Šioje temoje MES:
- apibūdinsime Tado Kosciuškos ir jo aplinkos bandymus išgelbėti ATR;
- išnagrinėsime per sukilimą prasidėjusius nesutarimus tarp Tado Kosciuškos ir Jokūbo Jasinskio;
- nustatysime 1794 m. sukilėlių pralaimėjimo priežastis.
1. Politinė padėtis sukilimo išvakarėse ir Tadas Kosciuška
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl dainoje (1.) T. Kosciuška kviečiamas kovoti su rusais, prūsais ir austrais?
Po Rùsijos ir Prūsijos įvykdyto II ATR padalijimo valstybės padėtis buvo sudėtinga. Atkurta Nuolatinė taryba klusniai vykdė Rusijos nurodymus. Gyventojams reikėjo išlaikyti Rusijos kariuomenę, vyko Rusijos valdžios ir Targovicos konfederacijos teroras bei areštai, buvo mažinama ir nuginkluojama ATR kariuomenė. Tokia padėtis lėmė didelį ATR gyventojų nepasitenkinimą, jį dar padidino karaliaus S. A. Poniatovskio neryžtingumas.
Kaip jau rašyta, iš pradžių jis rėmė Ketverių metų seimo reformas ir Gegužės trečiosios konstituciją. Tačiau 1792 m., kilus vidaus karui tarp reformų šalininkų ir priešininkų, karalius ėmė tartis su Rusijos šalininkais ir suartėjo su Targovicos konfederatais. Šalyje ėmė ryškėti visuotinio sukilimo idėja, pagrindinis sukilimo tikslas – atkurti ATR su 1772 m. sienomis, t. y. tokią, kokia buvo prieš I Rusijos, Prūsijos ir Áustrijos įvykdytą valstybės padalijimą. Tarptautinės sukilimo aplinkybės buvo nepalankios, nes, tęsiantis Prancūzijos revoliucijai, kitos Europos valstybės vengė suteikti paramą pirmiausia prieš Rusiją nukreiptam ginkluotam sukilimui.
1. Iš Romualdo Giedraičio raitelių dainos „Vilniaus miesto žali bromai“
Padėk, padėk, pons Kasciuška,
Padėk, padėk, pons Kasciuška,
Maskolių valioti. <...>
Rubavosim rusą, prūsą,
Rubavosim rusą, prūsą,
Mušim austrijoką.
Sukilimui, kuris buvo brandintas ilgesnį laiką, vadovauti pakviestas tuo metu Leipcige gyvenęs T. Kosciuška (8.1 pav.). Visai neseniai kovojęs Šiaurės Amerikoje kolonistų pusėje prieš Didžiąją Britãniją Nepriklausomybės kare (žr. 3 vadovėlio temą apie JAV susikūrimą), generolas dar buvo žinomas kaip laisvės sūnus, pirmiausia pasižymėjęs kaip karo inžinierius, statęs karinius įtvirtinimus. T. Kosciuška palaikė šiltus santykius su JAV nepriklausomos valstybės kūrėjais – Dž. Vašingtonu ir T. Džefersonu, pastarajam paliko valdyti savo turtą ir patikėjo vykdyti testamentą.
Pasidomėkite, kuo garsi Vavelio pilis Krokuvoje, prie kurios stovi T. Kosciuškos statula.
T. Kosciuškos vardas žinomas pasaulyje: jo vardu pavadinti keli miestai JAV, aukščiausias Austrãlijos kalnas, jo garbei XIX a. trečiajame dešimtmetyje Krókuvoje supiltas T. Kosciuškos kalnas. T. Kosciuška buvo aukštinamas ir tėvynėje (1 šaltinis).
1789 m. T. Kosciuška įstojo į ATR kariuomenę ir ėmė ją pertvarkyti. Po trejų metų dalyvavo kare su Rusija, o ATR pralaimėjus karą pasitraukė iš tarnybos kariuomenėje. Išvykęs į užsienį, ėmė organizuoti paramą prieš Rusiją planuojamam sukilimui.
Klausimai ir užduotys
- Ko siekė Targovicos konfederacija?
- Pasvarstykite, kodėl sukilimui vadovauti buvo pasirinktas T. Kosciuška.
2. Sukilimas Lietuvoje ir Jokūbas Jasinskis
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl sukilėliai, kaip nurodyta dainoje (2.), pakorė Simoną Kosakovskį ir norėjo pakarti Stanislovą Augustą Poniatovskį? Kodėl raginama nepasiduoti maskoliams?
1794 m. kovo 24 d. Krókuvoje T. Kosciuška perskaitė sukilimo aktą, iškilmingai prisiekė (8.2 pav.) ir oficialiai priėmė ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigas. Sukilimo akte kreiptasi į „gyventojus“. Turėti omenyje ne tik bajorai, bet ir miestiečiai bei kiti visuomenės sluoksniai. Minėtame dokumente sukilimo vadas pareiškė, kad kovos už Lenkijos laisvę, jos teritorinę neliečiamybę ir politinę nepriklausomybę. Remdamasis sukilimo aktu, T. Kosciuška įgijo teisę turėti diktatorišką galią sudaryti Vyriausiąją tautos tarybą ir kitas sukilėlių valdžios įstaigas.
Ką galite pasakyti apie paveiksle matomų asmenų reakciją į T. Kosciuškos priesaiką? Kuo tai galima paaiškinti?
2. Ištrauka iš sukilėlių dainos
Jau pakorė Kosakovskį,
Pakarkim ir Poniatovskį,
Kai iškarsim tuos pagonus,
Neturėsim daugiau ponų <...>.
Būkim brolalei vienybėj,
Turėkim širdy drąsybę.
Kaip iš vieno atsistosim,
Maskoliams nesiduosim.
Siekiant valstiečius įtraukti į sukilimą, gegužę paskelbtas svarbiausias 1794 m. sukilimo vadovybės aktas valstiečių klausimu. Šis dokumentas valstiečiams suteikė asmens laisvę. Tapti laisvam buvo galima atsiskaičius su savo ponu ir sumokėjus valstybei mokesčius. Laisviesiems valstiečiams 33–50 proc. sumažintas lažas, o visai jis panaikintas tiems valstiečiams, kurie įsitraukė į sukilėlių kariuomenę. Akte buvo numatyta ir kitų lengvatų valstiečiams, kurie palankiai vertino sukilėlių siūlymus.
T. Kosciuška, sugrįžęs iš JAV po Nepriklausomybės karo, laikėsi nuomonės, kad „baudžiauninkas – tai žodis, kuris apšviestose tautose privalo būti prakeiktas“. Pagrįstai T. Džefersonas apie T. Kosciušką sakė: „Tai yra tyriausias laisvės sūnus, kurį man teko pažinti, – ir tai tokios laisvės, kuri apima visus, ne tik išrinktųjų saujelę.“
Paskelbęs sukilimo aktą, T. Kosciuška liko Krokuvoje. Sukilėlių pajėgos Krokuvoje daugiausia buvo sudarytos iš smulkiųjų bajorų ir valstiečių. Šie, neturėdami ginklų, į kariuomenę atėjo su dalgiais (8.3 pav.). Balandžio pradžioje netoli Krokuvos sukilėliams pavyko apsiginti nuo Rusijos kariuomenės. Paskatinti sėkmės, balandžio 17 d. prieš rusus sukilo Varšuvos miestiečiai. Sukilimo ribos plėtėsi ir pasiekė dabartinės Lietuvos teritoriją. Naktį iš balandžio 23 d. į 24 d. sukilėliams pavyko išlaisvinti Vilnių, nors rusų karinės pajėgos buvo triskart didesnės. Vilniuje buvo sudaryta laikinoji vyriausybė (Vyriausioji taryba), J. Jasinskis (8.4 pav.) paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu. Lietuvos sukilėliai pripažino T. Kosciušką vyriausiuoju vadu. Sukilėliai mirties bausme nuteisė Rusijos paskirtą Lietuvos etmoną Simoną Kosakovskį ir jį pakorė. S. Kosakovskis priešinosi sukilimui ir pateko į J. Jasinskio nelaisvę.
Sukilimas išplito po visą 1793 m. LDK teritoriją. Vykstant sukilimui Lietuvos aukščiausia tautinė taryba paskelbė lietuvių kalba atsišaukimus, kuriuose buvo aiškinami sukilimo tikslai ir raginama jungtis į kovą su Rusija. Atsišaukimai buvo adresuoti visiems luomams.
Pabrėžę turį tokius pat kaip ir Lenkijos sukilėliai tikslus, J. Jasinskio vadovaujami Lietuvos sukilėliai veikė savarankiškai, kėlė radikalesnius reikalavimus, kvietė ne tik ginti nepriklausomybę, bet ir kovoti dėl piliečių laisvės bei lygybės. Todėl tarp Lenkijos ir LDK sukilimo vadų išryškėjo skirtingas požiūris į sukilimo tikslus ir jų įgyvendinimo taktiką. T. Kosciuškai ir jo šalininkams kėlė nerimą išryškėjęs J. Jasinskio sukilėlių siekimas toliau tvirtinti atskirą nuo Lenkijos valstybės savarankiškumą. Lenkai reikalavo glaudesnių ryšių su lietuvių sukilėliais. Todėl pats T. Kosciuška, kuris simpatizavo prancūzų jakobinams, 1794 m. birželio pradžioje J. Jasinskį atšaukė iš Lietuvos kariuomenės vado pareigų ir įkūrė abiem tautoms bendrą Vyriausiąją tautos tarybą.
Lietuvių ir lenkų nesutarimai palengvino Rusijos kariuomenės padėtį. Rusijos kariuomenei birželio 25 d. laimėjus prieš sukilėlius ties Salomis (Smurgáinių apylinkė, Gardino sr., dab. Baltarùsija) ir kitose kautynėse, T. Kosciuškos sukilimas Lietuvojè tęsėsi kaip partizaninis. 1794 m. rugpjūtį po kelias savaites trukusių įnirtingų mūšių Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių, dar po kelių mėnesių sukilimas buvo visiškai numalšintas. Panašiai susiklostė padėtis Lenkijoje. Spalio 10 d. Rusijos kariuomenė prie Maciejóvicų sutriuškino T. Kosciuškos kariuomenę. Į nelaisvę pateko ir sunkiai sužeistas vadas T. Kosciuška. 1796 m. į valdžią atėjęs naujasis Rusijos caras Pavelas I dovanojo T. Kosciuškai laisvę ir leido išvykti į užsienį. T. Kosciuška mirė 1817 m. Šveicarijoje (2 šaltinis), o jo palaikai perlaidoti Krókuvoje, Vavelio katedroje, šalia kitų žymiausių Lenkijos ir ATR valstybės veikėjų.
Tragiškas likimas ištiko J. Jasinskį – jis žuvo 1794 m. lapkričio pradžioje vadovaudamas Váršuvos priemiesčio gynybai. Rùsijos ir Prūsijos karinėms pajėgoms bendradarbiaujant, prisidedant Áustrijai, sukilimas Lénkijoje buvo numalšintas. Šis paskutinis bandymas išgelbėti Respubliką pagreitino visos valstybės likvidavimą.
Klausimai ir užduotys
- Kuriame mieste prasidėjo T. Kosciuškos sukilimas?
- Padiskutuokite, ko siekė J. Jasinskis per T. Kosciuškos sukilimą.
3. Valstybės panaikinimas ir istorinė ATR atmintis
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl XVIII a. pab. Europos žemėlapyje nebeliko ATR?
Rusijos kariuomenei susidorojus su sukilėlių vadovybe ir ištrėmus karalių S. A. Poniatovskį, ATR neliko valdžios, su kuria būtų galima tartis dėl III ATR valstybės padalijimo. Laikytasi nuostatos, kad ATR neegzistuoja, todėl su niekuo iš Respublikos nereikia tartis dėl III valstybės padalijimo. 1795 m. Rusijai, Austrijai ir Prūsijai pasidalijus ATR (8.5 pav.), lapkričio 25 d. S. A. Poniatovskis, ištremtas į Gardiną, atsisakė sosto. Po dvejų metų tarp Rusijos, Austrijos ir Prūsijos pasirašyta paskutinio ATR padalijimo sutartis, ji priminė sienų nustatymo aktą. Atskirame slaptame straipsnyje buvo uždrausta, t. y. neleidžiama minėti „nei Lenkijos, nei Lenkijos karalystės pavadinimų, kurie nuo šiol yra panaikinami visiems laikams“. ATR galutinai išnyko iš politinio Europos žemėlapio.
Tačiau, ir netekę bendro valstybingumo, lenkai ir lietuviai dažnai prisimindavo ATR. 1794 m. T. Kosciuškos sukilimo aidas buvo girdimas ir praūžus prancūzmečiui, ir po 1831 m. bei 1863 m. sukilimų: nusirito didelė politinės emigracijos banga, kūrėsi lenkų ir lietuvių emigrantų židiniai, politinės bei karinės formuotės, brendo radikaliausi mūsų visuomenės išsivadavimo ir persitvarkymo sumanymai. Kovų prisiminimai gaivino Lietuvos bajorų kovinę dvasią 1797 m. Jano Dambrovskio (Jan Dambrowski) legionuose. Jie kovojo Prancūzijos pusėje ir liejo kraują toli nuo Euròpos – Egiptè ir Haityje dėl gražių pažadų išvaduoti tėvynę, bet Napoleonas jų taip ir netesėjo. Nuolat buvo prisimenama kovos už savo tėvynę idėja ir jos simboliais tapę Gegužės trečiosios konstitucija ir T. Kosciuška.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Koks buvo pagrindinis 1794 m. sukilimo tikslas?
- Kodėl T. Kosciuška buvo pakviestas vadovauti 1794 m. ATR kilusiam sukilimui?
- Kodėl per sukilimą prasidėjo nesutarimai tarp T. Kosciuškos ir J. Jasinskio?
- Kodėl 1794 m. sukilimas patyrė nesėkmę?
- * Sukurkite laišką, adresuotą sukilimo vadui T. Kosciuškai arba J. Jasinskiui. Laiške pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas dviejų sukilimo vadų tarpusavio santykiams išsiaiškinti. Mokytojas gali patikslinti, apie ką laiškas turėtų būti, gali patarti dėl strategijos ar dėl asmeninių santykių.
Klausimai ir užduotys
- Kaip pasikeitė S. A. Poniatovskio padėtis po III ATR padalijimo?
- Aptarkite, kaip lenkai ir lietuviai vertino T. Kosciuškos sukilimą žemėlapyje nelikus ATR.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu, pasidomėkite, kaip J. Jasinskis įamžintas Lietuvojè.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje 1794 m. gegužės 20 d. ATR valstybės ir visuomenės veikėjo Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus pasakyto pamokslo
Nuo pat mūsų istorijos pradžios dar niekuomet nebuvo tokio karo, kaip dabar, ir niekuomet anksčiau nekovojo tautos dėl tokio brangaus dalyko, kaip dabar [jos] ir mes esame priversti kovoti! Visagalis Dievas pažadino mūsų tautiečio ir piliečio Tado Kosciuškos neprilygstamo kovingumo dvasią! Tai mūsų kraujas! Tai mūsiškis lietuvis! Tai kaulas iš mūsų kaulų! Tas nepaprastas vyras, sukurtas savo tėvynės atgimimui, vienu šūkiu gelbėti tėvynę pažadino visą tautą... <...> Juk yra ir kitų, mūsų atžvilgiu palankiai nusiteikusių tautų, vienodai kaip ir mes mąstančių ir turinčių tuos pačius priešus, bet [ar rastume bent vieną tokią,] kur milijonas žmonių nepabūgtų mirties, kad kitas milijonas išsaugotų laisvę ir nepriklausomybę? Kur tautos gelbėjimo įkarštyje nebebūtų skirtumo nei tarp turtingo ir vargšo, nei tarp pono ir valstiečio, nei tarp kunigo ir samdomo kareivio, nei tarp silpnosios lyties ir narsių vyrų, nei tarp senių ir vos truputį jėgos teturinčių vaikų, kur visi eina nugalėti ar mirti gindamiesi? Ten pakanka pasakyti, kad su mumis Dievas, Kosciuška ir nuskriaustos tautos dora.
Pagal Dariaus Kuolio studiją „Kovos dėl Respublikos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės saulėlydžio patirtis“, knyga „Senoji Lietuvos literatūra“, 24 knyga, 2007, p. 247–248.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kuris istorinis įvykis šaltinyje įvardytas kaip „karas“?
- Kokios T. Kosciuškos būdo savybės minimos šaltinyje?
- Kurios vertybės iškeliamos šaltinyje? Kaip manote, kodėl?
- Kuri tauta šaltinyje įvardyta kaip „nuskriaustoji“?
- Kokia pagrindinė šaltinio mintis?
2 ŠALTINIS
Iš 1817 m. Trãkų pavieto maršalo Mykolo Juozapo Romerio (Michał Józef Römer) kalbos mirus Tadui Kosciuškai
Broliai! Lietuviai! Stovime prie kapo, sukurto mūsų nemirtingajam Tadui Kosciuškai atminti. <...> Tikra meilė – kitas, amžių nesunaikinamas paminklas – yra vienintelė jam [atiduodama] mūsų pagarba, kuri brolių sielose niekada nesiliaus gyvavusi. Juk kai panorės tėvai ir motinos savo vaikus prie dorybių paraginti ar mokytojai savo mokiniams tėvynės meilę įkvėpti, ar vadai karių rikiuotes mūšiui paskatinti, kur dar, jei ne Tado Kosciuškos darbuose ir gyvenime, jie atras gentainiams nuostabiausią pavyzdį? Paliko jis mūsų tautai garbę ir pasididžiavimą. <...> Lietuvoje gimęs bajoras <...> kovojo už tėvų žemės laisvę ir vientisumą. Būdamas Washingtono ginklo draugas išmoko, kaip būti laisvės ir prigimtinių žmogaus teisių gynėju. <...> Nemirtingoji dvasia, kurios didis vardas visada bus minimas su pagarba! Pažvelk! Tai lietuviai, tavo kraštiečiai, <...> norėjo Tau [paprasto bajoro kalba] parodyti tikrą ir neblėstančią brolių meilę <...>. Priimk maloniai šį paprastą, iš Tėvynės gėlių nupintą lietuvišką vainiką ir pridėk jį prie laurų, kuriais visas pasaulis garbingus Tavo smilkinius puošia! Ilsėkis amžinai gentainių širdyse!
Pagal Dariaus Kuolio studiją „Kovos dėl Respublikos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės saulėlydžio patirtis“, knyga „Senoji Lietuvos literatūra“, 24 knyga, 2007, p. 256.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Koks šaltinio sukūrimo tikslas?
- Kaip šaltinyje vertinamas T. Kosciuška?
- Kodėl šaltinyje T. Kosciuška įvardytas kaip „Washingtono ginklo draugas“?
- Kurioms šaltinio autoriaus mintims pritariate, kurioms prieštaraujate? Atsakymą argumentuokite.
- Kokia pagrindinė šaltinio mintis?
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"