Šioje temoje MES:
- nustatysime, kodėl jakobinų valdymas vadinamas diktatūra;
- nagrinėsime, kaip pasikeitė Prancūzijà jakobinų valdymo laikotarpiu;
- apibūdinsime jakobinų valdymo pabaigą ir poveikį Prancūzijai.
1. Jakobinų diktatūra
AKTUALU! Kaip Prancūzijos revoliucija susijusi su giljotina? Kodėl?
Įvykdžius mirties bausmę karaliui, keletą mėnesių tarp jakobinų ir žirondistų vyko kova dėl valdžios. Dviejų politinių jėgų varžymasis silpnino Prancūzijos valdžią kovojant su karaliaus šalininkais ir kitomis valstybėmis. Padėtis pasikeitė, kai 1793 m. birželį sankiulotai apsupo Konventą ir privertė iš jo pasišalinti žirondistus. Valdžią į savo rankas paėmė jakobinai: Maksimiljenas Robespjeras (Maximilien Robespierre) (5.2 pav.), Žanas Polis Maratas (Jean-Paul Marat), Žoržas Žakas Dantonas (George Jacques Danton), Lui Antuanas de Sen Žiustas (Louis Antoine de Saint-Just). Jų lyderis M. Robespjeras buvo teisininkas, 1789 m. sušauktuose Generaliniuose luomuose – deputatas nuo trečiojo luomo. Pasižymėjo oratoriaus gebėjimais, Steigiamajame susirinkime buvo jakobinų klubo, kuriame aktyviai reiškėsi, lyderis.
Koks vaidmuo Prancūzijos revoliucijos metais teko paveiksle pavaizduotam asmeniui? Kaip baigėsi jo politinė karjera?
Jakobinams buvo svarbios Ž. Ž. Ruso idėjos. Jie pasisakė už visuotinę rinkimų teisę, už turtinės nelygybės mažinimą. Jakobinai idealizavo respubliką ir dėl jos išsaugojimo buvo pasiryžę net panaudoti jėgą.
Paėmę valdžią į savo rankas, jakobinai joje išbuvo vienus metus (1793 m. birželį – 1794 m. liepą). Jų valdymas vadinamas jakobinų diktatūra. Aukščiausia valdžia priklausė Visuomenės gelbėjimo komitetui, kuris sudarė vyriausybę, o ši valdė šalį drastiškomis priemonėmis – terorù. Nuo jo pirmiausia nukentėjo Konvente opozicijoje esantys žirondistai. Bet kuris įtariamasis galėjo būti suimtas, teisiamas Revoliucinio tribunolo ir nukirsdintas. Išpopuliarėjo giljotina (5.1 pav.) – mirties bausmės instrumentas, kurį naudoti pasiūlė gydytojas Žozefas Ignasas Giljotenas (Joseph Ignace Guillotin) (1 šaltinis).
Nuo teroro nukentėjo daug nekaltų žmonių. Šalyje niekas negalėjo jaustis saugus. Teroru siekta sukurti tokią baimės atmosferą ir netikrumo aplinką, kad nekiltų net minties pasipriešinti valdžiai. Tokia jakobinų politika suskaldė šalį į jų šalininkus ir priešininkus. Kilo pilietinis karas. Pasipriešinimas įsiplieskė ne tik Vandėjoje, bet ir kitose provincijos vietose, kur sukilo gyventojai, pasipiktinę susidorojimu su žirondistais. Sukilimai buvo numalšinti žiauriomis priemonėmis. Tulòno sukilimą žiauriai numalšino būsimasis Prancūzijos valdovas, tuo metu jaunas karininkas Napoleonas Bonapartas.
Tuo pačiu metu Prancūzija toliau kariavo su kitomis Europos valstybėmis (5.3 pav.). Rùsijos imperatorienės Jekaterinos teigimu, „Prancūzijos reikalai yra visų karūnuotų galvų rūpestis“. Su Prancūzija kariaujančios valstybės siekė stabilizuoti padėtį Prancūzijoje ir atkurti monarchiją (2 šaltinis). Jakobinams net pavyko pertvarkyti šalies kariuomenę: įvesta visuotinė karo prievolė, sudarytos sąlygos atsirasti naujiems karo vadams, kilusiems iš paprastos liaudies; daug dėmesio skirta naujos ginkluotės gamybai, technologijų taikymui karo srityje; įvesta nauja kariavimo taktika. Suburta daugiau nei milijonas karių. Pamažu Prancūzijos karinėms pajėgoms pavyko išstumti priešininkus iš savo teritorijos, o 1794 m. pavasarį prancūzai pradėjo pulti kitas valstybes.
Remdamiesi žemėlapiu, padarykite dvi išvadas apie Prancūzijos vidaus ir užsienio politikos padėtį aptariamuoju laikotarpiu.
Jakobinų valdymo laikotarpiu įvesta daug šalies valdymo pokyčių. Priimta nauja šalies konstitucija – ji įteisino respubliką. Pirmą kartą balsavimo teisę gavo visi vyrai, sulaukę dvidešimt vienų metų. Visus įstatymus turėjo tvirtinti piliečiai visuotinio balsavimo būdu – referendumu. Konstitucija įtvirtino pagrindines žmogaus teises. Konstitucijos nuostatos, pirmiausia dėl karo su kitomis valstybėmis, nebuvo įgyvendintos. 1793 m. spalį Prancūzijoje įvestas naujas kalendorius, pagal jį metai pradėti skaičiuoti nuo respublikos paskelbimo. Pakeisti mėnesių, miestų, aikščių pavadinimai. Jakobinai savo valdymą vertino kaip naują Prancūzijos istorijos erą. 1794 m. gegužę vietoj katalikybės M. Robespjero iniciatyva įvestas Aukščiausiosios būtybės kultas. Tai sukėlė gyventojų pasipiktinimą.
Valdant jakobinams šalies ekonominė padėtis išliko sunki. Trūko maisto produktų, todėl buvo įvestas Visuotinio maksimumo įstatymas ir pagal jį nustatytos nuolatinės kainos už duonos ir kitus maisto produktus. Už produktų slėpimą ir perpardavinėjimą grėsė mirties bausmė.
Jakobinams įsitvirtinus valdžioje, tarp jų lyderių kilo nesutarimų pirmiausia dėl vykdomos teròro politikos. M. Robespjerui pasipriešinę jo kolegos Ž. Ž. Dantonas ir Žakas Renė Eberas (Jacques René Hébert) buvo giljotinuoti. Toks pats likimas ištiko ir patį M. Robespjerą: 1794 m. liepos 27 d. (pagal naująjį kalendorių – termidoro 9 d.) Konvente jis buvo suimtas su savo šalininkais, o kitą dieną giljotinuotas. Išsipildė žodžiai „revoliucija kaip Saturnas ryja savo vaikus“. Perversmas užbaigė jakobinų valdymą ir teroro politiką.
Klausimai ir užduotys
- Kurio luomo atstovas buvo M. Robespjeras?
- Nurodykite svarbiausią jakobinų valdymo bruožą. Kaip manote, kodėl būtent jis buvo aktyviai taikomas?
- Apibūdinkite jakobinų valdymo pabaigos aplinkybes.
2. Direktorija
AKTUALU! Kaip Prancūzijos vėliavos spalvos – mėlyna, balta ir raudona – susijusios su jakobinų nuvertimu?
Nuvertus jakobinus šalyje baigėsi teroras, bet revoliucija tęsėsi. Pasak prancūzų istoriko F. Brodelio, trečioji revoliucija tęsėsi nuo termidoro iki briumero (nuo liepos 28 d. iki 1799 m. lapkričio 9–10 d.), tai yra paskutiniais Konvento mėnesiais ir visą Direktòrijos gyvavimo laikotarpį. Jakobinus nuvertę perversmininkai į Konventą sugrąžino išlikusius žirondistus deputatus, nustota persekioti asmenis už religinius įsitikinimus. Pavyko nuslopinti iš pradžių jakobinų, tada ir monarchijos šalininkų sukilimą.
Pokyčiai valdžioje atsispindėjo ir Prancūzijos vėliavoje. Prieš revoliuciją šalies vėliava buvo balta su Burbonų dinastijos simboliais – geltonomis lelijomis. Trispalvės atsiradimas susijęs su revoliucijos pradžioje įvykdytu Bastilijos šturmu. Trys spalvos susijusios su planuotomis permainomis: jos simbolizavo karaliaus (balta spalva) ir Parỹžiaus miesto (mėlyna ir raudona spalvos) vienybę. Kadangi sąjunga buvo trumpalaikė, vėliavoje padaryta pakeitimų: nuvertus jakobinus, siekiant atsiriboti nuo vykdyto teroro, raudona ir mėlyna spalvos sukeistos vietomis.
1795 m. priimta nauja konstitucija įteisino dvejų rūmų parlamentą. Aukščiausia vykdomoji valdžia patikėta Direktorijai, sudarytai iš penkių asmenų, vadinamųjų direktorių. Kadangi nebuvo aiškiai apibrėžtos įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios funkcijos, tarp jų kildavo nesutarimų. Direktorija juos spręsdavo pasitelkusi kariuomenę. Šalį kamavo dideli finansiniai ir ekonominiai sunkumai. Ėmė stiprėti opozicija (monarchijos šalininkai ir jakobinai), o 1797–1798 m. rinkimuose jai nusišypsojo sėkmė. Bijodama netekti valdžios, Direktorija išrinktus deputatus suėmė, tada panaikino rinkimų rezultatus. Daugelis prancūzų nusivylė Direktorija, nesugebančia suvienyti Prancūzijos visuomenės, spręsti šalies vidaus problemų, pažaboti korupcijos. Jie taip pat nenorėjo, kad į valdžią sugrįžtų jakobinai ar monarchijos šalininkai, todėl atsigręžė į Direktorijos laikotarpiu sėkmingai su kitomis Euròpos valstybėmis kariavusį Napoleoną Bonapartą. Jis 1799 m., po valstybės perversmo, į savo rankas perėmė šalies valdymą (žr. plačiau 10 vadovėlio temą).
Klausimai ir užduotys
- Kiek narių sudarė Direktoriją?
- Aptarkite, kaip Direktorijos valdymą vertino didžioji dalis Prancūzijos visuomenės.
3. Revoliucijos įtaka Prancūzijai ir Europai
AKTUALU! Kaip ir kodėl Prancūzijos himnas „Marselietė“ (1.) susijęs su Prancūzijos revoliucija?
Prancūzijos revoliucijos didybę pirmiausia – ir labai greitai – pajuto prancūzai. Panaikinus absoliutizmą ir feodalizmo liekanas, ne tik trečiasis luomas, bet ir visi šalies gyventojai tapo viskuo. Revoliucijos metu atsirado ir dabartinis Prancūzijos himnas „Marselietė“ (jos autorius – Nacionalinės gvardijos inžinierių kapitonas Klodas Žozefas Ružė de Lilis (Claude Joseph Rouget de Lisle). „Marselietė“ iš pradžių paplito prancūzų kariuomenėje. Šią dainą per revoliuciją išpopuliarino Marselio savanorių batalionas. Prancūzijos himnu „Marselietė“ tapo 1795 m. vasarą, Konventui priėmus nutarimą. 1799 m., po valstybės perversmo, himnas buvo uždraustas ir atgaivintas tik 1870-aisiais, jis išliko nepakitęs iki šiol.
1. Prancūzijos himno „Marselietė“ ištrauka
Sukilkit, vaikai tėvynės,
Šlovės diena jau atėjo!
Prieš mus dabar tironija
Kruviną vėliavą kelia!
Kruviną vėliavą kelia!
Ar girdit, kaip laukuose
Staugia tie baisūs kareiviai?
Jie ateina tarp mūsų,
Kad perpjautų gerkles draugėms ir sūnums!
Visa Europà Prancūzijos revoliucijai skyrė ypatingą dėmesį. Jakobinų teroras dar buvo vadinamas didžiuoju teroru. Revoliucija neatpažįstamai pakeitė ne tik pačius prancūzus, bet ir Europą. Per revoliuciją sunaikintas feodalizmas, o Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos priėmimas, prigimtinių žmogaus laisvių (žodžio, spaudos, religijos) išaukštinimas, tautos paskelbimas kiekvienos valdžios šaltiniu daugeliui Euròpos tautų tapo idealu, į kurį bandyta lygiuotis. Revoliucijos pasiekimai, nepaisant gausiai pralieto žmonių kraujo, daugeliui tautų ilgus dešimtmečius buvo kelrodė žvaigždė. Itin populiarus tapo revoliucijos pradžioje sukurtas šūkis „Laisvė, lygybė, brolybė“.
Revoliucijos idėjos sparčiai plito visoje Euròpoje. Revoliucija didelį poveikį padarė Lénkijoje ir Lietuvojè 1794 m. kilusiam sukilimui, kuriam vadovavo T. Kosciuška. Ypač reikšmingą įtaką ji padarė sukilimo vadui Lietuvoje Jokūbui Jasinskiui (Jakub Jasiński, žr. plačiau 8 vadovėlio temą). Jakobinų diktatūrą ir vykdytą terorą tiesiog dievino Vladimiro Lenino vadovaujami bolševikai. Jie 1917 m. spalį po perversmo atėjo į valdžią Rùsijoje (žr. plačiau 41 vadovėlio temą).
Klausimai ir užduotys
- Kuo prancūzams svarbus kūrinys „Marselietė“?
- Apibūdinkite Prancūzijos revoliucijos reikšmę Europai.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kuriam visuomenės sluoksniui atstovavo jakobinai?
- Palyginkite Prancūzijos vidaus valdymą iki jakobinų ir šalį valdant jakobinams. Pakomentuokite nustatytus skirtumus.
- Kaip pasikeitė Prancūzijos užsienio politika jakobinų valdymo laikotarpiu? Kodėl?
- Kodėl kilo nesutarimų tarp jakobinų lyderių?
TYRINĖKITE!
Pasirinkite vieną Europos tautą ir pasitelkdami internete rastą informaciją plačiau aprašykite, kokį poveikį jai padarė Prancūzijos revoliucija. Atliktą tyrimą pristatykite klasės draugams.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš Roberto Frederiko Opie knygos „Giljotina. Teisingumo stulpai“
Didžiai paplitęs įsitikinimas, kad daktaras Guillotinas – pagrindinis giljotinos konstruktorius ir išradėjas, tačiau iš esmės jis nebuvo nei kūrėjas, nei konstruktorius. <...> Akivaizdu, kad daktarui Guillotinui neprireikė sukti galvos dėl mechanizmo koncepcijos, kad pasitarnautų teisingumui. <...> Reikalavimas buvo paprastas – pritaikyti pažangesnę aštuoniolikto amžiaus technologiją jau esantiems modeliams ir kartu modernizuoti prietaisą. Daktaro Guillotino moralės principai dabar galėjo būti įgyvendinti. Nuo šiol jis žinomas kaip žmogus, sušvelninęs juridinę nelygybės mirtį, viešpatavusią ilgus dešimtmečius. Daugiau nebus lėtos pakaruoklio mirties, nebus deginami tie, kurie pasmerkti mirčiai, nebus žiaurių agoniškų mirčių ant rato bei kankinimų. <...>
1792 metų kovo 25 dieną, aštuonioliktaisiais karaliaus Liudviko XVI valdymo metais, pagaliau buvo pakeistas įstatymas dėl mirties bausmės ir egzekucijos vykdymo formos. <...>
Giljotinos gyvavimo laikais ji buvo laikoma labai efektyvia ir beskausme chirurginio tikslumo priemone. Ir iš tiesų, kaip mirties bausmės vykdymo instrumentas, giljotina buvo nepralenkiama, nes mirtis ištikdavo per akimirksnį.
Pagal Robert Frederik Opie knygą „Giljotina. Teisingumo stulpai“, vertė Aleksandra Gobienė, Vilnius, 2006, p. 37, 41, 210.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Koks daktaro Guillotino ryšys su giljotina?
- Kokia, daktaro Guillotino supratimu, buvo tikroji giljotinos paskirtis?
- Kaip pasikeitė nuteistųjų mirti padėtis Prancūzijoje priėmus šaltinyje minimą įstatymą?
- Kuriuo laikotarpiu giljotina išpopuliarėjo Prancūzijoje? Kodėl?
- Kaip galite įrodyti arba paneigti teiginį, kad per revoliuciją Prancūzijoje giljotina buvo susijusi su teisingumu?
2 ŠALTINIS
Iš 1793 m. pab. Didžiosios Britanijos Prancūzijai įteikto ultimatumo
Jo Didenybė jokiu atveju neneigia Prancūzijos teisės reformuoti savo įstatymus. Jis niekuomet nebūtų siekęs pasinaudoti išorinės jėgos įtaka tada, kai nepriklausoma tauta nori įvesti ypatingą valdymo formą. Nėra tai ir šiandieninis jo siekis, išskyrus tą atvejį, kai toks įsikišimas tampa būtinas dėl kitų valstybių saugumo ir ramybės. Taip aplinkybėms susiklosčius, Jo Didenybė reikalauja iš Prancūzijos, ir teisėtai, kad šioji padarytų galą anarchijai, kuri jėgą naudoja tik žalingiems tikslams. Karalius reikalauja, kad būtų įvestas teisėtas ir pastovus režimas, kuris remtųsi visuotinės teisės pripažintais principais ir įstengtų palaikyti įprastinius vieningus bei taikius ryšius su kitomis valstybėmis.
Tad, siekdamas išvaduoti tautą nuo prievartos bei padaryti galą negirdėtų nematytų nusikaltimų sistemai ir ilgam atkurti ramybę Prancūzijoje bei saugumą visoje Euròpoje, Jo Didenybė ir kreipiasi į Prancūzijos tautą, kviesdamas ją bendradarbiauti.
Štai kodėl jis šaukia ją stoti po paveldimos monarchijos vėliava ne tam, kad nulemtų <...> visus galimus šios valdymo formos pakeitimus, bet tam, kad dar kartą ji susivienytų ir paklustų įstatymui, dorovei ir tikėjimui.
Pagal Pierre-Philippe Bugnard ir kitų knygą „Istorija“, II d., Vilnius, 1995, p. 267.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kodėl Didžioji Britanija įteikė šį ultimatumą Prancūzijai?
- Kokios Prancūzijos vidaus problemos išskiriamos ultimatume?
- Kaip Prancūzijoje susidarė ultimatume aptariama padėtis?
- Su kuriomis ultimatumo mintimis sutinkate, o kurioms nepritariate?
- Kokios ultimatumo autoriaus (autorių) politinės pažiūros? Apibūdinkite jas.
Užduotis
Kuriai iš partijų tinka pateikti apibūdinimai?
- politinės grupuotės pavadinimas kilo iš Paryžiaus šv. Jokūbo vienuolyno, kur rinkdavosi grupuotės nariai.
- politinės grupuotės pavadinimas kilo nuo Žirondos departamento, iš kurio buvo kilę partijos lyderiai, pavadinimo.
- reikalavo apriboti karaliaus valdžią ir įvesti konstitucinę monarchiją.
- politinė grupuotė reikalavusi nuversti monarchiją.
- politinė grupuotė užgrobusi valdžią ir vykdžiusi radikalias reformas.
- reikalavo nuoseklių valstybės reformų.
Sąvokos
Direktòrija – Prancūzijos vyriausybės atitikmuo, sudarytas iš grupės asmenų, vadinamų direktoriais; 1795–1799 m. Prancūzijoje aukščiausia iš penkių asmenų sudaryta valdžia.
Teròras – valstybės ar kito politikos subjekto sistemingai vykdomos represijos, grasinimai.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"