio tikslo siekė revoliucija, naudodami prievartą. Taip pat bolševikai atmetė bet kokias moralės normas ir veikė vadovaudamiesi nuostata, kad tikslas pateisina priemones.
Skyrėsi abiejų partijų vadovavimas. Menševikų partija viduje tvarkėsi kaip demokratinė partija, o bolševikų partija buvo paremta griežtu, „nuleistu iš viršaus“ centralizmo principu, t. y. eiliniai partijos nariai turėjo klausyti partijos vadų, antraip buvo šalinami iš partijos. Be to, menševikai laikėsi nuostatos, kad Rusijos pramonė atsilikusi ir proletariatas dar labai silpnas. Jų teigimu, prieš socialistinę revoliuciją turi įvykti buržuazinė, kapitalizmas turi įsitvirtinti ir išaugti darbininkų klasė. Todėl proletariatas dar ilgą laiką turės remti kapitalizmą plėtojančią buržuaziją. Menševikai manė, kad ne laiku įvykdytas proletariato sukilimas būtų naudingas tik buržuazijai ir vidurinėms klasėms, o proletariatas, kaip mažuma, būtų visai sunaikintas. Menševikai rėmėsi K. Marksu, o jis sakė, kad socialistinė revoliucija gali įvykti tik labai išplėtotos pramonės kraštuose. Todėl menševikai buvo nusistatę atidėti revoliuciją, kol susidarys jai tinkamos sąlygos, kol revoliucija bus įvykdyta pažangesniuose pramonės kraštuose. Kitaip tariant, menševikai linko bendradarbiauti su kitomis (vadinamosiomis buržuazinėmis) partijomis.
Visai kitokios nuomonės buvo bolševikų vadai. Jie teigė, kad tokiame atsilikusiame krašte kaip Rusija pramonininkai per silpni, kad galėtų įtvirtinti kapitalizmą, todėl jie turės remtis proletariatu. Bolševikų vadų manymu, jei Rusijoje laimėtų revoliucija, proletariatas galėtų paimti valdžią į savo rankas anksčiau, nei buržuazija atsikvošėtų ir suprastų, kas įvyko. Kitaip negu menševikų vadai, V. Leninas ir Levas Trockis pasisakė už „nenutrūkstamos revoliucijos“ idėją – Rusijos revoliucija išaugs į pasaulinę revoliuciją, o ji vyks tol, kol visame pasaulyje įsigalės komunizmas.
Klausimai ir užduotys
- Kuo XX a. pradžia buvo sudėtinga Rusijos socialdemokratų partijai?
- Nurodykite pagrindinius bolševikų ir menševikų skirtumus.
Dramatiški 1917 m. įvykiai Rusijoje. Spalio perversmas
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl 1917 m. spalį Rusijoje įvykęs valstybės perversmas sulaukė prieštaringų vertinimų?
Bolševikai (3 šaltinis) siekė pasinaudoti 1917 m. Rusijoje prasidėjusia suirute. Jie iš pradžių palaikė Laikinąją vyriausybę, bet reikalavo, kad ji sudarytų taiką ir revoliucija vyktų toliau. Bolševikų lyderis V. Leninas, priverstinai gyvendamas Šveicãrijoje, kūrė planus, kaip Rusijoje įvykdyti valstybės perversmą. Karas Rytų fronte užtruko. Vokiečiai turėjo sukaupti jėgų, kad pajėgtų atremti Rusijos puolimą. Tiesa, prie Tanenbergo 1914 m. rugpjūčio 2 d. 2-oji Rusijos armija buvo sutriuškinta, tačiau Vokietijos kariuomenė irgi patyrė daug nuostolių, todėl jai reikėjo imtis priemonių, kad pajėgtų sulaikyti kitas Rusijos pajėgas. Vakarų frontui reikėjo daug karių. Be to, iki 1915 m. pabaigos Vokietijos kariuomenei nepavyko pasiekti pergalės Rytų fronte ir kitais metais, norėdama sulaikyti rusų kariuomenės puolimą, turėjo didelę dalį savo kariuomenės atitraukti iš Prancūzijos fronto. Todėl Vokietija, siekdama laimėti karą, nutarė, be savo karinės jėgos, prieš Rusiją panaudoti jos pačios žmones. Vokiečių agentai, stebėję V. Leniną, priėjo išvadą, kad jis gali būti naudingas Vokietijai sukeldamas revoliuciją Rusijoje. Taigi V. Leninas suartėjo su Vokietijos valdžios atstovais.
Rusijos valdžios pralaimėjimo siekiančių bolševikų lyderis gavo finansinę paramą iš Vokietijos valdžios. Jos padedamas, 1917 m. balandžio 16 d. užplombuotu traukiniu per Vokietijos okupuotą Europą atvyko į Rusiją turėdamas pagrindinį tikslą – nuversti Laikinąją vyriausybę. Vokietijos valdžia V. Leninui suteikė galimybę įgyvendinti savo planus. Vokietija tikėjosi, kad V. Leninui pavyks paimti valdžią Rusijoje, o vėliau Vokietijai pavyks nuversti ir bolševikų valdžią.
Parvykęs V. Leninas iš pradžių paskelbė vadinamąsias Balandžio tezes. Jose reikalauta visą valdžią perduoti darbininkų, kareivių ir valstiečių sovietams, nusavinti dvarininkų žemę ir išdalyti ją valstiečiams, įvesti pramonės darbininkų kontrolę. Tai lėmė, kad bolševikų partijos narių skaičius išaugo nuo kelių tūkstančių 1917 m. kovą iki ketvirčio milijono. 1917 m. liepą bolševikams nepavyko surengti valstybės perversmo Rusijoje ir paimti valdžios į savo rankas. Sumanymo organizatorius V. Leninas turėjo bėgti į Súomiją.
Spalio pradžioje slapta į Petrogradą parvykęs V. Leninas įtikino bolševikų CK priimti nutarimą, pagal kurį partija artimiausiu laiku Rusijoje turėjo įvykdyti ginkluotą sukilimą. Spalio pabaigoje Petrogrado sovietas sukilimui rengti (jam vadovavo bolševikas L. Trockis) sudarė Karinį revoliucinį komitetą. Į visus dalinius ir laivus buvo pasiųsti valdžios atstovai. Laikinoji vyriausybė, siekdama išvengti sukilimo, bandė stiprinti vyriausybinių objektų apsaugą, bet nesėkmingai (40.3 pav.). Spalio 24 d. bolševikai užėmė svarbiausias vyriausybės įstaigas, geležinkelio stotis. Spalio 25 d. Petrograde, Smolno rūmuose, darbą pradėjo Visos Rusijos tarybų II suvažiavimas, jame daugumą sudarė bolševikai. Spalio 26 d. naktį, beveik niekam nesipriešinant, buvo užimti Žiemos rūmai, kuriuose posėdžiavo Laikinoji vyriausybė. Ministrai buvo suimti, A. Kerenskis pabėgo. Per perversmą žuvo ne daugiau kaip dvidešimt žmonių.
Spalio 25 d. suvažiavimas paskelbė dekrètą, pagal kurį valdžią šalyje perėmė suvažiavimas, konkrečiose vietose – darbininkų, valstiečių ir kareivių sovietai (40.4 pav.). Tos pačiõs dienos vakare suvažiavimas išleido dekretus dėl taikos ir žemės. Sudarytos vyriausybės – Liaudies komisarų tarybos – pirmininku buvo išrinktas V. Leninas (40.5 pav.). Pažadėta įgyvendinti tautų apsisprendimo téisę, nors naujoji valdžia neketino laikytis šių nuostatų. Antra vertus, viešai skelbiamas tautų apsisprendimo principas ir pertvarkymai buvo naudingi tautoms (tarp jų ir lietuvių tautai), siekiančioms išsivaduoti iš Rusijos.
Kokia pagrindinė karikatūros mintis?
Bolševikai, spalio mėnesį nuvertę teisėtą Laikinąją vyriausybę, ketino laimėti rinkimus. 1917 m. gruodį rinkimus į Steigiamąjį susirinkimą bolševikai laimėjo tik Maskvojè ir Petrograde. Visoje Rusijoje iš 36 milijonų balsavusių žmonių už bolševikus pasisakė tik 9 milijonai, t. y. maždaug 25 procentai. Daugiausia balsų gavo dešinieji socialistai revoliucionieriai (eserai).
1918 m. sausio 18 d. pirmame Steigiamojo susirinkimo posėdyje V. Leninas pasiūlė suteikti specialių įgaliojimų vyriausybei. Dauguma tam prieštaravo ir teigė, kad pagrindinis uždavinys yra įtvirtinti konstituciją. Kitą dieną bolševikų vyriausybė Steigiamąjį susirinkimą paleido. Į posėdžių salę deputatų neįleido bolševikams ištikimi kariškiai. Valdžią į savo rankas galutinai paėmė bolševikai. Jie 1918 m. liepos 17 d. Jekaterinburge sušaudė carą Nikolajų II ir jo šeimą (40.6 pav.).
Kurį laiką bolševikai save vadino Rusijos socialdemokratų darbininkų (bolševikų) partija, bet, užgrobę valdžią Rusijoje, prieš pat 1918 m. vasarą pasiskelbė esantys Rusijos komunistų partija (bolševikų) ir pabrėžtinai atsiribojo nuo visų socialistinių (pirmiausia nuo socialdemokratinių) Rusijos ir Vakarų Europos judėjimų.
Šalyje įvedus diktatūrinį valdymą Rusijoje prasidėjo pilietinis karas, jis vyko 1918–1920 metais. Karas vyko tarp raudonųjų – bolševikų ir baltųjų – bolševikų priešininkų. Karo metu saugumo sumetimais bolševikai nusprendė šalies sostinę iš Petrogrado perkelti į Mãskvą (4 šaltinis). Bolševikams įsitvirtinus valdžioje po pergalės prieš baltuosius, Maskvà ir toliau išliko šalies sostinė.
Po Spalio perversmo V. Lenino valdoma valstybė vietoj Rusijos pradėta vadinti Soviẽtų Rùsija. Naujas šalies pavadinimas, bolševikų supratimu, turėjo reikšti ir didelius pokyčius jų valdomoje valstybėje. Dar daugiau – bolševikai 1917 m. spalio įvykį pavadino Didžiąja socialistine spalio revoliucija, ji, panašiai kaip 1789 m. Prancūzijos revoliucija, laikyta pasauliniu įvykiu. Tikėtasi artimiausiu laiku iš Rusijos komunistinę idėją revoliuciniu būdu perkelti į kitas pasaulio valstybes ir jose sunaikinti kapitalistinę santvarką.
Klausimai ir užduotys
- Įvertinkite bolševikų ir Laikinosios vyriausybės veiksmus per Spalio perversmą.
- Pasvarstykite, kodėl 1917 m. spalio politiniai įvykiai Rusijoje vadinami perversmu, o ne revoliucija.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Nurodykite didžiausius skirtumus tarp bolševikų ir menševikų.
- Koks buvo pagrindinis V. Lenino tikslas?
- Kaip Rusijoje pasikeitė politinė padėtis po Spalio perversmo?
- Po kurio istorinio įvykio Europos žemėlapyje vietoj Rusijos atsirado Sovietų Rusija?
TYRINĖKITE!
Remdamiesi interneto svetaine epaveldas.lt, aptarkite, kaip Rusijos lietuviai to meto spaudoje vertino bolševikų atėjimą į valdžią.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš 1848 m. išleisto Karlo Markso ir Frydricho Engelso „Komunistų partijos manifesto“
Komunistai laiko paniekos vertu dalyku slėpti savo pažiūras ir ketinimus. Jie atvirai pareiškia, kad jų tikslai gali būti pasiekti tik jėga nuverčiant visą esamąją visuomenės santvarką. Tegul viešpataujančios klasės dreba prieš Komunistinę Revoliuciją. Proletarai neturi ko joje prarasti, išskyrus savo grandines. O laimės jie visą pasaulį.
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
2 ŠALTINIS
Vladimiro Lenino nuomonė
Komunistų partijos manifestas – pirmas programinis mokslinio komunizmo dokumentas. Jame vientisai ir darniai išdėstyti didžiojo K. Markso ir F. Engelso mokslo pagrindai. Komunistų partijos manifestas apginklavo proletariatą moksliniu įrodymu, kad neišvengiamai žlugs kapitalizmas ir laimės socialistinė revoliucija, nubrėžė revoliucinio proletarinio judėjimo uždavinius ir tikslus.
Ši nedidelė knygutė verta ištisų tomų: jos dvasia lig šiol gyvena ir jos įkvėptas žengia į priekį visas organizuotas ir kovojantis civilizuotojo pasaulio proletariatas.
Remdamiesi šaltiniais ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kaip susiję pateikti šaltiniai?
- Kokia pagrindinė 1 šaltinio mintis?
- Kokiu būdu komunistai turėjo pasiekti 1 šaltinyje nurodytą tikslą?
- Paaiškinkite 1 šaltinyje minimą sąvoką „proletarai“.
- Kaip 2 šaltinyje vertinamas Komunistų partijos manifestas? Atsakymą pagrįskite šaltinio teiginiu.
- Koks, pasak 2 šaltinio, pagrindinis V. Lenino tikslas? Kaip V. Leninas ketino jį įgyvendinti?
3 ŠALTINIS
Apie bolševikų padėtį 1917 metais
1917 m. pradžioje bolševikai buvo visai maža, marksistinė Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija. Tačiau visus metus jie uoliai agitavo Rusijos gatvėse, naudodamiesi paprastais šūkiais, tokiais kaip „Žemės, duonos ir taikos“, skirtais pritraukti kuo didesnį kareivių, darbininkų ir valstiečių skaičių. Ir Spalio perversmas (lapkričio 7 d. pagal vėliau jų pačių priimtą naująjį kalendorių) iškėlė juos į valdžią visiškos suirutės aplinkybėmis. Vadovaujami Lenino, paranojiško sąmokslininko ir iš esmės nedemokratiško žmogaus, bolševikai tikėjo esantys „proletariato avangardas“, o savo režimą vadino „proletariato diktatūra“. Jie siekė absoliučios valdžios ir galiausiai teroru, smurtu ir <...> propagandos kampanijomis panaikino visas kitas partijas ir oponentus.
Pagal Anne Applebaum knygą „Raudonasis badas. Stalino karas prieš Ukrainą“, Vilnius, 2023, p. 44–45.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Nurodykite šaltinyje minimas bolševikų populiarumo augimo priežastis.
- Kokie bolševikų valdymo bruožai aprašyti šaltinyje?
- Kodėl šaltinyje išskirtas V. Leninas?
- Kaip bolševikų valdymo pradžia pakeitė Rusijos visuomenės gyvenimą?
4 ŠALTINIS
Apie naują Rusijos sostinę
Nepraėjus nė keturiems mėnesiams po Lenino vyriausybės perversmo Kremliaus likimas buvo nuspręstas. Tada bolševikų elitą prispaudė pilietinis karas. Jiems reikėjo saugios tvirtovės ir patogioje vietoje esančios sostinės, iš kurios galėtų kontroliuoti visą teritoriją. Tuos abu poreikius patenkino Maskva, be to, ji garsėjo istorine praeitimi ir turtais, išgelbėjusiais keletą trapių praeities režimų. Petrogradas pasitarnavo kaip proletariato revoliucijos lopšys; Maskva buvo rusų liaudies žemių motina. Leninas nemėgo tos vietos, tačiau neturėjo kito pasirinkimo. 1918 m. vasario mėnesį bolševikų vyriausybė slapta susitarė grąžinti savo sostinę ten.
Pagal Catherine Merridale knygą „Raudonoji tvirtovė. Slaptosios Rusijos istorijos širdis“, Vilnius, 2015, p. 371.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Dėl kokių priežasčių bolševikai Rusijos sostinę perkėlė iš Petrogrado į Maskvą?
- Kuo Rusijai Maskva buvo reikšminga kaip istorinė sostinė?
- Kodėl V. Leninui priimtinesnis buvo Petrogradas, o ne Maskva?
- Šaltinyje minimas pilietinis karas. Nurodykite pagrindinius šio karo priešininkus ir svarbiausią karo priežastį.
Sąvokos
Dekrètas – aukščiausiosios valdžios teisės aktas, turintis įstatymo galią.
Komunizmas – teorinė ir praktinė politinio bei ekonominio gyvenimo sistema, grindžiama utopine idėja, esą galima revoliuciniu būdu pakeisti visuomenės santvarką, kad joje nebūtų privačios nuosavybės ir materialinio suinteresuotumo, valstybės ir teisės, darbo pasiskirstymo ir socialinės nelygybės.
Tautų apsisprendimo téisė – tarptautinės teisės principas, pagal kurį visos tautos turi teisę į politinę nepriklausomybę ir teisę laisvai nustatyti savo valdymo formą.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"