Šioje temoje MES:
- nurodysime pagrindines Vokietijos ir jos sąjungininkių pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare priežastis;
- įvertinsime JAV vaidmenį Pirmajame pasauliniame kare;
- apibūdinsime Pirmojo pasaulinio karo padarinius.
JAV įsitraukia į karą ir Antantės pergalė
AKTUALU! Kodėl JAV pakeitė nuomonę ir įsitraukė į Pirmąjį pasaulinį karą?
1917 m., vykstant Pirmajam pasauliniam karui, įvyko didelių pokyčių. Visų pirma, Rùsijoje vasarį įvyko revoliucija ir caras pasitraukė iš valdžios. Šalį ėmusi valdyti Laikinoji vyriausybė pagrindinį dėmesį skyrė šalies vidaus reikalams. Antantė prarado savo partnerį mūšio laukuose ir, silpnėjant Rùsijos pasipriešinimui, Vokietijà su sąjungininkėmis galėjo vis daugiau Rytų fronto karių ir išteklių permesti į Vakarų frontą. Tačiau 1917 m. balandį į karą Antantės pusėje stojo JAV, nors dar prieš metus išrinktas naujasis šalies prezidentas T. V. Vilsonas (45.1 pav.) griežtai atmetė galimybę amerikiečiams dalyvauti kare. JAV stoti į karą (45.2 pav.) paskatino vokiečių povandeniniai laivai, nes jie skandino amerikiečių prekinius laivus, ir Vokietijos noras įsigalėti Euròpoje. Be to, vokiečiai siekė į savo pusę patraukti Mèksiką ir panaudoti ją prieš JAV Apie šį vokiečių užmojį JAV sužinojo 1917 m. vasarį.
Vokietija neketino pasiduoti, pirmiausia sutvarkė Rytų fronto reikalus. Kai derybos su Soviẽtų Rùsija nutrūko, 1918 m. pradžioje Vokietija ir Austrija-Vengrija okupavo likusią Lãtvijos ir Baltarùsijos dalį, Èstiją ir Ukrainą. 1918 m. kovo 3 d. tarp Soviẽtų Rùsijos ir Vokietijos bei jos sąjungininkių buvo sudaryta separãtinė Bresto taikos sutartis (45.3 pav., 1 šaltinis), jos sąlygas padiktavo Vokietija. Ji buvo suinteresuota taika Rytuose, nes norėjo visas pajėgas mesti į Vakarų frontą ir ten įgyti jėgų persvarą.
Remiantis Bresto taikos sutartimi Sovietų Rusija neteko maždaug trečdalio teritorijos (1 mln. km2) – perleido ją Vokietijai (45.4 pav.). Šiai atiteko Lénkija, Lietuvà, Lãtvija, Èstija, dalis Baltarusijos ir Monzundo salyno (dab. Vakarų Èstijos salyno). Sovietų kariuomenė turėjo pasitraukti iš Ukrainos, Súomijos ir Alandų salų. Arda, Karsas ir Batumis atiteko Osmanų imperijai. Be to, Sovietų Rusija turėjo demobilizúoti savo kariuomenę (paleisti karius iš karo tarnybos į atsargą) ir sumokėti Vokietijai 6 mlrd. markių kontribuciją.
Nors Bresto sutartį pasmerkė dauguma Rusijos politinių jėgų, bolševikai, sudarydami sutartį, vadovavosi ne patriotiniais jausmais savo šaliai, o, prasidėjus pilietiniam karui, bet kokia kaina siekė išsilaikyti valdžioje. Be to, V. Leninas suprato, kad Vokietija anksčiau ar vėliau karą pralaimės ir visos sutartys su ja bus anuliuotos, todėl pasirinko Bresto taiką. Kai 1918 m. pabaigoje Vokietija karą pralaimėjo, Sovietų Rusija Bresto taiką paskelbė negaliojančia.
Vakarų fronte Vokietijos padėtis darėsi kritinė. Vokiečiai ryžosi iki liepos, t. y. prieš JAV kariuomenei išsilaipinant Europoje, sumušti prancūzus ir britus. 1918 m. kovą jie pradėjo puolimą prie Parỹžiaus, bet didesnių pergalių nepasiekė. Liepos mėnesį puolė britai ir prancūzai. Po mūšių prie Marnos ir Amjeno (Šiaurės Rytų Prancūzijoje) jie privertė vokiečius trauktis. Itãlija sėkmingai puolė Áustriją-Veñgriją. Trilypės sąjungos šalys viena po kitos pasidavė Antantės valstybėms.
Lapkričio pradžioje Vokietijoje kilo revoliucija ir imperatorius Vilhelmas II buvo nuverstas. Lapkričio 11 d. prie Paryžiaus, Kompjenės miške, Vokietija su Antantės šalimis pasirašė paliaubas (45.5 pav.), jos reiškė Pirmojo pasaulinio karo pabaigą.
Pasidomėkite, kuo nuotraukoje užfiksuotas įvykis buvo svarbus pasauliui.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl bolševikai sudarė Bresto taiką su Vokietija ir jos sąjungininkais?
- Kaip Lietuva susijusi su Bresto taika?
Karo padariniai
Pirmasis pasaulinis karas truko ketverius metus, žuvo maždaug 10 mln. žmonių, dar apie 20 mln. buvo sužeisti ar tapo neįgalūs. Valstybių patirti nuostoliai (amerikiečių – 116 tūkst., prancūzų – 1,6 mln., britų – beveik 800 tūkst., vokiečių – 1,8 mln. žuvusiųjų) aiškiai parodė karo absurdiškumą.
Galima palyginti JAV nuostolius, patirtus per Pirmąjį ir Antrąjį (1939–1945 m.) pasaulinius karus. Antrajame pasauliniame kare JAV neteko 2,3–3 kartus daugiau karių negu Pirmajame, nes 1917–1918 m. karinės amerikiečių pajėgos kariavo tik pusantrų, o Antrajame pasauliniame kare – pusketvirtų metų. Be to, tai darė tik viename nedideliame karo ruože, t. y. Vakarų fronte, o ne visame pasaulyje.
Per karą neišvengta visuotinių tam tikrų tautų žudynių. Antai 1915 m. gegužę Osmanų imperijos vyriausybė paskelbė, kad armėnai turi būti iškeldinti iš Rytų Anatolijos. Manyta, kad krikščionys armėnai slapta palaiko rusus Kaukazo fronte ir ketina atkurti vientisą Armėniją, kurią gintų Rusija. Dėl šio valdžios nutarimo pradėtas vykdyti armėnų tautos genocidas, per jį sunaikinta apie 1,5 mln. gyventojų.
Karas iš esmės pakeitė politinį Europos žemėlapį. Per jį ar iš karto jam pasibaigus iš žemėlapių išnyko Rusijos, Osmanų, Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos imperijos (45.6 pav.). Jų vietoje atsikūrė ar susikūrė naujos valstybės: Súomija, Áustrija, Lietuvà, Lénkija, Lãtvija, Čekoslovãkija, Veñgrija, Èstija, Serbų, Kroãtų ir Slovėnų valstybė (45.7 pav.). 1920 m. Osmanų imperijos nacionalistai, vadovaujami Mustafos Kemalio (Mustafa Kemal Paşa), įvykdė valstybės perversmą, nuvertė sultoną ir Turkiją paskelbė respublika, ją 1923 m. pripažino didžiosios pasaulio valstybės.
Apibūdinkite Rusijos, Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos teritorijų padėtį prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir jam pasibaigus. Kokia priežastis lėmė žemėlapyje matomus teritorinius pokyčius?
Po Pirmojo pasaulinio karo pasaulyje pasikeitė galių pusiausvyra. Iki karo didžiojoje pasaulio politikoje svarbiausios buvo šios Europos valstybės: Didžióji Britãnija, Prancūzijà, Rùsija, Vokietijà, Áustrija-Veñgrija, Itãlija. Karui pasibaigus, be gerokai susilpnėjusių Didžiõsios Britãnijos, Prancūzijos ir Itãlijos, į pirmą vietą iškilo JAV. Ši šalis prieš karą beveik nedalyvavo didžiojoje pasaulio politikoje. Po Pirmojo pasaulinio karo svarbiausi tarptautinės politikos sprendimai negalėjo būti priimami be JAV. Be to, JAV finansinė padėtis per karą pagerėjo: skolininkė (karo pradžioje JAV kitoms valstybėms buvo skolinga apie 4 mlrd. dolerių) po karo tapo skolintoja. JAV, palyginti su didžiosiomis Europos valstybėmis, patyrė mažiausiai nuostolių, nes vėliausiai įstojo į karą. Kitos didžiosios Europos valstybės, įskaitant ir imperijų karaliene vadintą Didžiąją Britãniją, per karą gerokai prasiskolino. Rusija iš viso pasitraukė iš didžiosios politikos (2 šaltinis). Tolesnis europiečių likimas turėjo priklausyti nuo JAV ir nuo Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos sugebėjimo susitarti dėl stabilumo ir taikos Europoje.
Klausimai ir užduotys
- Kurių imperijų Europoje neliko pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui?
- Iš kurių valstybių, baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, išsivadavo Lietuva, Latvija ir Estija?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kodėl 1917 m. JAV apsisprendė įsitraukti į karą?
- Kaip Bresto taika pakeitė Sovietų Rusijos padėtį?
- Nurodykite Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare priežastis.
- Apibūdinkite svarbiausius Pirmojo pasaulinio karo padarinius.
- * Įrodykite arba paneikite teiginį, kad, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, JAV tapo įtakingiausia pasaulio valstybe.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Apie Bresto taiką
Leninas norėjo taikos su Vokietija, tačiau pasiūlytos tokios žeminančios sąlygos, kad tuo negalėjo patikėti net pačios Vokietijos diplomatai. Rusams liepta atiduoti Vakarams kone visą carinę imperiją. To padaryti nesiryžo net pats Leninas. Todėl abi šalys tik 1918-ųjų kovą pasirašė Brest-Litovsko taikos sutartį, pagal kurią Vokietijai atiteko Estija, Lietuva ir didžioji dalis Lenkijos. Ukrainai suteikta nepriklausomybė, dėl kurios Rusija neteko <...> Kijevo, trečdalio savo gyventojų, pusės pramonės pajėgumų ir beveik visų anglies kasyklų.
Rusija nukentėjo, tačiau kaizerio godumas jį visiškai pražudė. Dėl keturis mėnesius trukusių Brest-Litovsko derybų užtruko armijos perkėlimas iš Rytų fronto į Vakarus. To užteko, kad karas būtų pralaimėtas.
Pagal Simon Jenkins knygą „Trumpa Europos istorija. Nuo senovės Graikijos ir Romos iki 21-ojo amžiaus“, Vilnius, 2022, p. 267.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kodėl V. Leninas siekė taikos su Vokietija?
- Kaip šaltinyje vertinama Bresto taika?
- Kodėl Sovietų Rusija išdrįso sudaryti Bresto taiką?
- Kuo Bresto taika buvo naudinga Vokietijai?
- Kaip Bresto taika susijusi su tolesniu Vokietijos likimu?
2 ŠALTINIS
Istorikė Aldona Gaigalaitė apie Rusijos padėtį 1919 metais
Rusijos padėtis 1919 metais buvo labiau negu sudėtinga. Rusija, Antantės šalių sąjungininkė Pirmajame pasauliniame kare, savo kariniais, politiniais ir ekonominiais resursais atlaikė ilgiausią ir sudėtingiausią 2 tūkstančių kilometrų ilgio frontą, patyrė didžiulių nuostolių ir netekčių. Tačiau ji pirmoji ir pasitraukė iš karo. Be to, pasitraukė ne dėl to, kad ją privertė išorės sąlygos, o dėl to, kad susiklostė sudėtingos vidaus aplinkybės. Per vienerius 1917 m. pasikeitė ne tik dvi politinės valdžios, bet ir dvi skirtingos santvarkos. Sumaištis nesibaigė 1917 m. rudenį, o atvirkščiai – tada ir prasidėjo. Sudėtingiausia Rusijos vidaus ir tarptautinė situacija kaip tik ir susiklostė 1919 m., kai šalių nugalėtojų atstovai susėdo prie bendro stalo Paryžiuje, kad nubaustų karą pralaimėjusias šalis ir lemtų nuo jų nukentėjusiųjų ir pavergtų kraštų likimą. O kas tuo tarpu buvo Rusija? <...>
Antantės sąjungininkė carinė Rusija nebeegzistavo. Tarptautinė politika jos teisių ir valdžios perėmėja pripažino Rusijos Laikinąją vyriausybę. Tačiau ji valdžios nebeturėjo, nes Maskvoje sėdėjo V. Lenino vadovaujama Komisarų taryba. Užsienis jos nepripažino, kaip nepripažino ir nemaža dalis buvusios Rusijos imperijos tautų ir gyventojų. Rusijoje vyko karas dėl valdžios, kurį rėmė Antantės šalių politinės ir karinės jėgos, norėdamos atkurti Rusijos demokratiją ir nuversti bolševikų vyriausybę.
Pagal Aldonos Gaigalaitės knygą „Lietuva Paryžiuje 1919 metais“, Kaunas, 1999, p. 45–46.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Apibūdinkite vidaus ir išorės politikos sunkumus, su kuriais susidūrė Rusija pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui.
- Kieno iniciatyva Rusija pasitraukė iš Pirmojo pasaulinio karo?
- Šaltinyje minima, kad Rusijoje 1917 m. pasikeitė dvi politinės valdžios. Kokie Rusijos įvykiai turimi omenyje?
- Kodėl Antantei neegzistavo carinė Rusija ir kodėl ji po Pirmojo pasaulinio karo nepripažino Rusijos valdžioje buvusių bolševikų?
Sąvokos
Demobilizúoti – paleisti karius iš tikrosios karo tarnybos į atsargą.
Genocidas – sąmoningas ir sistemingas žmonių naikinimas dėl jų priklausymo etninei, tautinei, religinei ar rasinei grupei.
Separãtinė taikà – be sąjungininkų žinios ar sutikimo sudaryta karinei koalicijai priklausančios valstybės taikos sutartis.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"