Šioje temoje MES:
- išsiaiškinsime, kaip pasikeitė Lietuvos valdymas carinės Rusijos okupaciją pakeitus kaizerinės Vokietijos okupacijai;
- sužinosime, su kokiais sunkumais susidūrė Lietuvos gyventojai Vokietijos okupacijos metais;
- gebėsime paaiškinti, kokiomis priemonėmis lietuvių politikai mėgino švelninti Vokietijos okupacinį valdymą Lietuvoje.
Lietuva Pirmojo pasaulinio karo pradžioje
AKTUALU! Kaip Pirmojo pasaulinio karo pradžia paveikė Lietuvos gyventojus?
Pirmasis pasaulinis karas jau pirmosiomis dienomis sukrėtė Lietuvą. Carinė Rusija pradėjo telkti savo kariuomenę prie Lietuvos ir Vokietijos sienų. Kadangi Lietuva nuo 1795 m. buvo sudėtinė Rusijos dalis, Rusijos valdžia Lietuvoje pradėjo vykdyti skubią mobilizaciją, rekvizuoti arklius, vežimus ir ypač rusų kariuomenei reikalingą maistą. Netrukus Lietuvos teritorijoje jau vyko karas. Remiantis nauju įstatymu, visi pasienio gyventojai turėjo pasitraukti 16 km nuo fronto linijų. Dėl šio įstatymo daug pasienio gyventojų neteko namų ir kito turto.
Kai 1914 m. rugpjūčio 17 d. Rusija pradėjo veržtis į Rytų Prūsiją, Mažõsios Lietuvõs lietuviai ir vokiečiai pateko į itin sunkią padėtį: gyventojų paliktus namus plėšė, turtą grobstė besitraukiantys vokiečių kareiviai ir atžygiuojantys rusų kareiviai – pirmomis karo savaitėmis juos lydėjo sėkmė. Rusijos okupuotos teritorijos gyventojai patyrė daug skriaudų: daug Rytų Prūsijos gyventojų neteko savo turto, rusų kariuomenė sudegino daugybę namų. 1914 m. rudenį vokiečių kariuomenė pradėjo veržtis į Lietuvą ir ėmėsi griežtų priemonių prieš vietos gyventojus. Tam tikri miestai ar gyvenvietės privalėjo sumokėti vokiečiams nustatytą kontribuciją. Antai 5 tūkst. markių kontribucija buvo uždėta Tauragės miestui, 25 tūkst. markių – Raséiniams. Šių miestų gyventojai nepajėgė sumokėti tokios sumos, todėl vokiečių vadovybė trūkstamą sumą leido sumokėti maisto produktais.
Lietuvos gyventojams ypač daug nuostolių pridarė pozicinis karas (42.1 pav.), kai kuriose Suválkų–Kalvarijos–Liudvinãvo–Marijámpolės paplentės vietose frontas išsilaikė net pusę metų. Todėl tų apylinkių vietovės ypač nuskurdo. Fronto teritorijose, kur karas užtruko, be gyventojų ir pastatų, smarkiai nukentėjo ir laukai: juose buvo išrausta gilių apkasų, artilerijos sviediniai paliko daugybę duobių, pasėliai buvo sutrypti ar nupjauti arklių pašarui.
1915 m. gegužę Vokietijos kariuomenė vėl pradėjo puolimą. Atsitraukdama rusų kariuomenė naikino geležinkelius, tiltus, plentus, iškraustė svarbesnių pramonės įmonių turtą. Tūkstančiai lietuvių pasitraukė į Rusijos gilumą.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite sunkumus, kurių patyrė Lietuvos gyventojai 1914–1915 metais.
- Kodėl Lietuvos gyventojai nukentėjo tiek nuo vokiečių, tiek nuo rusų karinių veiksmų?
Vokietijos okupacijos ypatumai
AKTUALU! Kaip pasikeitė Lietuvos vidaus padėtis Vokietijos okupãcijos (lot. occupatio – užėmimas) metais?
1915 m. kovo pabaigoje vokiečių kariuomenė pradėjo stumti rusų kariuomenę iš Vokietijos ir per vasarą bei rudenį okupavo vakarines carinės Rusijos gubernijas. 1915 m. rugpjūčio 3 d. vokiečiai užėmė Šiauliùs, rugpjūčio 8 d. – Pãnevėžį, rugpjūčio 31 d. – Kaũną. Vėliau, spalio 2 d., Vokietijos kariuomenė įsiveržė į Vilnių ir netrukus dabartinė Lietuvos teritorija buvo okupuota. Tų pačių metų spalį nusistovėjusi fronto linija nusidriekė išilgai Dauguvos iki Daugpilio, toliau – Naručio ežeru, Biarezinos upe, Pinsko, Pripetės upės link ir išsilaikė iki 1918 m. pabaigos.
1915 m. rugsėjo 18 d. vokiečių kariuomenė įžengė į Vilnių. Vokiečių karinė administracijos vadovybė pirmosiomis okupacijos dienomis rusų, vokiečių ir lenkų kalbomis paskelbė atsišaukimą į Vilniaus miesto gyventojus. Atsišaukime Vilnius vadinamas Lénkijos miestu. Lietuviai sudarė delegaciją (jos gretose buvo J. Basanavičius), ji paaiškino vokiečių vadovybei, kad Vilnius yra Lietuvos miestas. Buvo duotas įsakymas nuplėšti iškabintus atsišaukimus. Tokio požiūrio į Vilnių laikytasi per visą vokiečių okupaciją.
1915 m. rudenį Vokietijos valdžia Rytų fronto kariuomenės okupuotose žemėse įkūrė teritorijos administracinį vienetą ir jį pavadino Oberostù (vok. Ober-Ost) (42.2 pav.). Oberostą valdyti buvo pavesta Vokietijos Rytų fronto vadui feldmaršalui, būsimajam Vokietijos prezidentui Pauliui fon Hindenburgui (Paul von Hindenburg) (42.3 pav.) ir generolui Ėrichui Liudendorfui (Erich Ludendorff) (42.4 pav.). Laikytasi nuostatos, kad okupuota teritorija ir jos ištekliai, maistas ir kitokie turtai turi tarnauti Vokietijos kariuomenei ir Vokietijos gyventojams. Vietos gyventojai gali tenkintis likučiais.
Kurios dabartinės valstybės (jų dalys) priklausė Oberostui?
Į šį naują administracinį teritorijos darinį įėjo Suvalkų, Kauno, beveik visa Vilniaus, taip pat Gardino ir Kuršo gubernijos. Oberosto apygardos buvo suskirstytos į apskritis (iš viso 34), šios – į valsčius (iš viso 230). Tik Vilniaus ir Kauno miestai be apskričių sudarė administracinius vienetus. Aukščiausioji administracijos valdžia priklausė vokiečiams. Pavyzdžiui, apskričių viršininkais paprastai buvo skiriami Vokietijos karininkai ir prieš karą valdiškose įstaigose tarnavę asmenys.
Vokiečių okupacija Lietuvos gyventojams buvo sunki: valdžiai reikėjo mokėti rekvizicijas, pyliavas, ūkių savininkai kasmet turėjo atiduoti nustatytą kiekį javų. Be šių prievolių, ūkininkai dar buvo verčiami duoti kiaušinių, medaus ir kt. duokles. Kariuomenė nusavino daug gyventojų arklių. Vokiečių valdžia (42.5 pav.) įvedė daug draudimų: pavyzdžiui, buvo uždrausta kepti pyragus, avižomis šerti arklius, išeiti už savo seniūnijos ribų ar važiuoti į kitą apskritį be paso, vaikščioti naktimis. Su asmens liudijimu ar pasu buvo galima keliauti pėsčiomis ar važiuoti arkliais savo apskrityje, tolimesnei, nors ir vienkartinei, kelionei reikėjo apskrities viršininko leidimo.
1915 m. lapkričio 23 d. vokiečių valdžia uždraudė parduoti ar kitaip perleisti ūkius kitiems savininkams. Remiantis tų metų gruodžio 5 d. išleistu įstatymu, kiekvienas laikraščio numeris, prieš jį spausdinant, turėjo būti pateiktas okupacinės valdžios cenzūrai. Nuo okupacijos pradžios gyventojai buvo imami dirbti įvairių priverstinių darbų. Jei neatsirasdavo savanorių, valdžios žmonės sugaudydavo reikiamą darbininkų skaičių. Per vokiečių okupacijos laikotarpį prievarta, pagal įsakymus, iš dalies ir savo noru į darbo būrius įstojo apie 130 tūkst. Lietuvos vyrų. Apie 12 tūkst. iš jų buvo išvežti priverstiniams darbams į Vokietiją. Dauguma dirbo vokiečių administruojamuose dvaruose, kirto miškus, tiesė geležinkelius, taisė ar statė tiltus. 1916 m. buvo įvestas Oberosto rublis. Vėliau šį piniginį vienetą pakeitė Oberosto markė, ją gyventojai ėmė vadinti ostmarke (42.6 pav.).
Kodėl ostmarkėse naudoti įrašai net trimis kalbomis?
Klausimai ir užduotys
- Kaip Vokietijos valdžia vertino okupuotos Lietuvos gyventojus?
- Įvertinkite, kaip pasikeitė ekonominė Lietuvos padėtis šalį okupavus Vokietijos kariuomenei.
Lietuvių pastangos sušvelninti okupacinį valdymą
AKTUALU! Kaip lietuviai bandė sušvelninti okupacinį Vokietijos valdymą?
Kaizerinė Vokietija siekė suvokietinti Lietuvą ir įtraukti į Vokietijos sudėtį, todėl jau karo pradžioje Vilniuje įvairių partijų atstovai įkūrė Lietuvių politikos centrą, jis daug dėmesio skyrė karo nulemtoms bėdoms ir Lietuvos ateities klausimams. Šis centras stengėsi padėti nuo karo nukentėjusiems Lietuvos gyventojams. Jo pastangomis 1914 m. lapkričio 14 d. buvo įregistruoti Lietuvių laikinojo komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti įstatai. Gruodį komiteto pirmininku išrinktas M. Yčas, vicepirmininkais – Antanas Smetona ir kunigas Juozapas Kukta. Komitetas veikė kaip labdaros organizacija nuo karo nukentėjusiems Lietuvos gyventojams gelbėti. Vokiečių okupacijos pradžioje M. Yčas ir kai kurie kiti Lietuvių laikinojo komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti nariai pasitraukė į Rusiją, komiteto pirmininku tapo A. Smetona.
Lietuvių politikos centras buvo įpareigotas ginti Lietuvos gyventojų reikalus vokiečių valdžios įstaigose (1 šaltinis). Pavyzdžiui, 1916 m. liepos viduryje lietuvių visuomenės veikėjai A. Smetona (42.7 pav.), Steponas Kairys ir Jurgis Šaulys kreipėsi su memorándumu į Rytų fronto vyriausiąjį karo vadą P. fon Hindenburgą reikalaudami panaikinti visus gyventojų suvaržymus, leisti lietuviškai susirašinėti ir naudotis susisiekimo priemonėmis (2 šaltinis). Vokiečių valdžia į šį raštą nieko neatsakė. Sunkiomis okupacinio valdymo sąlygomis maždaug iki 1917 m. nebuvo galimybės viešai kelti ir Lietuvos valstybingumo klausimo, jį vokiečių valdžia vertino atsargiai.
Klausimai ir užduotys
- Kokiomis aplinkybėmis buvo įsteigtas Lietuvių laikinasis komitetas nukentėjusiems dėl karo šelpti?
- Kaip Vokietijos valdžia vertino Lietuvių laikinąjį komitetą nukentėjusiems dėl karo šelpti?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kaip 1915 m. pasikeitė Lietuvos politinė padėtis?
- Koks buvo pagrindinis Vokietijos valdžios okupacinės politikos Lietuvoje tikslas?
- Apibūdinkite svarbiausius Vokietijos okupacijos Lietuvoje bruožus.
- Nurodykite priemones, kuriomis lietuvių politikai bandė švelninti Vokietijos okupacinį valdymą.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu ir papildoma literatūra, palyginkite carinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos Pirmojo pasaulinio karo metais (vienų metų) Lietuvos gyventojų atžvilgiu vykdytą politiką, pabandykite įvertinti tokios politikos padarinius.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš 1917 m. vasario 17 d. lietuvių atstovų pareiškimo vokiečių Vilniaus-Suvalkų karinei administracijai
Lietuva yra visiškai nelinkusi, kartą jungo nusikračiusi, antrą sau užsidėti, vis tiek koks jis būtų, lenkų ar koks kitoks. Jau vien dėl to negali būti kalbos apie lenkų misiją Lietuvoje, nes tautinį susipratimą įgijusi lietuvių tauta pati jaučiasi subrendusi savo likimą spręsti ir iš tikrųjų siekia savo valstybinio gyvenimo. Tik jisai gali Lietuvai laiduoti visišką savarankiškumą ir galimybes plėsti jos tautinį, politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą.
Lietuvių tauta visai nėra linkusi kėsintis į savo kaimyninių tautų teises, bet ji taip pat reikalauja, kad jos tautinės teisės ištisai būtų gerbiamos ir nebūtų varžomos.
Pagal knygą „Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918. Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė: dokumentų rinkinys“, sud. Edmundas Gimžauskas, Vilnius, 2006, p. 118.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Koks šio pareiškimo tikslas?
- Paaiškinkite šaltinio žodžius „kartą jungo nusikračiusi“.
- Kaip šaltinyje vertinami lenkai? Paaiškinkite pagrindinę tokio vertinimo priežastį.
- Kokios vertybės išskiriamos šaltinyje?
- Padarykite išvadą apie to meto Lietuvos politinę padėtį.
2 ŠALTINIS
Iš lietuvių atstovų rašto „Dabartinės Lietuvos padėties memorandumas“, skirto Vokietijos Rytų fronto kariuomenės vadui
Kai vokiečiai užėmė Lietuvą, buvo paskelbta, kad mokyklose bus galima dėstyti gimtąja kalba. Gyventojai, ilgesingai ištroškę savų mokyklų, pradėjo steigti tokias mokyklas kur tik jie galėjo. Ne visur buvo pakankamai mokytojų ir ne visur buvo pakankamai lėšų mokykloms išlaikyti. Todėl dažnai atsitikdavo taip, kad vokiečių kariai imdavosi iniciatyvos ir įkurdavo vokiškas mokyklas. <...> Todėl Lietuvos gyventojai nebesidomėjo šios rūšies mokyklomis ir nustojo į jas leisti savo vaikus. O jei kažkur dar taip elgdavosi, tai darydavo iš baimės būti nubaustiems. <...>
Vokiečių kareiviai su gyventojais neretai elgiasi visiškai neįtikėtinu būdu. Kai jie verčia juos kaimuose ir dvaruose eiti lažą, neretai naudoja nagaikas ir rykštes, kartais net nepaisydami bažnytinių švenčių. <...> Lygiai taip pat mažai yra saugoma gyventojų nuosavybė, ypač netoli fronto esančiose vietovėse. Neretai iš žmonių atimama paskutinė karvė, iš vaikų – paskutinis pieno ąsotėlis. <...> Lietuviai nepyksta dėl būtinų rekvizicijų, tačiau jie jaučiasi labai nukentėję, jei iš jų atimamas turtas be jokio pakvitavimo arba jei paliekami beverčiai rašteliai. O tokių incidentų labai daug.
Pagal knygą „Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915–1918. Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė: dokumentų rinkinys“, sud. Edmundas Gimžauskas, Vilnius, 2006, p. 103, 105.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Dėl kokios priežasties Lietuvoje aptariamuoju laikotarpiu susiklostė šaltinyje aprašyta padėtis?
- Išskirkite Vokietijos kultūrinės politikos okupuotoje Lietuvoje ypatumus.
- Apibūdinkite Lietuvos gyventojų aptariamuoju laikotarpiu išgyventus sunkumus ūkio srityje.
- Pakomentuokite Lietuvos gyventojų veiksmus, susijusius su Vokietijos okupacine politika.
Sąvokos
Memorándumas – teisinis rašytinis pareiškimas, išdėstantis susitarimo ar sandorio sąlygas.
Oberòstas – per Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijos užimtos Rusijos imperijos dalies teritorinis vienetas. Jam priklausė ankstesnės Suvalkų, Kauno, beveik visos Vilniaus, Gardino ir Kuršo gubernijos; tai Vokietijos kariuomenės užimtos lietuvių, latvių ir dalis baltarusių etninių žemių.
Okupãcija (lot. occupatio – užėmimas) – laikinas kitos valstybės teritorijos (ar jos dalies) užėmimas ir faktinis valdymas.
Pỹliava – duoklė žemės ūkio produktais.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"