Šioje temoje MES:
- sužinosime Rusijoje 1917 m. Petrapilio lietuvių seimo sušaukimo aplinkybes;
- nurodysime svarbiausius Petrapilio lietuvių seimo nutarimus;
- aptarsime Petrapilio lietuvių seimo reikšmę Lietuvai.
Karo pradžia ir lietuviai pabėgėliai Rusijoje
AKTUALU! Kodėl tūkstančiai Lietuvõs gyventojų Pirmojo pasaulinio karo pradžioje išvyko į Rusiją?
1914 m. rugpjūtį kilęs Pirmasis pasaulinis karas sukrėtė Lietuvą. Carinė Rusija, rengdamasi karui su Vokietijà, pradėjo vykdyti skubią mobilizaciją, rekvizuoti arklius, vežimus ir ypač rusų kariuomenei reikalingą maistą. Padėtis Lietuvojè darėsi sudėtinga. „Dar nematyti karo galo, o jo skaudi letena jau užgulė beveik visą mūsų kraštą, neaplenkdama nei varguolio grįčios, nei lobininko rūmų. Jau pusė Lietuvos guli išgriauta, kita gi – bailiai dairosi ir kasdien laukia nelaimės užgriūvant“, – 1915 m. vasarą rašė „Lietuvos žinios“. Dėl karo veiksmų iš pagrindų pablogėjo gyventojų padėtis, atsirado daug pabėgėlių.
Reaguodami į sudėtingą padėtį karo pradžioje, Vilniuje įvairių partijų atstovai įkūrė Lietuvių politikos centrą, jis daug dėmesio skyrė karo problemoms ir Lietuvos ateities klausimams. Lietuvių politikos centras visų pirma stengėsi pagelbėti nuo karo nukentėjusiems Lietuvos gyventojams. Tuo tikslu 1914 m. rudenį įsteigta Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti (LDNKŠ) (41.1 pav.), jos pirmininku buvo išrinktas M. Yčas. 1915 m. Vokietijai okupavus Lietuvą (41.2 pav.) M. Yčas ir dalis LDNKŠ narių persikėlė į Rusiją. Šioje šalyje karo pradžioje apsigyveno apie 300 tūkst. lietuvių. Karo sąlygomis LDNKŠ šelpdama vietos lietuvius atliko milžinišką darbą – karo pabaigoje Rusijoje veikė apie 250 draugijos skyrių.
Karo pradžioje lietuviai daug vilčių dėjo į Rusiją. Tai liudija Jono Basanavičiaus ir Donato Malinausko parengtas dokumentas „Gintarinė deklaracija“. Deklaracijoje visos lietuvių tautos vardu pasisakyta už paramą Rusijai, teigta, kad „istorinė Rusijos misija – būti tautų išlaisvintoja“.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite, kaip karo pradžia paveikė Lietuvos gyventojus.
- Kokia „Gintarinės deklaracijos“ esmė?
Petrapilio lietuvių seimo sušaukimo aplinkybės
AKTUALU? Kaip vyko Petrapilio lietuvių seimo rinkimai?
Įvykus Vasario revoliucijai, vietos lietuvių periodiniame leidinyje „Naujoji Lietuva“, pačiame viršuje po pavadinimu, buvo pateiktas užrašas, atspindintis to meto lietuvių tautos lūkesčius: „Sutrupo vergijos retežiai. Rusija nusikratė sauvalių despotų Romanovų jungo. Tegyvuoja revoliucija! Tegyvuoja laisva demokratinė Rusijos tautų federacija!“ Straipsnio autoriaus supratimu, įvykiai Rusijoje buvo „visiška taip lietuvių, taip ir kitų tautų politinio apsisprendimo laisvė“.
Naujomis sąlygomis Rusijoje lietuvių politikai ėmė aktyviau, o svarbiausia, legaliai veikti. Savo veiklą atgaivino ar įsikūrė kitos lietuvių politinės partijos, buvo įkurta Lietuvių tautos taryba (LTT), suaktyvėjo vietos lietuvių spauda.
Pakitusiomis sąlygomis LTT vadovybei iškilo idėja Petrograde, lietuvių vadinamame Petrapiliu, sušaukti Rusijoje gyvenančių lietuvių seimą. Rinkimai buvo numatyti 1917 m. gegužės pabaigoje. Atstovus į seimą galėjo rinkti visi Rusijoje gyvenantys lietuviai, neišskiriant karininkų, taip pat vyrai ir moterys, kurie turėjo 18 metų. Vieną atstovą turėjo rinkti 200 lietuvių. Mažesnėse kolonijose vieną asmenį galėjo rinkti nuo 50 iki 200 lietuvių. Remiantis numatyta tvarka, balsavimas turėjo būti tiesioginis, lygus ir slaptas. LTT atsišaukime atstovai buvo kviečiami atvykti į Seimą – „kurti Laisvos Demokratinės Lietuvos“.
Į Petrapilio lietuvių seimą (PLS) (jis veikė gegužės pabaigoje–birželio pradžioje) atvyko 334 atstovai, tačiau galiojantys buvo pripažinti tik 320 atstovų mandatai. Seimo atstovai pagal partinę priklausomybę buvo pasiskirstę taip: socialistų liaudininkų atstovų buvo 90, krikščionių demokratų – 41, socialdemokratų – 39, katalikų tautininkų – 32, „Santaros“ – 30, Tautos pažangos partijos – 20, nepartinių – 51, bolševikų – 2 150.
Klausimai ir užduotys
- Kieno iniciatyva buvo sušauktas PLS?
- Kuo ypatinga buvo PLS sudėtis?
PLS nutarimai ir reikšmė
PLS skyrėsi kalbėtojų požiūris į Lietuvos ateitį. Vienas kalbėtojų – Martynas Januškevičius savo kalboje priėjo prie išvados, kad Lietuva kol kas gali reikalauti tik apsisprendimo teisės, o ne nepriklausomybės. Toks jo pareiškimas labai nustebino susirinkusiuosius. Po M. Januškevičiaus kalbėję Juozas Tumas-Vaižgantas (41.3 pav.), Mykolas Sleževičius (41.4 pav.) ir Augustinas Voldemaras (41.5 pav.) išsakė priešingą poziciją dėl Lietuvos ateities.
J. Tumas-Vaižgantas laikėsi tokios pozicijos: jeigu mūsų tikslas nepriklausomybė, tai mes ir turime jį visur patys kelti. Jokia demokratija, pati atėjusi, nepasakys: „Šia jums, lietuviai, nepriklausomybė“ (1 šaltinis). M. Sleževičius dėl Lietuvos ateities perspektyvų buvo įsitikinęs, „jeigu mes čia esantieji ir ten Lietuvoje pasilikusieji visur šauksime ir reikalausime laisvės, kad mes patys norim savo likimą spręsti, turi mus išgirsti“. Po M. Sleževičiaus kalbėjęs A. Voldemaras daug tikėjosi iš karo pabaigoje didžiųjų valstybių sušaukto Taikos kongreso. Manyta, kaip jame bus išspręstas Lietuvos klausimas, taip „jis pasiliks ilgam laikui“. Ir jeigu Taikos kongrese bus „mesta Lietuvos nepriklausomybės idėja ir mes mokėsim parodyti, kad jau esam subrendę, tuomet su mumis skaitysis“. Esą svarbiausia, jog paskelbtas apsisprendimo šūkis, o lietuviai yra apsisprendę, kad nori nepriklausomybės.
PLS, kuriame kilo rimtų ginčų, ypač tarp kairiųjų ir dešiniųjų partijų atstovų, pagaliau buvo pateiktos svarstyti dvi rezoliucijos. Pirmąją rezoliuciją priėmė Tautos pažangos partijos nariai ir krikščionys demokratai, o antrąją – „Santaros“ partijos nariai, socialistai liaudininkai ir socialdemokratai (2 ir 3 šaltiniai).
Esminis rezoliucijų skirtumas – antrosios rezoliucijos šalininkai, pasisakydami už Lietuvos nepriklausomybę, ją ateityje dar siejo su Rusijos demokratiniu judėjimu, t. y. Lietuvos klausimas ateityje turėjo būti sprendžiamas kartu su Rusijos įvykiais. O pirmojoje rezoliucijoje apie tai nebuvo kalbama. Balsuojant 140 balsų prieš 128 balsus buvo priimta pirmoji rezoliucija, pasisakanti už Lietuvos nepriklausomybę.
Paaiškėjus balsavimo rezultatams, kairieji protestuodami atsistojo ir, paėmę į rankas raudoną vėliavą, paliko PLS posėdžių salę. Kaip nurodo PLS buvęs Rapolas Skipitis, dauguma iš seimo išėjo tik todėl, kad pasidavė to meto nuotaikai; tarp dviejų politinių grupių – Tautos pažangos partijos atstovų, krikščionių demokratų ir tarp „Santaros“ partijos narių, socialistų liaudininkų ir socialdemokratų – kilo per daug karštų ginčų. Taigi iš seimo atstovai išėjo protestuodami prieš savo politinių oponentų siūlymus. Tai, kad atsirado dvi priešingos nuomonės, lėmė LTT iširimą.
Nepaisant šių įvykių, PLS sušaukimas, ypač balsų dauguma priimta rezoliucija, buvo labai reikšminga Lietuvai. Pirmą kartą lietuvių atstovai, būdami pačioje Rusijoje (ji Lietuvą buvo okupavusi 1795–1915 m.), išdrįso pareikšti savo pagrindinį siekį – pareikalauti nepriklausomos Lietuvos. Tai drąsus, laiku priimtas ir visai lietuvių tautai labai reikalingas sprendimas, į jį turėjo atsižvelgti ir Lietuvoje veikiantys lietuvių politikai bei jos gyventojai. Kaip matysime toliau, Lietuvoje 1917 m. rugsėjį pirmą kartą apie valstybės nepriklausomybę prabilta Vilniaus lietuvių konferencijoje.
Klausimai ir užduotys
- Kuo skyrėsi PLS M. Januškevičiaus išsakytas požiūris į Lietuvos ateitį nuo kitų tekste paminėtų atstovų kalbų?
- Kodėl PLS kalbėtojai didelį dėmesį skyrė Rusijai?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kodėl Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Pirmojo pasaulinio karo metais veikė ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje?
- Kaip Vasario revoliucija susijusi su PLS?
- Dėl ko PLS atstovai daugiausia ginčijosi?
- Nurodykite PLS reikšmę lietuvių tautai.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu ir papildoma literatūra, palyginkite PLS ir Didįjį Vilniaus Seimą pagal šiuos kriterijus: seimo sušaukimo tikslas, būdas, sudėtis, priimti sprendimai ir jų reikšmė Lietuvai.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš Juozo Tumo-Vaižganto Petrapilio lietuvių seime pasakytos kalbos
Rusijos revoliucinei demokratijai be reikalavimų iš šalies pripažinus visoms tautoms apsisprendimo teisę, jau atėjo metas pasisakyti, kaipgi ir Rusijos lietuviai tremtiniai apsisprendžia savo dabar visos vokiečių pavergtos tėvynės Lietuvos ateitį. <...> Ir aš pasiryžęs esu kalbėti apie nepriklausomą Lietuvą, kaip obalsį, kad visi tai išgirstų ir įsidėmėtų. <...> Taigi Rusijos Lietuvių Seimas turi aiškiai ištarti: etnografinė Lietuva privalo tapti nepriklausoma! Pagaliau visi mes matome, jog Lietuvos klausimas per karo aplinkybes tapo tarptautinis klausimas. Nei rusai, nei vokiečiai vieni patys jo neišriš: riš jį bendrai visų kariaujančiųjų valstybių konferencija. <...> Jeigu turės valstybė jau apsisprendusią tautą, su visiškai aiškiai formuluotais idealais, tai skaitysis su ja... Tad nepriklausomos Lietuvos reikalavimas turi pasiekti ausis visų Europos valstybių. Mes neatsakome už tai, ar bus kas iš to, ar ne, tuojau, ant tų pėdų; mes tik atsakome už tai, ar padarėme ant tų pėdų tuos žingsnius, kurių iš mūsų reikalauja naujai susikrovusios aplinkybės ir sąlygos. O jos visais žvilgsniais, kaip matėme, reikalauja, kad Rusijos Lietuvių Seimas apreikštų pasauliui nepriklausomos Lietuvos reikalavimą.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokia pagrindinė pasakytos kalbos mintis?
- Kokiais motyvais remiantis, pasak kalbėtojo, Lietuva turi tapti nepriklausoma?
- Paaiškinkite kalboje minimas frazes „Rusijos revoliucinė demokratija“, „tautų apsisprendimo teisė“, „etnografinė Lietuva“.
- Kaip šaltinyje minimi rusai ir vokiečiai buvo susiję su Lietuva?
- Kodėl kalbėtojas Lietuvos klausimą laikė tarptautiniu?
- Koks kalbėtojo požiūris į Lietuvos visuomenę? Atsakymą pagrįskite šaltinio teiginiu.
2 ŠALTINIS
1917 m. Petrapilio lietuvių seimo priimta rezoliucija
Rusijos Lietuvių Seimas, sukviestas Petrapilyje 1917 m. geg. 27 d., posėdžiuose nuo geg. 27 d. iki birželio 3 d. svarstė Lietuvos politikos padėjimą ir, žengdamas prie nepriklausomos demokratinės Lietuvos respublikos, kurioje turi būti pripažinta visiems, be tautos ir lyties skirtumo, lygios pamatinės piliečio teisės ir visiška tikėjimo laisvė, ir atsižvelgdamas į tai:
- kad prieš karą viena etnografinės Lietuvos dalis buvo Rusijos, o antra Vokietijos valdžioje;
- kad Rusijos Lietuva per šį karą veik visa užimta vokiečių kariuomenės;
- kad jos klausimas todėl tapo tarptautinis ir bus rišamas Taikos Kongrese;
- kad dėl užimtųjų per karą svetimos valstybės žemių yra nustatytas Rusijos Darbininkų ir Kareivių Atstovų Tarybos ir Laikinosios Vyriausybės pripažintas ir visiems paskelbtas taikos principas – taika be aneksijų ir kontribucijų, leidžiant pačioms tautoms spręsti, ko jos nori;
- kad išskirstytoms tarp kelių valstybių tautoms pripažinta Europos ir Amerikos demokratijų teisė sudaryti vieną politinį kūną;
- kad Lietuva iki XVIII šimtmečio pabaigai turėjo savo atskirą politikos gyvenimą;
- kad esant šioms aplinkybėms metas lietuviams įvykdyti senus politinės laisvės troškimus ir, remiantis apsisprendimo teise, aiškiai visam pasauliui pasakyti, kaip jie savo likimą apsprendžia, nutarė:
- Visa etnografinė Lietuva privalo tapti nepriklausoma valstybė, nuolatinai neutrali.
- Jos neutralumas privalo būti garantuotas Taikos Kongreso.
- Taikos Kongrese turi būti Lietuvos atstovai.
- Lietuvos valdymo būdą ir vidaus tvarką turi nustatyti sukviestas visuotiniu, lygiu ir slaptu balsavimu Steigiamasis Lietuvos Susirinkimas.
3 ŠALTINIS
1917 m. Petrapilio lietuvių seime svarstyta antroji rezoliucija
Lietuvių Seimas Petrapilyje, atstovaująs išblaškytajai po Rusiją demokratinei Lietuvių Tautos daliai, apsvarstęs politinę Lietuvos ateitį posėdžiuose birželio mėn. 1–4 dieną, rado:
- Lietuva yra atskira etnografinė, kultūrinė, ekonominė ir politinė vienata;
- Lietuvos tauta savo politinio ateities likimo klausime yra savarankumo idėjos vedama;
- kiekviena tauta gali pasekmingai vystyti ir plėtoti savo kultūros ir ekonomijos pajėgas tik turėdama pilną politinę savo šalies laisvę;
- šitoji laisvė kiekvienos tautos manoma kaip teisė pilnai savo politinį likimą spręsti;
- politinio tautų apsisprendimo teisė Rusijos Darbininkų bei Kareivių Atstovų Tarybos yra iškelta kaip būsimosios taikos pamatinė sąlyga. Toji pati teisė jau paskelbta pamatiniu taikos principu atskirų Europos ir Amerikos valstybių;
- susidėjusiomis karo aplinkybėmis politinis Lietuvos likimo klausimas tapo tarptautinis ir tokiu būdu tarptautiniam taikos kongrese svarstytinas;
- Tarptautinis taikos kongresas turės sankcionuoti teisę, kad pavergtosios tautos galėtų išsiskirti, jeigu to norės, iš valstybių jas pavergusių, o išsiskyrusioms tautoms turės duoti tarptautinę garantiją laisvo savarankaus politinio gyvenimo, ir vienu balsu nutarė:
- kreiptis į Laikinąją Rusijos valdžią, taip pat į visas valstybes, sąjungininkes bei neutralias, ir reikalauti pripažinti:
- kad lietuvių tautai priklauso politinio apsisprendimo teisė;
- kad savo politinį likimą lietuvių tauta turi teisę spręsti laisvai išrinktame Lietuvos Steigiamajame Susirinkime, visuotinio, be lyties, tautybės ir tikybos skirtumo, tiesaus, lygaus ir slapto balsavimo pamatais, proporcinės sistemos prisilaikant;
- kad lietuvių tauta, kaip užinteresuota tauta, turi teisę turėti savo atstovus tarptautiniame taikos kongrese.
- Apie visa, kas čia yra išdėstyta, pranešti viso pasaulio demokratijoms.
- kreiptis į Laikinąją Rusijos valdžią, taip pat į visas valstybes, sąjungininkes bei neutralias, ir reikalauti pripažinti:
Remdamiesi 2 ir 3 šaltiniais ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokiu tikslu priimti 2 ir 3 šaltiniai?
- Kuo remiantis, pasak pirmosios rezoliucijos, Lietuva turėjo būti nepriklausoma?
- Kodėl pirmojoje rezoliucijoje didelis dėmesys skirtas Rusijai ir Vokietijai?
- Kokią nepriklausomos Lietuvos valdymo formą numatė pirmosios rezoliucijos autoriai?
- Kaip antrojoje rezoliucijoje vertinama Rusija? Atsakymą pagrįskite šaltinio teiginiu.
- Nurodykite svarbiausius abiejų rezoliucijų panašumus (ne mažau kaip tris).
- Nurodykite svarbiausią pateiktų rezoliucijų skirtumą.
- Kuri rezoliucija buvo reikšmingesnė lietuvių tautai? Kodėl?
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"