Šioje temoje MES:
- nustatysime, kaip Lietuvos gyventojai 1812 m. pirmą kartą pasitiko Napoleoną ir gausią jo kariuomenę;
- apibūdinsime svarbiausius prancūzmečio Lietuvoje bruožus;
- išsiaiškinsime, kaip Napoleonas vertino Lietuvą.
1. Napoleono kariuomenė užima Lietuvą
AKTUALU! Ką 1812 m. vasarą Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas veikė Lietuvoje? Kaip 12.2 paveiksle matomi rūmai susiję su Napoleonu? Kaip dabar jie vadinami?
Prancūzijos imperatoriui Napoleonui nusprendus pradėti karą su Rusija, jo kariuomenė 1812 m. įžengė į dabartinę Lietuvos teritoriją. Birželio 22 d. iš Paryžiaus jis atvyko į Vilkaviškį (1 šaltinis), čia Prancūzijos imperatorius su kariuomene buvo apsistoję keturias dienas. Ši teritorija tuo metu priklausė Váršuvos kunigaikštystei. Būdamas Vilkaviškyje, Napoleonas paskelbė kreipimąsi į savo kariuomenę. Jame imperatorius priminė, kad Rusija sulaužė įsipareigojimus, todėl įsakė kariams pereiti Nẽmuną ir kariauti Rusijos teritorijoje. Napoleonas numatė, kad reikės persikelti per Nemuną ir susikauti su rusų kariuomene pagrindiniame mūšyje. Buvo nuogąstaujama, kad mūšis bus aršus, rusai trukdys prancūzams įgyvendinti planus. Tačiau prancūzų kariuomenė pasipriešinimo nesulaukė. Rusų kariuomenė ir caras Aleksandras I šį kartą neketino kautis su prancūzais. Kai birželio 24 d. Napoleono kariuomenė persikėlė per Nemuną ir užėmė Kaũną (12.1 pav.), Vilniuje viešintis caras Aleksandras I ir rusų kariuomenė skubiai pasitraukė į Rusijos gilumą.
Tokiems rusų veiksmams lemiamą įtaką turėjo kelios aplinkybės. Pirma, Rusijos karinė vadovybė ruošdamasi karui su Prancūzijà, neturėjo bendro veiksmų plano. Antra, nuo rusų žvalgybos Napoleonui pavyko nuslėpti persikėlimo per Nemuną vietą ir laiką. Trečia, prancūzų kariuomenė buvo gerokai gausesnė. Dėl šių priežasčių Napoleonas Lietuvą užėmė be kovos.
Prasidėjo Prancūzijos okupacijos laikotarpis, dar vadinamas prancūzmečiu. Kiek daugiau nei dvi savaites dabartiniuose Lietuvos prezidentūros rūmuose (12.2 pav.) buvo įsikūręs pats Napoleonas Bonapartas. Imperatorius kasdien su apsauga pasirodydavo mieste, kai vykdavo aplankyti savo karinių dalinių ar prižiūrėti kitų darbų. Vilniuje leistas laikraštis Lietuvos kurjeris apie pirmąją Napoleono dieną rašė: „Kai pasirodė imperatorius ir karalius, broliškos meilės jausmai persipynė su pasigėrėjimo jausmais. Išvydus Didįjį Napoleoną, oras prisipildė šauksmais. Visur buvo šaukiama, tegyvuoja imperatorius ir karalius. Minios žmonių sekė Napoleoną. Visi norėjo prisisotinti jo buvimu ir išraižyti savo širdyse šio didžio vyro atvaizdą.“
Klausimai ir užduotys
- Kokiu tikslu pirmą kartą 1812 m. Napoleonas lankėsi Lietuvoje?
- Aptarkite, kodėl Napoleono viešnagė Lietuvoje truko neilgai.
2. Prancūzijos okupacinis valdymas Lietuvoje
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl Prancūzijos okupacinis valdymas Lietuvoje vertinamas prieštaringai?
Napoleonui ir jo kariuomenei užėmus Lietuvą, liepos 1 d. Prancūzijos imperatoriaus įsaku įsteigta Lietuvos laikinosios vyriausybės komisija. Pirmininku paskirtas Stanislovas Soltanas (Stanisław Soltan). Ši komisija buvo okupacinės valdžios ir vietos gyventojų tarpininkė. Komisiją sudarė vietos kilmingųjų luomų atstovai, Napoleono šalininkai. Šios valdžios institucijos veiklą prižiūrėjo ir kontroliavo prancūzų pareigūnai.
Liepos pradžioje prancūzai suformavo Lietuvos laikinosios valdžios sistemą: laikinosios vyriausybės komisiją (ją sudarė septyni nariai), septynis komitetus (maisto ir magazinų, policijos, teisingumo, vidaus reikalų, švietimo ir religijos, karo ir finansų), keturių (Vilniaus, Gar̃dino, Minsko ir Bal̃stogės) departamentų administracines komisijas (kiekvieną jų sudarė pirmininkas ir trys nariai). Buvo formuojamas biudžetas ir kitos vietinės valdžios institucijos.
Pažymėtina, kad liepos 1 d. įsaku Napoleonas departamentų administracinių komisijų pirmininkais paskyrė ne vietos atstovus, bet intendántus – prancūzų valdininkus. Tokiam sprendimui įtakos turėjo kitaip, nei planuota, susiklosčiusi prancūzų karo su rusais pradžia (tikėtasi „rusų klausimą“ išspręsti vos tik įžygiavus į Rusijos imperijos teritoriją) ir iškilę kariuomenės aprūpinimo maistu bei pašarais sunkumai, juos tikėtasi įveikti panaudojant kuo daugiau užimto krašto išteklių ir išnaudojant gyventojus.
Prancūzmečio pradžioje gyventojai daug tikėjosi iš Napoleono, okupacinė valdžia stengėsi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Nauja valdžia nuolatos ragino Lietuvos laikinosios vyriausybės komisiją rūpintis prancūzų kariuomenės aprūpinimu (2 šaltinis). Vyriausybė turėjo skirti transportą įvairiems kroviniams ir žmonėms gabenti, steigti ligonines ir aprūpinti jas vaistais, pristatyti maisto į nurodytas vietas. Prancūzai reikalavo vis didesnių rekvizicijų, gerokai viršijančių vietos gyventojų galimybes, todėl okupacinės valdžios reikalavimai tik iš dalies buvo patenkinti. Įtakos turėjo ir nuolatinė prancūzų karių savivalė. Bajorai buvo pasipiktinę prancūzų valdžia, nes neteko teisės tiesiogiai valdyti kraštą. Prancūzų politika Lietuvoje buvo nepatenkinti ir kiti gyventojai.
Prancūzmečio negalima vertinti tik neigiamai, nes tai buvo naujo valstybės ir visuomenės modelio kūrimo pradžia. Kaip tik tuo laikotarpiu darėsi aktyvesni visi gyventojų sluoksniai, formavosi nauja pasaulėžiūra. Atgimė jėga užgniaužti bajorų garbės ir tėvynės meilės jausmai. Santykiai su prancūzų valdžia bajorams parodė kitokią krašto politinio ir visuomeninio gyvenimo perspektyvą. Jie suvokė, kad valstybingumo atkūrimo negalima sieti su grįžimu prie buvusio politinio ir visuomeninio gyvenimo. Pavyzdžiui, prancūzmečiu bajorai paskelbė kreipimąsi į beteisius valstiečius kaip į „tėvynės sūnus“. Taip buvo atkreiptas dėmesys į sunkią valstiečių padėtį. Neaišku, kaip būtų pakitusi padėtis, jei prancūzmetis būtų ilgiau užtrukęs. Turint omenyje, jog daugumoje Napoleono valdomų kraštų buvo panaikinta baudžiava, tikėtina, kad panašūs procesai galėjo įvykti ir Lietuvoje. Po kelių mėnesių prancūzų valdžia žlugo, prasidėjusias minėtas naujoves įgyvendinti buvo per mažai laiko, taigi svarbių pokyčių visuomenėje neįvyko.
Klausimai ir užduotys
- Kam Lietuvoje priklausė aukščiausia valdžia prancūzmečiu?
- Aptarkite, kaip Napoleono valdžia vertino Lietuvos gyventojus prancūzmečiu.
3. Projektas atkurti LDK valstybingumą ir Napoleono imperijos tragedija
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kaip Napoleonas ir jo kariuomenė vaizduojami 12.3 paveiksle? Kodėl?
Nors gyventojai buvo nepatenkinti prancūzų valdžios primesta politika, dauguma lietuvių bajorų puoselėjo viltį atkurti LDK. Anksčiau Rusijos caras Aleksandras I neleido įgyvendinti šio siekio, taigi bajorai šį sumanymą pabandė įgyvendinti Napoleono padedami. Panašiai samprotavo ir Prancūzijos okupuotos Lenkijos bajorai – jie tikėjosi atkurti Lenkiją kartu su LDK. Tiesa, Napoleonui įžengus į Lietuvos žemes, kiek išsiskyrė lietuvių ir lenkų pozicijos dėl valstybingumo.
Iš pradžių 1812 m. birželio viduryje Váršuvoje susirinko Seimas ir, nesuderinęs veiksmų su lietuvių bajorais, paskelbė, kad atkuria Lenkijos karalystę. Lietuvoje vis dar buvo gaji LDK atkūrimo idėja, bet tam kategoriškai prieštaravo lenkų bajorai. Pagaliau liepos 14 d. Lietuvos vyriausybės spaudžiama Komisija nutarė prisidėti prie jau anksčiau paskelbto Lenkijos atkūrimo akto. Nors šiame akte nebuvo žodžio „unija“, nėra jokių abejonių, kad kalbėta apie bendros Lenkijos ir Lietuvos Valstybės atkūrimą. Lietuvių bajorai norėjo, kad Lenkija būtų dvilypė valstybė, unija jiems reiškė „ne tik siekį susijungti su Lenkija, bet ir turėti, kaip anksčiau, atskirą Lietuvos valstybinę organizaciją“.
Netrukus paaiškėjo, kad Lenkijos atkūrimas buvo tik formalus. Napoleonas, kaip ir kiek anksčiau Aleksandras I, neketino atkurti 1795 m. iš žemėlapio pranykusios valstybės. Napoleono supratimu, lenkų tauta yra „lengvabūdė, ir sunku atkurti tokią valstybę, kuri galėtų ką nors naudinga nuveikti“. Napoleonas nebuvo didelių valstybių atkūrimo ar sukūrimo šalininkas. Jis paliko suskaldytą Vokietiją, nenorėjo suvienyti Itãlijos. Napoleonas baiminosi, kad Lenkijos karalystė, atkurta su senosiomis sienomis, gali pasijusti pernelyg nepriklausoma, išsprūsti iš jo valdžios ir tapti kaimynės Rusijos sąjungininke. Napoleonas apskritai buvo naujų politinių vienetų kūrėjas, o ne senųjų atkūrėjas. Taigi nebuvo atkurta nei LDK, nei Lenkijos ir Lietuvos Valstybė.
Netrukus pradėjo žlugti ir Napoleono imperija. Vieni pirmųjų šios imperijos griūties požymius išvydo Lietuvos gyventojai, kai prancūzų kariuomenė po pralaimėto karo su Rusija antrą kartą įžengė į Lietuvos teritoriją. Vilnių pasiekė tik maža Napoleono kariuomenės dalis (12.3 pav.). Kareiviai veržėsi į vilniečių namus, juos siaubė, atiminėjo maisto atsargas, tempė lauk baldus, degino juos bandydami sušilti. Tūkstančiai jų mirė gatvėse. Kareiviai buvo visiškai pervargę, išsekę nuo bado ir šalčio – jis tą žiemą siekė trisdešimt ir daugiau laipsnių. Pirma krito žirgai, o paskui ir kavaleristai. Kariuomenė nebuvo pasirengusi sunkioms sąlygoms, neturėjo tinkamos aprangos.
Besitraukdamas iš Rusijos į Paryžių, trumpam Kaunè apsistojo ir Napoleonas. Negalėdamas priprasti prie 20 laipsnių šalčio, jis pusryčiavo vienoje iš Kaũno smuklių. O tada pro Marijámpolę pasuko į Seinų̃ pusę. Tuo metu Napoleonas nepriminė to didvyrio, koks buvo prieš didįjį žygį į Rusiją.
Gana greitai keletą mėnesių trukusį prancūzmetį vėl pakeitė carinės Rusijos okupacija. XXI a. pr. Vilniuje, Šiáurės miestelyje, archeologai aptiko 3 tūkst. Napoleono kariuomenės karių palaikų. Remiantis 1812–1813 m. Vìlniaus gubernatoriaus ataskaita carui, Vilniuje buvo palaidota maždaug 40 tūkst. Napoleono kariuomenės karių. Rasti prancūzų kariai perlaidoti Vilniuje, Antãkalnio kapinėse (12.4 pav.).
Pasidomėkite, kodėl Antakalnio kapinės pasirinktos kaip Napoleono kariuomenės palaikų perlaidojimo vieta.
Klausimai ir užduotys
- Kaip Lietuvos bajorija vertino į Lietuvą atvykusį Napoleoną?
- Padiskutuokite, kodėl XIX a. pr. lenkams ir lietuviams nepavyko atkurti savo valstybės.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kuo Lietuvai svarbūs 1812 metai?
- Išskirkite ne mažiau kaip penkis Prancūzijos okupacijos Lietuvoje valdymo bruožus.
- Kaip Napoleonas 1812 m. vertino Lietuvos gyventojus?
- Kodėl Napoleono kariuomenė 1812 m. pab. vėl atkeliavo į Lietuvą?
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu, žemėlapyje nurodykite vietas (maršrutą), kurias Lietuvoje aplankė (kuriomis keliavo) Napoleonas su savo kariuomene. Nurodykite Lietuvos vietoves, su kuriomis siejamas Napoleonas ar jo įamžinimas.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš Vilkaviškio kunigo Bonaventūro Butkevičiaus užrašų
Saulei besileidžiant vilkaviškiečiai pastebėjo dulkių debesis toje pusėje, iš kur buvo laukta Napoleono, Vilkaviškio – Virbãlio kelyje išgirdę skardaus trimito garsą, šaukiantį duoti kelią imperatoriui. <...> Paskui trimitininką mažu balto arklio traukiamu vežimu, pats valdydamas arklį, važiavo Napoleonas <...>. Atvažiavęs į Vilkaviškį Napoleonas sustojo dvaro rūmuose, kur jam buvo paruoštas butas <...>. Imperatoriaus veide buvo galima pastebėti nuovargį, nerimą ir kažin kokį nepasitenkinimą <...>. Napoleono bloga nuotaika virto didžia rūstybe, kai jis Vilkaviškyje patyrė, kad ne tiktai kariuomenė, bet ir jo gvardijos dalinys negauna reikalingiausių maisto produktų. Imperatorius tuojau įsakė užimti visas mieste esančias duonai kepti krosnis; pats nemiegojo visą naktį iki tol, kol duona buvo iškepta. Tai sulaikė armiją Vilkaviškyje keturias dienas ilgiau, ir karas Rusijai buvo paskelbtas kiek vėliau, negu buvo numatyta <...>. Kai kareiviai pakankamai pailsėjo, buvo suruoštas iškilmingas kariuomenės paradas. Išrikiuota pėsčioji, raitoji ir kitų rūšių kariuomenė bei artilerija užėmė 7 km × 3,5 km ploto žemės ruožą <...>. Visa didžiulė armija Vilkaviškio miestą ir apylinkes paliko per vieną dieną.
Pagal Broniaus Kviklio knygą „Mūsų Lietuva“, Vilnius, 1964.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kaip Vilkaviškio gyventojai sutiko Napoleoną? Kodėl?
- Ko tikėjosi Napoleonas iš Vilkaviškio gyventojų?
- Su kokiais sunkumais Napoleonas susidūrė Vilkaviškyje?
- Kaip šaltinio autorius vertina Napoleoną? Atsakymą argumentuokite.
2 ŠALTINIS
1812 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausybės komisijos nutarimas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikinosios vyriausybės komisija yra įsitikinusi, kad rytoj Šviesiausiojo imperatoriaus ir karaliaus karūnavimo dienos negalės deramai paminėti, kadangi reikia pasirūpinti Nenugalimosios Armijos poilsiu žiemos metu. Galima būtų pakankamai nuveikti remiantis tautos patriotizmu, kuris buvo parodytas daugelyje pavietų įžengus prancūzų išvaduotojui, ir greitai suformuoti iki tol neefektyviai formuotą kariuomenę. Todėl priimtas sprendimas paskelbti generalinį šaukimą, arba Lietuvos bajorų visuotinį šaukimą, į karo tarnybą ir suformuoti pavietų vėliavas, vadovaujamas choružų (vėliavininkų). Į tarnybą turi stoti nuo 18 iki 45 metų amžiaus bajorai, o tai keturiuose departamentuose sudarytų 15 tūkst. žmonių.
Pagal Virgilijaus Pugačiausko parengtą priemonę „XIX a. Lietuvos karinių dalinių istorija“, Vilnius, 2019, p. 33–34.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Kaip šaltinyje vertinamas Prancūzijos imperatorius ir jo kariuomenė? Kodėl?
- Ką galite pasakyti apie teiginį, kad Prancūzijos kariuomenė buvo „nenugalima“? Įrodykite jį arba paneikite.
- Koks pagrindinis nutarimo tikslas?
- Kokią išvadą galite padaryti apie Prancūzijos okupacinį valdymą Lietuvoje aptariamuoju laikotarpiu?
Sąvokos
Intendántas – Prancūzijos provincijos valdytojas, kuriam pavaldūs policija, teismai ir finansai.
Rekvizicija – teis. priverstinis atlygintinas nusavinimas ar laikinas paėmimas valstybės reikalams.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"