Šioje temoje MES:
- aptarsime svarbiausius Versalio sutarties nuostatus;
- įvertinsime Versalio sutarties poveikį Vokietijai;
- nustatysime svarbiausius pokyčius Europos politiniame žemėlapyje pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui.
Paryžiaus taikos konferencija ir didžiųjų valstybių planai
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl, dar prieš sušaukiant Paryžiaus taikos konferenciją, pernelyg skyrėsi didžiųjų valstybių planai?
Kai 1918 m. lapkritį Vokietijà pasirašė Kompjeno paliaubas ir kapituliãcijos sutartį, tolesnį jos likimą sprendė Paryžiaus taikos konferencija, ji buvo sušaukta kitų metų pradžioje. Antantės valstybės susirinko spręsti Vokietijos klausimo ir aptarti pokario Europos reikalų. Panašiai elgėsi didžiosios Europos valstybės, sutriuškinusios Prancūzijos imperatorių Napoleoną Bonapartą (Napoléon Bonaparte), kai 1814–1815 m. susirinko į Vienos kongresą spręsti tuometės Prancūzijos ir Europos likimo. Vienos kongrese didžiausią įtaką turėjo vokiečių valstybė Prūsija su Áustrija, Rùsija ir Didžióji Britãnija.
Paryžiaus taikos konferencijoje didžiųjų valstybių statusas ir vaidmuo gerokai pasikeitė. Nors 1919 m. sausį prasidėjusioje Paryžiaus taikos konferencijoje dalyvavo daugelio pasaulio valstybių atstovai (į konferenciją buvo pakviestos 27 valstybės; nebuvo pakviestos nugalėtosios šalys), svarbiausias vaidmuo atiteko Prancūzijai, Didžiajai Britãnijai ir JAV – pastaroji anksčiau nebuvo dalyvavusi tokiuose reikšminguose pasaulio politiniuose įvykiuose. Didžiajai Britanijai atstovavo ministras pirmininkas Deividas Loidas Džordžas (David Lloyd George), Prancūzijai – ministras pirmininkas Žoržas Benžamenas Klemanso (Georges Benjamin Clemenceau), JAV – prezidentas T. V. Vilsonas (46.1 pav.) (jis visame pasaulyje išgarsėjo 1918 m. sausio 8 d., kai paskelbė „Keturiolikos punktų“ programą (46.2 pav.).
46.2 pav. JAV prezidento Tomo Vudro Vilsono 1918 m. sausio 8 d. paskelbta Taikos, arba „Keturiolikos punktų“, programa
1. | Atviros taikos sutartys ir jokių diplomatinių susitarimų, kurie būtų slepiami nuo visuomenės. |
2. | Nevaržoma laivų navigacija jūrose, esančiose už teritorinių vandenų, tiek karo, tiek taikos metu. |
3. | Laisva prekyba tarp valstybių, pašalinant bet kokius ekonominius barjerus, ir lygių prekybos teisių sudarymas visoms valstybėms. |
4. | Visos valstybės turi sumažinti kariuomenės dydį iki minimalaus skaičiaus karių, kuris būtų skirtas tik valstybės vidaus saugumui užtikrinti. |
5. | Kolonijų poreikių įgyvendinimo svarstymas turi būti nešališkas ir atviras. Kolonijos poreikiai turi būti vertinami kaip lygūs ją valdančios šalies poreikiams. |
6. | Visos užsienio valstybių kariuomenės turi būti išvestos iš Rusijos teritorijos; Rusijai turi būti sudarytos sąlygos laisvai bendradarbiauti su kitomis valstybėmis, pasirinkti vidinės politikos kryptį, ateityje užtikrinti jai pakvietimus į laisvų tautų sąjungas bei suteikti teisę į bet kokią pagalbą. |
7. | Visos užsienio valstybių kariuomenės turi būti išvestos iš Belgijos teritorijos; Belgija turi būti atstatyta kaip nepriklausoma valstybė užtikrinant, kad nebus kėsinamasi į jos suverenitetą. |
8. | Visa Prancūzijos teritorija turi būti išlaisvinta, užimta teritorija – atstatyta; visa Prūsijos karalystės padaryta žala Prancūzijai 1871 m. (turint omenyje iš Prancūzijos atimtus Elzaso ir Lotaringijos regionus) turi būti atstatyta tam, kad būtų užtikrinta taika. |
9. | Italijos teritorijos sienos turi būti nustatytos pagal aiškiai matomas etnines ribas. |
10. | Austrijos-Vengrijos tautoms turi būti užtikrinta teisė į autonomiją. |
11. | Visos užsienio valstybių kariuomenės turi būti išvestos iš Rumunijos, Serbijos ir Juodkalnijos; Serbijai turi būti užtikrintas saugus priėjimas prie jūros; kai kurioms Balkanų valstybėms turi būti suteiktos tarptautinės garantijos, užtikrinančios ekonominį ir politinį suverenumą bei teritorinį vientisumą. |
12. | Osmanų imperijos turkiškajai gyventojų daliai turi būti užtikrintas saugus suverenitetas; kitoms turkų valdomoms tautoms turi būti suteiktas visiškas saugumas ir galimybė autonomiškai plėstis; tarptautinės garantijos turi užtikrinti, kad Dardanelų sąsiauris nuolatos būtų atviras laivybai ir prekybai tarp visų valstybių. |
13. | Turi būti sukurta nepriklausoma Lenkijos valstybė, į kurios teritoriją turėtų būti įtrauktos etninės lenkų žemės, kuri turėtų laisvą ir saugų priėjimą prie jūros ir kurios politinė bei ekonominė nepriklausomybė būtų užtikrinta tarptautiniu paktu. |
14. | Turi būti sukurta visuotinė tautų asociacija, reglamentuota konkrečių paktų, kurios tikslas būtų užtikrinti politinę nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą tiek mažosioms, tiek didžiosioms valstybėms. |
Pagal https://lt.wikipedia.org
Nors oficialiai visų trijų valstybių lyderiai kalbėjo apie Vokietijos nuginklavimą ir taikos pasaulyje išsaugojimą, kiekviena valstybė turėjo ir savo planų, apie kuriuos viešai nebuvo kalbama. Be to, JAV, siekdamos ateityje užkirsti galimybę kilti naujam karui, pasiūlė įkurti Tautų Sąjungą – tarptautinę organizaciją (1 šaltinis), kuri turėtų užtikrinti taiką pokario pasaulyje.
Klausimai ir užduotys
- Kokiu tikslu buvo sušaukta Paryžiaus taikos konferencija?
- Kuo Paryžiaus taikos konferencija buvo panaši į 1814–1815 m. įvykusį Vienos kongresą?
Versalio taikos sutarties nuobaudos Vokietijai
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl Versalio sutarties nuostatos sulaukė labai prieštaringų vertinimų?
Prieš penkiasdešimt metų, 1871-aisiais, O. fon Bismarkas, kuris Vokietiją paskelbė imperija, privertė Prancūziją pasirašyti žeminančią Versalio taikos sutartį (2 šaltinis). 1919 m. birželio 28 d. Prancūzija ir jos sąjungininkės atsilygino Vokietijai Versalio rūmų Veidrodžių salėje pasirašydamos taikos sutartį. Šioje sutartyje kaip pagrindinę karo kaltininkę nurodė Vokietiją ir jai numatė griežtų nuobaudų. Pagal šią sutartį Vokietija neteko 13 proc. ikikarinės teritorijos. Aukštutinė Silezija (po 1921 m. plebiscito) buvo atiduota atsikūrusiai Lenkijai, ši dar gavo išėjimą prie Báltijos jūros ir žemes prie Poznanės – vadinamąjį Lenkijos koridorių, kuris atskyrė Rytų Prūsiją nuo likusios Vokietijos. Dancigo (Gdansko) miestas gavo laisvojo miesto statusą, jį turėjo prižiūrėti Tautų Sąjunga. Vokietija prarado visas kolonijas – jos taip pat buvo perduotos prižiūrėti Tautų Sąjungai (46.3 pav.).
Kurių didžiausių teritorijų neteko Vokietija pasirašius Versalio sutartį?
Prancūzijà atgavo Elzasą ir Lotaringiją, kurių buvo netekusi 1871 m., po karo su Prūsija. Belgijai teko dvi nedidelės Eupeno ir Malmedi apygardos. Remiantis Versalio taikos sutarties 99 straipsniu, Klaipėdos kraštas buvo atimtas iš Vokietijos ir perduotas Tautų Sąjungai prižiūrėti, valdyti – Prancūzijai. Vokietijai uždrausta turėti įtvirtinimų tiek kairiajame, tiek dešiniajame Reino krante, riba buvo 50 kilometrų į vakarus nuo upės. Ši Vokietijos ir Prancūzijos pasienio teritorija pradėta vadinti demilitarizúota Reino zonà, ji turėjo būti visiškai nuginkluota, čia buvo uždrausta bet kokia Vokietijos veikla. Kaip kompensaciją už sugriautas anglių kasyklas šiaurėje ir reparãciją iš Vokietijos už nuostolius, padarytus per karą, demilitarizuotą Reino zoną ir Saro sritį valdyti pavesta Tautų Sąjungai (po 15 metų minėtos teritorijos gyventojai turėjo būti apklausti, kuriai valstybei norėtų priklausyti). Prancūzija gavo Saro anglių kasyklas.
Vokietijos karinį pajėgumą gerokai sumažino Versalio taikos sutartyje numatyti kariniai apribojimai: sausumos kariuomenės jai leista turėti 100 tūkst. karių, įskaitant ir policijos pajėgas vidaus tvarkai palaikyti, laivyno – tik 6 kreiserius ir kelis mažesnius laivus, karininkų, įskaitant ir įvairių rikiuočių štabų personalą, negalėjo būti daugiau nei 4 tūkstančiai. Panaikinta visuotinė privalomoji karo tarnyba. Vokietijai uždrausta turėti puolamųjų ginklų: povandeninių laivų, lėktuvų, tankų ir sunkiosios artilerijos. Buvo išformuotas jos generalinis štabas. Be to, Vokietija privalėjo atlyginti karo nuostolius nuo jos nukentėjusioms valstybėms, t. y. išmokėti reparacijas, jų dauguma turėjo atitekti Prancūzijai ir Belgijai (kaip labiausiai per karą nukentėjusioms valstybėms).
Klausimai ir užduotys
- Kodėl Versalio sutartyje ypatingas dėmesys skirtas Vokietijai?
- Nurodykite, kokią įtaką Vokietijai padarė Versalio sutarties pasirašymas.
Lietuvos delegacija Paryžiuje ir Taikos sutartys su buvusiomis Vokietijos sąjungininkėmis
AKTUALU! Kodėl Lietuvos delegacija nebuvo laukiama Paryžiaus taikos konferencijoje?
Kadangi 1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybę paskelbusi Lietuva stengėsi pasinaudoti tarptautine situacija ir gauti tarptautinį pripažinimą, nustatyti Lietuvos sienas ir tapti kuriamos Tautų Sąjungos nare, į Paryžiaus taikos konferenciją buvo išsiųsta pirmininko A. Voldemaro vadovaujama delegacija. Tačiau Lietuvos atstovams, kitaip nei Lenkijos, neleista oficialiai dalyvauti konferencijoje (3 šaltinis). Lietuviams savo tikslų teko siekti aplinkiniais keliais: neoficialiuose susitikimuose su žymiais Vakarų šalių politikais kelti Lietuvos valstybės pripažinimo klausimą pabrėžiant, kad lietuvių tauta nenori turėti nieko bendro su Lenkija, nes ši siekia atkurti ATR.
Tókios Lenkijai priešiškos lietuvių delegacijos kalbos Vakarų valstybių atstovams buvo nepriimtinos. Prancūzija konferencijoje rodė išskirtinį dėmesį Lenkijai, nes ji, prancūzų valdžios supratimu, pokario Europą turėjo saugoti nuo Rusijos bolševizmo pavojaus ir iš rytų prižiūrėti nusilpusią Vokietiją. Vis dėlto per Paryžiaus taikos konferenciją Vakarų valstybių atstovai pirmą kartą atkreipė dėmesį į lietuvių ir lenkų nesutarimus, lietuvių tautos siekį turėti nepriklausomą valstybę. Tai buvo nemažas lietuvių delegacijos laimėjimas. Tuo metu Rusijoje vyko pilietinis karas, jo baigtis, kartu ir tolesnis visos valstybės likimas buvo neaiškūs, todėl Vakarų valstybės į 1918 m. paskelbtą Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nepriklausomybę žiūrėjo atsargiai.
1919–1920 m. su buvusiomis Vokietijos sąjungininkėmis Austrija, Vengrija, Bulgarija ir Turkija Antantės valstybės sudarė taikos sutartis. Pagal šias sutartis buvusios Vokietijos sąjungininkės įsipareigojo sumažinti savo kariuomenes, sumokėti tam tikrą sumą reparacijų, taip pat atsisakė dalies savo teritorijų po karo susikūrusių valstybių labui. Tačiau šios sutartys neprilygo Versalio taikos sutarčiai, pagal kurią Vokietija buvo pripažinta pagrindine karo kaltininke ir turėjo nukentėjusioms nuo karo valstybėms išmokėti beveik visą kontribucijų ir reparacijų sumą. Tikslus mokėjimas buvo nustatytas 1920 m. birželį Spa (Belgijoje) vykusioje konferencijoje.
Klausimai ir užduotys
- Kokiu tikslu 1919 m. Lietuvos delegacija lankėsi Paryžiuje?
- Kuo Versalio sutartis buvo panaši į 1919–1920 m. Antantės pasirašytas sutartis su Austrija, Vengrija, Bulgarija ir Turkija?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kokių tikslų siekė didžiosios valstybės Paryžiaus taikos konferencijos sušaukimo išvakarėse?
- Kurių valstybių atstovai Paryžiaus taikos konferencijoje atliko didžiausią vaidmenį? Kodėl?
- Įrodykite arba paneikite teiginį, kad Versalio sutartimi Vokietija buvo pažeminta.
- Apibūdinkite 1919 m. vyravusį Vakarų valstybių požiūrį į Lietuvos nepriklausomybę.
TYRINĖKITE!
Nustatykite, kurie T. V. Vilsono 1918 m. sausio 8 d. paskelbtos Taikos, arba „Keturiolikos punktų“, programos punktai buvo įgyvendinti pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Satyrinio Didžiosios Britanijos savaitraščio „Punch“ karikatūra „Per didelis svoris“, 1919 metai
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Koks istorinis veikėjas vaizduojamas karikatūroje?
- Kokią prasmę karikatūros autorius suteikė pavaizduotam paukščiui ir alyvos šakelei?
- Kodėl ant alyvos šakelės parašyta „Tautų lyga“?
- Pakomentuokite virš karikatūros parašytus žodžius „per didelis svoris“.
- Nurodykite, ar karikatūra objektyviai vaizduoja istorinius įvykius. Atsakymą argumentuokite.
2 ŠALTINIS
Apie Versalio taikos sutartį
Laimėjusių valstybių vadovai susirinko Paryžiuje ir pasirašė Versalio taikos sutartį. <...> Delegatai susirinko tarsi vedami mistinio tikėjimo, kad Didysis karas, pagal įvairiai pateikiamus H. G. Velso žodžius, „buvo karas, turėjęs užbaigti visus karus“. Niekas neįsivaizdavo, kad kažkas panašaus gali įvykti ateityje. <...>
Tad delegatai darė viską, kad karo daugiau nebūtų. Vokiečiai tikėjosi keturiolikos punktų susitarimo, kurį 1918-ųjų sausio mėnesį pasiūlė Vilsonas. Europos šalių santykiai turėjo būti grįsti demokratijos, savarankiškumo ir laisvos prekybos principais. <...>
Tačiau Vokietijos ir Vilsono viltis sudaužė Prancūzija, kuri, vedama karingai nusiteikusio buvusio žurnalisto Žoržo Klemanso, nusprendė, kad „Bismarko palikimą reikia nušluoti nuo žemės paviršiaus“. Vokietija turi būti pažeminta. <...> Sutartimi radikaliai perbraižytas Rytų Europos žemėlapis. <...> Tautų lyga, kurios įkūrėja ir laiduotoja galiausiai nusprendė prie jos neprisijungti <...> liko neveiksni ir neturėjo jokių galimybių priversti valstybes laikytis jos principų.
Pagal Simon Jenkins knygą „Trumpa Europos istorija. Nuo senovės Graikijos ir Romos iki 21-ojo amžiaus“, Vilnius, 2022, p. 269–271.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokiomis aplinkybėmis ir kodėl priimta Versalio taikos sutartis?
- Kaip Versalio taikos sutartis susijusi su šaltinyje minimu T. V. Vilsonu?
- Kodėl Vokietija daug tikėjosi iš T. V. Vilsono pasiūlyto keturiolikos punktų susitarimo?
- Pakomentuokite šaltinyje minimus žodžius „Bismarko palikimas“.
- Apibūdinkite Prancūzijos požiūrį į Vokietiją ir jį paaiškinkite.
- Padarykite išvadą apie Versalio taikos sutartį, šaltinyje minimą Tautų lygą ir Europos saugumą pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui.
3 ŠALTINIS
Iš Petro Klimo atsiminimų apie Lietuvos delegacijos padėtį Paryžiaus taikos konferencijoje
Silpniausia mūsų gausios delegacijos darbo pusė buvo jos neoficialumas. Mes nebuvome prileisti prie Konferencijos stalo. Tik viena Lenkija buvo išskirta iš buvusios Rusijos, kaip jau savarankiška valstybė ir net kariaujanti sąjungininkų eilėse; Latvijos, Estijos ir Lietuvos klausimai buvo svarstomi Rusijos problemų komplekse. Nedalyvaujant Rusijos delegatams, tie klausimai buvo atidedami arba rezervuoti tam tikrai Rusijos komisijai. Mums teko veikti tik neoficialiai Konferencijos prieškambariuose. Todėl Lenkijos pozicija mūsų atžvilgiu buvo nepalyginamai stipresnė. Lenkai tatai, žinoma, išnaudojo. Jie nesivaržė reikšti savo pretenzijas į Lietuvą kaip savo provinciją. Lenkijos karas su bolševikais pelnė jai ir tam tikrą europinį prestižą. Ji gynė Vakarų valstybių interesus, kuriuos bolševikai trempte sutrempė. Lietuvos antilenkiškas nusistatymas dar labiau silpnino jos vaidmenį.
Pagal Petro Klimo knygą „Lietuvos diplomatinėje tarnyboje“, Vilnius, 1991, p. 23.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Su kokiais sunkumais susidūrė Lietuvos delegacija Paryžiuje?
- Nurodykite priežastis, dėl kurių konferencijos dalyviai palankiai vertino Lenkiją.
- Pakomentuokite Lenkijos veiksmus konferencijoje. Kas juos lėmė?
- Kodėl Lietuva buvo nusistačiusi „antilenkiškai“?
- Kodėl konferencijoje nedalyvavo Rusija?
Sąvokos
Demilitarizúota zonà – teritorija, kurioje sutartimis ar susitarimais tarp valstybių, karinių galybių ar besivaržančių grupių draudžiama įrengti karinius objektus arba vykdyti karinę veiklą.
Kapituliãcija – karo veiksmų nutraukimas ir pasidavimas nugalėtojų malonei.
Plebiscitas – visuotinis balsavimas paprastai teritorijos, kartais santvarkos klausimu.
Reparãcijos – nuostolių atlyginimas pasibaigus karui. Nusikaltusi valstybė (agresorė) pinigais, prekėmis, pramonine įranga, transporto priemonėmis, karo technika atlygina nuostolius nukentėjusioms šalims.
Tautų Sąjunga – tarptautinė organizacija, įkurta 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje. Pagrindinis šios organizacijos tikslas – užkirsti kelią naujiems karams, o konfliktus spręsti taikiomis priemonėmis.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"