Šioje temoje MES:
- išanalizuosime Napoleono kariuomenės žygį į Rusiją;
- nustatysime priežastis, dėl kurių žlugo Napoleono imperija;
- apibūdinsime Napoleono Bonaparto epochos poveikį Europai.
1. Žygis į Rusiją ir pirmoji Napoleono tremtis
AKTUALU! Kodėl Napoleono valdymui buvo lemtingi 1812 metai?
Rùsija ir Prancūzijà po Til̃žės taikos tapo sąjungininkėmis, bet jų sąjunga buvo netvirta. Rusija praktiškai nedalyvavo žemyninėje blokadoje. Santykiai tarp Napoleono ir Aleksandro I pablogėjo Prancūzijai 1809 m. pradėjus karą su Áustrija. 1810 m. prancūzai ir rusai ėmė ruoštis būsimam karui. Napoleonas karui parengė gausią armiją – apie 610 tūkst. karių.
1812 m. birželį Napoleono kariuomenė perėjo Rusijos valstybės sieną, užėmė didžiąją dalį dabartinės Lietuvõs teritorijos (žr. 12 vadovėlio temą) ir ketino su priešo kariuomene susikauti dideliame mūšyje. Rusijos kariuomenė neskubėjo kautis. Atsitraukdama į šalies gilumą, stengdamasi išvengti mūšių, taikė išdegintos žemės taktiką: sunaikinti viską, kas gali būti naudinga priešui, ir pasitraukti iš tos teritorijos. Siekta sunaikinti arba su savimi išsigabenti turtą (pastatus, maistą, gyvulius), kad jie nepakliūtų priešui į rankas. Tokia taktika apsunkino Napoleono armijos padėtį, nes laukiamos didžiosios kautynės neįvyko, o rugpjūčio viduryje laimėjus Smoleñsko mūšį pagrindinės Rusijos karinės pajėgos nebuvo sumuštos. Rusai toliau taikė atsitraukimo Maskvõs link taktiką. Napoleonui nepavyko pasiekti savo tikslo net ir po rugsėjo pradžioje prieš rusus laimėto Borodinò mūšio. Rusija, praradusi ketvirtadalį karinių pajėgų, vis dėlto išvengė sutriuškinimo.
Rusijos kariuomenės vadovybei su Michailu Kutuzovu nusprendus prancūzams be kovos atiduoti Mãskvą (1 šaltinis), rugsėjo viduryje Napoleono armija įžygiavo į rusų padegtą Maskvą. Gaisras sunaikino didžiąją dalį miesto. Neišsipildė Napoleono žodžiai: „Eidamas į Peterbùrgą aš pagaučiau Rusiją už galvos; eidamas į Kijevą, aš pačiupčiau ją už kojų; eidamas į Maskvą, aš vienu smūgiu perversiu visos imperijos širdį.“
Aleksandras I atsisakė priimti taikos pasiūlymą ir nuolat kartojo: jokios taikos, jokių derybų, karas iki pergalingos pabaigos. Po mėnesio Napoleonas savo šalčio ir alkio kamuojamai armijai įsakė palikti apgailėtinai atrodančią Maskvą. Po spalio pabaigoje įvykusio mūšio prie Malojaroslãveco prancūzų armija buvo priversta trauktis iš Rusijos tuo pačiu Smolensko keliu, kuriuo žygiavo pirmyn. Išdegintos žemės taktika, nuolatiniai kazokų ir rusų partizanų puldinėjimai, didžiulis šaltis, badas ir karius užpuolusios ligos (pirmiausia dizenterija) nulėmė Napoleono armijos pakrikimą. Jai didelį smūgį sudavė ir lapkričio pabaigoje įvykęs mūšis prie Biarèzinos, čia buvo sunaikinta didelė dalis prancūzų kariuomenės. Napoleono karinės pajėgos jau nepriminė tos armijos (11.1 pav.), kuri dar visai neseniai triuškino kitas Europos valstybes. Dar absurdiškiau – žlungančios armijos vadas Napoleonas paliko likimo valiai savo karius ir išvyko į Prancūziją.
Nesėkmė Rusijoje suvienijo Europos valstybes. 1813 m. naują, jau šeštąją, koaliciją prieš Napoleoną sudarė Didžióji Britãnija, Rùsija, Švèdija, Prūsija, kiek vėliau ir Áustrija. Napoleonui pavyko suburti kariuomenę iš 300 tūkst. karių. Spalio 13–19 d. įvyko Leipcigo mūšis (vėliau pavadintas Tautų mūšiu) tarp Prancūzijos ir sąjungininkų kariuomenių (11.2 pav.). Sąjungininkų kariuomenę sudarė daugiau kaip 300 tūkst., o Napoleono – 200 tūkst. karių. Napoleonas, kuris mūšio metu kreipėsi su taikos pasiūlymais, pralaimėjo. Šiuo įvykiu baigėsi Prancūzijos vyravimas Europoje. Napoleono kariuomenė buvo priversta palikti užkariautas šalis. Jo kariuomenė buvo išvyta iš Ispãnijos, kurioje keletą metų vyko gerilja – partizaninio karo veiksmai.
Remdamiesi mūšio schema, įrodykite sąjungininkų kariuomenės pranašumą prieš Napoleono kariuomenę.
1814 m. pradžioje Napoleono priešininkai įsiveržė į Parỹžių ir jį užėmė. Napoleonas buvo priverstas palikti savo kariuomenę (2 šaltinis) ir atsisakyti sosto, be to, buvo ištremtas į Èlbos salą prie Vidùržemio jūros. Prancūzijoje į valdžią buvo sugrąžinta šalį prieš revoliuciją valdžiusi Burbonų dinastija. Priešingai nei prieš revoliuciją, kai šalyje gyvavo absoliutizmas (žr. plačiau 4 vadovėlio temą), šį kartą Prancūzijoje įvesta konstitucinė monarchija.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, ką rusai darė taikydami išdegintos žemės taktiką.
- Kuo Napoleonui Bonapartui svarbūs 1813 metai?
2. Napoleono Bonaparto epochos palikimas
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl Napoleono Bonaparto valdymas vertinamas prieštaringai?
Nuo atėjimo į valdžią Napoleonas nuolatos kariavo. Dėl sėkmingų karų Prancūzijos teritorija žymiai išsiplėtė. Prancūzai ėmė viešpatauti karinėje, politinėje ir ekonominėje srityse. Prancūzų kalba tapo populiari daugelyje Euròpos valstybių. Užkariautose teritorijose buvo diegiamos dar per Prancūzijos revoliuciją gimusios laisvės, lygybės, brolybės idėjos. Napoleono dėka jo valdomoje didelėje teritorijoje buvo naikinamas feodalizmas, sumažinta Bažnyčios įtaka.
Pats Napoleonas ypatingą dėmesį skyrė savo Civiliniam kòdeksui (Napoleòno kòdeksui) – jo valdomose teritorijose įvestam įstatymų rinkiniui. Váršuvos kunigaikštystėje, į kurią įėjo Suvalkijà (Ùžnemunė), XIX a. pr. taip pat įvestas Napoleono kodeksas. Pagal naują tvarką visi Varšuvos kunigaikštystės gyventojai buvo paskelbti piliečiais, lygiais prieš įstatymus. Piliečių teises ginti pavesta teismams. Napoleonas džiaugėsi sakydamas: „Panaikinau Lenkijoje nuo amžių besitęsusią baudžiavą, ir tai yra pats puikiausias mano pergalių lauras.“
Panaikinus baudžiavą valstiečiai įgijo asmens laisvę, teisę laisvai persikelti į kitą vietą ir apsigyventi Varšuvos kunigaikštystėje, bet negavo žemės. Norėdami užsiimti žemdirbyste, valstiečiai turėjo žemę nuomotis iš žemvaldžių. Kadangi valstiečiai, tapę laisvi, negavo žemės, dauguma jų, dėl silpnos šalies pramonės neturėdami kur išvykti, tapo žemės nuomininkais. Dėl to valstiečių padėtis išliko sudėtinga, tačiau vis tiek geresnė nei carinės Rusijos valdomoje Lietuvõs dalyje, kur baudžiava išliko iki 1861 metų.
Napoleonas, priešingai nei XX a. Josifas Stalinas Sovietų Rùsijoje ar Adolfas Hitleris Vokietìjoje, kariaudamas nevykdė pavienių tautų žiaurių žudynių. Napoleono valdomose žemėse nebuvo koncentracijos stovyklų. Net karo belaisvius jis stengėsi įtraukti į savo armiją ar karinį laivyną.
Nors dėl karų patirta didelių prancūzų ir kitų tautų gyventojų aukų, Napoleono dėka didžiojoje dalyje Europos plito Apšvietos idėjos. Tiesa, Napoleonas nebuvo žmogaus teisių skleidėjas, bet savo valdymą grindė švietėjų idėjomis. Prancūzijoje ir kitose Napoleono valdomose teritorijose buvo įtvirtinta lygybė prieš įstatymus, religinis pakantumas, centralizuotas finansų valdymas, nuosavybės teisė, panaikintos kitos feodalinės liekanos. Pasibaigus Napoleono epochai (11.3 pav.), dėl įvykusių didelių pokyčių jau nebuvo galima sugrąžinti senosios Prancūzijoje iki revoliucijos ir kitose valstybėse iki Napoleono buvusios tvarkos.
Klausimai ir užduotys
- Pasakykite ne mažiau kaip keturias esmines Napoleono kodekso nuostatas.
- Kurioje dabartinės Lietuvos dalyje Napoleono kodeksas buvo įvestas dar XIX a. pradžioje? Kodėl?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kodėl Napoleonas siekė karo su Rusija?
- Nurodykite ne mažiau kaip tris nesėkmingo Napoleono žygio į Rusiją priežastis.
- Įvertinkite Napoleono, kaip karo vado, veiksmus Rusijoje įsivaizduodami, kad esate to meto prancūzas ir rusas.
- Kodėl negalima dėti lygybės ženklo tarp Napoleono, J. Stalino ir A. Hitlerio?
- * Diskutuodami su klasės draugais, išskirkite po dvi teigiamas ir neigiamas Napoleono epochos savybes. Padarykite argumentuotą išvadą apie Napoleono epochą.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš istoriko Jevgenijaus Anisimovo knygos „Rusijos istorija“
1812 m. rugsėjo 1 d. Kutuzovo kariuomenė paliko Mãskvą. Visuomenė ir kariuomenė tai įvertino kaip tragediją, kaip gėdą. <...>
Rùsijoje, kaip ir Ispãnijoje, prancūzai netruko susidurti su partizaniniu judėjimu. Napoleono kariuomenė kaip visada nesigabeno maisto ir pašarų, nes buvo pratusi verstis konfiskacijų, kitaip tariant, vietos gyventojų plėšimo sąskaita. Jie ir pradėjo priešintis grobėjams. <...>
Pradėdamas žygį į Rusiją, Napoleonas nelabai įsivaizdavo jo perspektyvą. Susidūręs su „barbariškais“ rusų partizanų veiksmais, gūdžiu Aleksandro tylėjimu dėl vis siunčiamų į Peterbùrgą taikos siūlymų, pagaliau su alkano žiemojimo sudegintoje ir apiplėštoje Maskvojè perspektyva, imperatorius spalio 7 d. nusprendė palikti Maskvą. Po nesėkmingo bandymo prasiveržti iš Maskvõs į pietinį kelią (kautynės prie Malojaroslãveco) Napoleonas pasuko į Smoleñską. Dabar jis bijojo būti apsuptas ir skubėjo mėtydamas pakeliui trofėjus, patrankas, sužeistus ir atsilikusius kareivius. Iš pradžių organizuotas prancūzų traukimasis pamažu virto netvarkingu bėgimu. <...> Iš 146 tūkst. besitraukiančių prancūzų išsigelbėjo tik 14,2 tūkst. žmonių.
Pagal Jevgenij Anisimov knygą „Rusijos istorija. Nuo Riuriko iki Putino. Žmonės, įvykiai, datos“, vertė Aldona Bendorienė, Vilnius, 2014, p. 281–283.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kodėl Rusijos kariuomenė 1812 m. rugsėjo pradžioje nusprendė pasitraukti iš Maskvos?
- Su kokiais sunkumais susidūrė Napoleono kariuomenė Rusijoje? Kodėl?
- Kaip galite paaiškinti šaltinyje minimą sąvoką pilietinis karas?
- Kodėl Napoleono kariuomenė 1812 m. spalio pradžioje nusprendė palikti Maskvą?
- Pagal pasirinktą kriterijų įvertinkite Napoleono veiksmus 1812 m. besitraukiant iš Maskvos.
2 ŠALTINIS
1814 m. balandžio 14 d. Napoleono Bonaparto kalba, pasakyta imperatoriškajai gvardijai
Mano senosios gvardijos kariai, atsisveikinu su jumis. Dvidešimt metų vedžiau jus garbės ir šlovės keliu. Pastarosiomis dienomis, kaip ir mūsų sėkmingaisiais laikais, jūs buvote drąsos ir ištikimybės pavyzdys. Su tokiais vyrais mes nepralaimėtume; tačiau karas taptų begalinis, jis virstų pilietiniu, o tai atneštų Prancūzijai dar didesnių negandų.
Visus savo interesus aš paaukojau šalies labui.
Aš pasitraukiu, bet jūs, mano draugai, toliau tarnausite Prancūzijai.
Man rūpėjo tik jos laimė. Toks ir toliau bus didžiausias mano troškimas. Neliūdėkite dėl mano likimo. Aš sutikau toliau gyventi, bet tik tam, kad tarnaučiau jūsų šlovei. Parašysiu mūsų didžių žygdarbių, kuriuos kartu atlikome, istoriją. Sudie, mano draugai. Norėčiau kiekvieną iš jūsų prispausti prie savo krūtinės.
Pagal Simon Sebag Montefiore knygą „Kalbos, pakeitusios pasaulį“, vertė Aidas Jurašius, Vilnius, 2014, p. 36.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kokiomis aplinkybėmis sukurta ši kalba?
- Koks šaltinio autoriaus požiūris į kariuomenę ir Prancūziją?
- Kaip galite paaiškinti kalboje minimą sąvoką pilietinis karas?
- Kokio likimo sulaukė šaltinio autorius po pasakytos kalbos? Kodėl?
- Koks pagrindinis šios kalbos tikslas?
Sąvokos
Civilinis kòdeksas (Napoleòno kòdeksas) – 1804 m. priimtas Prancūzijos civilinis kodeksas, užtikrinęs piliečių lygybę, laisvę, privačią nuosavybę ir kitas prigimtines žmogaus laisves bei teises.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"