Chapter 2.13 (Istorija 9)

Vienos kongresas ir jo padariniai (13 tema)

Šioje temoje MES:

  • apibūdinsime Vienos kongreso reikšmę XIX a. Europai;
  • nustatysime, kaip pasikeitė Europos politinis žemėlapis nuvertus Napoleoną Bonapartą;
  • išanalizuosime Šventosios sąjungos įsteigimo aplinkybes.

1. Vienos kongreso sušaukimas ir jo nutarimai

Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.

PROBLEMA: kaip 1812–1815 m. pasikeitė Europos politinis žemėlapis (13.1, 13.2 pav.)? Kodėl?

13.1 pav. Europos politinis žemėlapis, 1812 m.
13.2 pav. Europos politinis žemėlapis po Vienos kongreso, 1815 m.

Napoleonui esant tremtyje Elbos saloje (13.3 pav.), 1814 m. rudenį Áustrijos sostinėje Vienoje įvyko Europos valstybių suvažiavimas. Vienos kongresè Napoleono sukeltų karų laimėtojai susirinko planuoti ponapoleoninės Europos likimo. Pirmiausia siekta atkurti Europoje ikirevoliucinę tvarką, pertvarkyti Europos politinį žemėlapį, neleisti į valdžią sugrįžti Napoleonui ir jo šalininkams, sukurti tokią sistemą, kuri neleistų kilti naujiems revoliuciniams judėjimams.

Kaip žemėlapyje matoma Elbos sala susijusi su Napoleonu Bonapartu?

13.3 pav. Elbos sala Viduržemio jūroje

Kongreso sušaukimą inicijavo keturios valstybės: Áustrija, Didžióji Britãnija, Prūsija ir Rùsija – jos daugiausia prisidėjo prie Napoleono Bonaparto sutriuškinimo. Kongresui pirmininkavo Austrijos vyriausybės vadovas (kancleris) Klemensas fon Meternichas (Klemens von Metternich) (13.4 pav.). Kongresas dar vadintas didžiuoju koncertu, jame dalyvavo visų to meto valstybių, išskyrus Osmanų imperijos, atstovai. Prancūzijos užsienio reikalų ministrui Šarliui Morisui Taleiranui Perigorui (Charles Maurice de Talleyrand-Périgord) (13.5 pav.) pavyko įtikinti kitų valstybių atstovus, kad Prancūzijà nėra kalta dėl savo sukeltų karų, nes jų pagrindinis kaltininkas – tremtyje dienas leidžiantis Napoleonas.

13.4 pav. Klemensas fon Meternichas
13.5 pav. Šarlio Moriso Taleirano Perigoro paveikslo fragmentas

Kitaip atsitiko po Pirmojo pasaulinio karo, kai 1919 m. vykusioje tarptautinėje Parỹžiaus taikos konferencijoje nuspręsta į ją neįleisti Vokietijos atstovų. Ši valstybė, o ne jos vadovas ar pavieniai politikai buvo įvardyta kaip pagrindinė karo kaltininkė, todėl Vokietijai skirta griežta bausmė. Toks sprendimas sukėlė visuotinį vokiečių pasipiktinimą ir paruošė dirvą Antrajam pasauliniam karui. Apdairiau pasielgta Vienos kongrese, jis darbą tęsė ir Napoleonui pabėgus iš Elbos salos – iki galutinio jo sutriuškinimo Vaterlò kautynėse.

Kaip matyti iš išlikusių dokumentų, Vienos kongrese tarp valstybių būta nesutarimų. Jų kilo dėl teritorijų ir įtakos. Didžioji Britanija ir Prancūzija pasirašė slaptą karinę sutartį (vėliau prie jos prisijungė atskiros vokiečių žemės ir Nýderlandai) prieš Rusiją ir Prūsiją, šios pretendavo prisijungti Lenkijos žemes ir Saksòniją. Situacija pasikeitė sužinojus, kad Napoleonas 1815 m. kovą pabėgo iš Elbos salos ir vėl sugrįžo į Prancūzijos imperatoriaus sostą. Šis įvykis suvienijo didžiąsias Europos valstybes, siekiančias sutriuškinti Napoleoną.

Galutinai nugalėjus Napoleoną ir jį ištrėmus į Šventosios Elenos salą Atlanto vandenyne Vienos kongrese buvo priimti svarbiausi nutarimai. Prancūzijoje į valdžią sugrąžinta dar 1789 m. prieš revoliuciją šalį valdžiusi Burbonų dinastija. Dinastinis valdymas atkurtas Ispãnijoje, Portugãlijoje, Neãpolyje. Prancūzijai sugrąžintos 1792 m. sienos. Išskirtinis dėmesys skirtas Europos politiniam žemėlapiui (13.2 pav.). Dalijant žemėlapį, svarbiausias vaidmuo teko Rusijai, Austrijai, Prūsijai ir Didžiajai Britanijai. Austrija prisijungė Šiáurės Itãlijos žemes – Venèciją ir Lombárdiją, taip pat Galiciją. Rusijai atiteko didžioji dalis Váršuvos kunigaikštystės. Ji buvo pavadinta Lenkijos karalyste ir turėjo autonomiją (savivaldą) (1 šaltinis). Be to, Rusija įgijo teisę valdyti Súomiją ir Besarãbiją. Prūsija prisijungė šiaurinę Saksonijos dalį, Reino kraštą ir didelę dalį Vestfãlijos. Didžioji Britanija gavo Prancūzijos kolonijas, tarp jų Máltą, Ceilòną (dabar Šri Lánka), Kãpo koloniją.

Iš Reino sąjungos, dalies Prūsijos ir dalies Austrijos buvo įsteigta Vokietijos sąjunga, kuriai vadovavo Austrija. Vokietijos sąjungą sudarė 39 vokiečių valstybės (vietoj 1789 m. buvusių 300), neturinčios didelės įtakos. Taigi Vokietija ir toliau liko suskaldyta (2 šaltinis). Siekiant apsisaugoti nuo galimos Prancūzijos agresijos, šalia Prancūzijos įsteigta Jungti Nýderlandų karalystė (Bel̃gija prijungta prie Nýderlandų). Italijos teritorija suskaldyta į aštuonias valstybes. Atkurta Šveicãrija, jai patvirtintas amžinas neutralitètas, grąžinta Sardinijos nepriklausomybė, Švèdija prisijungė Norvègiją.

Kokias pareigas ėjo 13.4 ir 13.5 paveiksluose pavaizduoti asmenys? Kokį vaidmenį jie atliko Vienos kongrese?

Rusija, Austrija, Prūsija ir Didžioji Britanija įkūrė „Keturių sąjungą“. Ši organizacija turėjo užtikrinti, kad Prancūzijoje nekiltų naujų pokyčių ar revoliucinių judėjimų, įsipareigojo niekuomet neleisti Napoleono šeimai tapti valdančiajai ir, esant reikalui, panaudoti visas savo pajėgas. Pagrindinis sąjungos tikslas – taikos bet kokiomis priemonėmis išsaugojimas Europoje. Įsipareigota periodiškai susitikti bendruose kongresuose, palikta teisė naudoti jėgą kilus bet kokiai revoliucijai ir įsipareigota prižiūrėti, kaip bus laikomasi Vienos kongreso priimtų sprendimų.

Klausimai ir užduotys

  1. Aptarkite, kokiu tikslu sušauktas Vienos kongresas.
  2. Kaip Europos politinį žemėlapį pakeitė Vienos kongreso nutarimai? Nurodykite ne mažiau kaip penkis pokyčius.

2. Šventosios sąjungos įsteigimas

Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.

PROBLEMA: kodėl Šventoji sąjunga buvo prieštaringai vertinama?

Dar 1812 m. pab. po Napoleono armijos sutriuškinimo Aleksandras I, kreipdamasis į savo kariuomenę, pasakė: „Jūs išgelbėjote ne tik Rusiją, jūs išgelbėjote Europą!“ Į tai reaguodamas M. Kutuzovas Aleksandrui I atsakė: „Rusija išlaisvinta, karą galime užbaigti čia, ant Nemuno krantų, kur jis ir prasidėjo. Kam lieti rusų kraują gelbstint Europą? Tegu ji gelbėjasi pati, savo pačios būdais! Napoleono žlugimas Ánglijai naudingesnis nei Rusijai.“ Tačiau Rusijos imperatoriui atrodė kitaip. Aleksandras I neatsižvelgė į M. Kutuzovo žodžius ir su kitų Europos valstybių vadovais toliau siekė galutinai sutriuškinti Prancūzijos kariuomenę. Taip padarius, Aleksandras I buvo vienas iš tų, kurie pasiūlė po Vienos kongreso įsteigti tarptautinę organizaciją, kuri garantuotų Vienos kongreso priimtų sprendimų laikymąsi ir užtikrintų stabilumą Europoje.

1815 m. rugsėjį Paryžiuje įkurta Šventóji sąjunga, sudaryta iš Austrijos, Prūsijos ir Rusijos (13.6 pav.). Bėgant laikui, Šventosios sąjungos narių skaičius sparčiai augo, į ją stojo kitos Europos valstybės, išskyrus Didžiąją Britaniją, Pópiežiaus valstybę ir Osmanų imperiją. Organizacijos pavadinimas skelbė oficialų (tartum šventą) siekį – palaikyti tarptautinius santykius, paremtus krikščioniškais principais. Iš tiesų Šventoji sąjunga siekė palaikyti Vienos kongrese nustatytą tarptautinę tvarką. Tai daryta karinėmis priemonėmis, pirmiausia kovojant su revoliucijomis ar tautų bandymais išsivaduoti iš priespaudos. Kilus tokiems neramumams, Austrijos, Prūsijos ir Rusijos valdovai turėjo teisę pasiųsti savo kariuomenes jų malšinti. Pagrįstai dažnai nurodoma, kad Šventoji sąjunga XIX a. pirmoje pusėje atliko, dabartiniais terminais kalbant, policininko vaidmenį. Tokia Šventosios sąjungos veikla buvo viena iš kliūčių priespaudą patiriančioms tautoms siekti nepriklausomybės ar dalinio savarankiškumo. Taigi Šventoji sąjunga buvo nedemokratinio pobūdžio. Tačiau kurį laiką ši tarptautinė organizacija užtikrino stabilumą siekiant Europoje išlaikyti 1815 m. nustatytą tvarką. Beveik keturis dešimtmečius Europoje didžiosios valstybės nekariavo tarpusavyje.

13.6 pav. Valstybės, 1815 m. sudariusios Šventąją sąjungą

Padėtis pasikeitė kilus Krýmo karui (1853– 1856 m.), kuriame Austrija nesutiko paremti Rusijos. Sąjunga neteko prasmės XIX a. antroje pusėje Prancūzijoje į valdžią atėjus Napoleonui III ir Prūsijos vyriausybei pradėjus vadovauti Otui fon Bismarkui (Otto von Bismarck). 1871 m. jo suvienyta Vokietija galutinai sugriovė Vienos kongrese nustatytą vadinamąją Vienos saugumo sistemą.

Klausimai ir užduotys

  1. Koks buvo pagrindinis Šventosios sąjungos tikslas?
  2. Nurodykite svarbiausias Šventosios sąjungos nares.

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kokiomis aplinkybėmis buvo sušauktas Vienos kongresas?
  2. Kokios valstybės Vienos kongrese turėjo didžiausią įtaką? Kodėl?
  3. Kokie svarbiausi Vienos kongreso nutarimai?
  4. Koks vaidmuo Europos politikoje buvo numatytas Šventajai sąjungai?
  5. * Apibūdinkite Europos politinę padėtį pasibaigus Vienos kongresui.

TYRINĖKITE!

Palyginkite Europos politinį žemėlapį Napoleono valdymo metais su žemėlapiu po Vienos kongreso ir nustatykite esminius teritorinius pokyčius. Paaiškinkite tuos pokyčius.

Darbas su šaltiniais

1 ŠALTINIS

Iš 1815 m. Lenkijos karalystės konstitucinės chartos

I str. Lenkijos karalystė amžiams prijungiama prie Rusijos imperijos. <...>

III str. Lenkijos karalystės karūna yra paveldima iš mūsų asmens ir iš mūsų palikuonių bei paveldėtojų taip, kaip yra paveldimas Rusijos imperijos sostas. <...>

V str. Išvykdamas karalius paskiria vietininką, kuris turi gyventi karalystėje. Vietininkas yra atšaukiamas karaliaus valia. <...>

VIII str. Lenkijos karalystės ir mūsų imperijos išorės politika yra bendra.

IX str. Tik valdovas turi teisę nuspręsti dėl Lenkijos dalyvavimo Rusijos karuose, valdovas taip pat sprendžia, kokios šios šalies sudarytos taikos ar prekybos sutartys galioja ir Lenkijai.

Pagal Mykolo Kleopo Oginskio knygą „Atsiminimai apie Lenkiją ir lenkus nuo 1788 iki 1815 metų“, IV t., Vilnius, 2010, p. 134–135.

Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:

  1. Kokiu pagrindu 1815 m. Lenkijos karalystė prijungta prie Rusijos?
  2. Kaip pasikeitė Lenkijos padėtis priėmus chartą?
  3. Kaip pakomentuotumėte teiginį, kad nuo 1815 m. Lenkija buvo visiškai priklausoma nuo Rusijos? Teiginį įrodykite arba paneikite.
  4. Koks Lenkijos karalystės konstitucinės chartos priėmimo tikslas?

2 ŠALTINIS

Iš Henrio Kisindžerio knygos „Diplomatija“

Vienos kongreso planuotojai suprato: norėdami laiduoti Vidurio Euròpai taiką ir stabilumą, jie turėsią sugriauti tai, ką XVII amžiuje padarė Rišeljė, stengęsis, kad Vidurio Europà būtų silpna, susiskaldžiusi, nuolat gundanti prancūzus įsiveržti ir paversti ją savo kariuomenės pratybų lauku. Tad valstybių vyrai Vienoje ėmėsi konsoliduoti, bet ne vienyti Vokietiją. Austrija ir Prūsija buvo didžiausios vokiečių valstybės, po jų ėjo daug vidutinių – kaip antai Bavãrija, Viùrtenbergas, Saksònija, – kurias reikėjo padidinti ir sustiprinti. Iš daugiau kaip 300 valstybėlių padaryta apie trisdešimt, o šios savo ruožtu sutelktos į naują junginį, pavadintą Vokietijos konfederacija. Numatanti bendrą gynybą prieš išorės agresiją, ši konfederacija pasirodė esanti sumanus kūrinys – per stipri, kad ją pultų Prancūzija, bet per silpna ir pernelyg decentralizuota, kad keltų grėsmę kaimynams. Konfederacija atsvėrė Prūsijos karinės galios pranašumą ir didesnį Austrijos prestižą bei teisėtumą. Jos paskirtis buvo neleisti vokiečiams susivienyti tautiniu pagrindu, išsaugoti įvairių kunigaikščių ir monarchų sostus, užkirsti kelią Prancūzijos agresijai. Ir ji sėkmingai atliko šias užduotis.

Pagal Henry Kissinger knygą „Diplomatija“, vertė Arvydas Sabonis, Vilnius, 2003, p. 72–73.

Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:

  1. Kodėl Vienos kongrese didelis dėmesys skirtas vokiečių žemėms?
  2. Kaip pasikeitė dabartinės Vokietijos teritorijos padėtis po Vienos kongreso? Kodėl?
  3. Kodėl Vienos kongrese nesiryžta suvienyti Vokietijos?
  4. Kaip dar buvo vadinama Vokietijos konfederacija?
  5. Kaip pakomentuotumėte teiginį, kad po Vienos kongreso Europos tarptautinėje politikoje įsigaliojo stabilumas? Įrodykite arba paneikite dviem argumentais.

Sąvokos

Kongrèsas – valstybių, organizacijų atstovų suvažiavimas, tarptautinė konferencija.

Neutralitètas – polit. nesikišimas į kitų valstybių karą ar ginčus, nedalyvavimas karinėse sąjungose ar blokuose.

Šventóji sąjunga – 1815 m. rugsėjį sudaryta Austrijos, Prūsijos ir Rusijos sąjunga Vienos kongrese nustatytaitarptautinei tvarkai palaikyti.

Please wait