Chapter 3.5 (Istorija 9)

„Geležimi ir krauju“ (17 tema)

Šioje temoje MES:

  • sužinosime, kaip baltų gentis prūsai susijusi su vokiečių valstybe Prūsija;
  • išsiaiškinsime, kodėl iki XIX a. antros pusės nepavyko suvienyti Vokietijos;
  • išanalizuosime Vokietijos suvienijimo procesą.

1. Kaip atsirado vokiečių valstybė Prūsija

Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.

PROBLEMA: kaip ir kodėl prūsai susiję su XVI–XIX a. gyvavusia Prūsijos valstybe?

17.1 pav. Baltų gentys XII a.

Prūsai – vakarų baltų gentis, gyvenusi Báltijos regiono pietrytinėje ir vakarinėje dalyje (17.1 pav.) ir kalbėjusi prūsų kalba. XIII a. prieš pagonis prūsus Vokiečių ordinas pradėjo rengti kryžiaus žygius. Po Herkaus Manto vadovaujamo Didžiojo prūsų sukilimo (1260–1274 m.) kryžiuočiams pavyko užkariauti prūsų žemes, kartu jie pasisavino ir pavadinimą Prūsija.

Prūsų žemėse buvo įkurta Prūsija – teokrãtinė kryžiuočių valstybė, o joje likę gyventi prūsai buvo germanizúojami1525 m. panaikinus Vokiečių ordiną, įkurta pasaulietinė Prūsijos kunigaikštystė, joje išplito liuteronybė. XVIII a. pr. vietoj Prūsijos kunigaikštystės buvo įkurta Prūsijos karalystė. Ji ypatingą dėmesį skyrė ginklavimuisi, savo teritorijos plėtrai (17.2 pav.) ir kitų tautų germanizacijai (žr. 29 vadovėlio temą apie Mãžąją Lietuvą XIX– XX a.). Prūsija dalyvavo net trijuose ATR padalijimuose, po kurių Lénkijos ir Lietuvõs Valstybės nebeliko žemėlapyje.

17.2 pav. Prūsijos teritorijos plėtimasis 1807–1871 m.

Klausimai ir užduotys

  1. Kas buvo XIII a. Lietuvos kaimynystėje gyvenę prūsai?
  2. Apibūdinkite Prūsijos valstybės susiformavimo procesą.

2. Bandymas suvienyti Vokietiją XIX a. viduryje

Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.

PROBLEMA: kodėl Vienos kongrese nebuvo suvienyta Vokietija, o į įsteigtą Vokietijos sąjungą, be vokiečių žemių, įėjo ir dalis Prūsijos bei dalis Austrijos imperijos?

17.3 pav. Vokiečių žemės po Vienos kongreso, 1815 m.

Vienos kongrese (žr. 13 vadovėlio temą „Vienos kongresas ir jo padariniai“) vokiečių žemių pagrindu buvo įkurta Vokietijos sąjunga, ją sudarė 34 atskiros vokiečių valstybės ir 4 laisvieji miestai. Vokietijos sąjunga buvo neatsiejama nuo Austrijos ir Prūsijos, šios šalys priklausė Sąjungai per atskiras savo teritorijų dalis (17.3 pav.). Tokiu būdu Vienos kongrese nebuvo atkurta Napoleono Bonaparto panaikinta Šventoji Romos imperija, bet taip pat neleista suvienyti Vokietijos. Bijota, kad po Napoleono sutriuškinimo Europoje gali iškilti nauja stipri valstybė, kurią pirmiausia būtų kontroliavusi Austrija (1 šaltinis). Ši valstybė politiškai vadovavo Vokietijos sąjungai. Priklausomybė nuo Austrijos buvo viena iš priežasčių, kodėl užsitęsė Vokietijos suvienijimas.

Daug pastangų suvienyti Vokietiją dėta per Tautų pavasarį. Tam įtakos turėjo politinis šalies susiskaldymas, sunki ekonominė žemutinių sluoksnių padėtis, siekis įgyti demokratinių laisvių. Atskirų vokiečių žemių gyventojus sukilti paskatino ekonominė krizė, kaimyninėje Prancūzijoje kilusi revoliucija, per kurią šalis buvo paskelbta respublika.

Pirmiausia vokiečių miestuose Bãdene ir Berlýne prasidėjo neramumai – mitingai ir demonstracijos. Reaguodami į tai, vokiečių žemių politikai nusprendė sušaukti visos Vokietijos parlamentą. 1848 m. pavasarį Fránkfurte prie Máino susirinkęs pirmasis Vokietijos parlamentas pasivadino Vokietijos nacionaliniu susirinkimu. Tuo metu parlamente daug kalbėta apie tai, kaip suvienyti vokiečių žemes į vieną valstybę. Nesant Šventosios Romos imperijos, svarstyta, kokia turi būti Vokietija: Didžioji Vokietija, į kurią įeitų ir Austrija, ar Mažoji Vokietija, kuri būtų be Austrijos imperijos. Apsispręsta kurti valstybę be Austrijos. Remiantis parengta konstitucija, Vokietija turėjo tapti konstitucine demokratine valstybe. Imperatoriaus karūna pasiūlyta Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui IV. Šis atsisakė karūnos, nes tikėjosi ją gauti ne iš parlamento, o iš vokiečių žemių kunigaikščių. Taip buvo praleista proga demokratiškai suvienyti Vokietiją. Tai būtų padaręs šalies parlamentas.

17.4 pav. Piešinys satyriškai atspindi muitų sienas daugumoje Vokietijos valstybių apytiksliai 1834 metais. Kai kurios valstybės buvo tokios mažos, kad vežiotojai turėdavo išimti ir sudėti savo gaminius į vežimus du tris kartus per dieną.

Kaip paveiksle vertinama Vokietijos valstybių muitų sąjunga? Ar pritariate tokiam vertinimui? Atsakymą argumentuokite.

7-ajame dešimtmetyje Vokietija pradėta vienyti ne demokratinėmis priemonėmis, bet kariniu būdu. Prūsijos iniciatyva 1834 m. įsteigta Vokietijos muitų sąjunga (17.4 pav.). Taip padėtas pagrindas bendrai vokiečių žemių rinkai. Iš pradžių į šią ekonominę sąjungą įėjo 18 vokiečių valstybių, tarp kurių buvo panaikinti sienų muitai. Muitų sąjunga panaikino ekonominį Vokietijos susiskaldymą ir skatino kurti bendrą vokiečių ekonomiką.

Klausimai ir užduotys

  1. Aptarkite, kaip Tautų pavasaris paveikė vokiečių žemes.
  2. Koks buvo Vokietijos muitų sąjungos sudarymo tikslas?

3. Vokietijos suvienijimas

Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.

PROBLEMA: kodėl 1871 m. Vilhelmas I Vokietijos imperatoriumi buvo karūnuotas Paryžiuje, o ne kuriame nors Vokietijos mieste?

Per Tautų pavasarį nepavykus suvienyti Vokietijos, suiro Vokietijos sąjunga. Prūsija ir Áustrija toliau varžėsi dėl įsivyravimo vokiečių žemėse. Lemiamas vaidmuo atiteko Prūsijai, jos káncleris Otas fon Bismarkas ryžosi, pasak jo, suvienyti Vokietiją „geležimi ir krauju“ (2 šaltinis). 1864 m. Prūsija ir Austrija kariavo su Dãnija dėl Šlėzvigo ir Hòlšteino žemių. Po šio karo Danija jų neteko. 1866 m. Prūsija laimėjo karą prieš Austriją – ši šalis daugiausia ir trukdė Vokietijos suvienijimui, nes siekė prisijungti vokiečių žemes.

Nors Austrija buvo nugalėta, O. fon Bismarkas nesiekė visiškai ją sutriuškinti ir įtraukti į kuriamą Vokietijos valstybę. Jis baiminosi, kad į karą gali įsikišti Prancūzijà ir Rùsija. Bijota, kad sutriuškinus Austriją gali sukilti Austrijos imperijoje gyvenančios slavų, vengrų tautos ir Vidurio Euròpoje sukelti naują revoliuciją. O. fon Bismarkas taip pat abejojo, kad galima Vieną valdyti iš Berlyno. Dėl šių argumentų nuspręsta Austriją palikti žemėlapyje kaip nepriklausomą, nors ir gerokai susilpnintą. Tokiomis aplinkybėmis, kai Austrija pralaimėjo karą Prūsijai, vengrams pareikalavus daugiau teisių, 1867 m. Europos žemėlapyje atsirado Austrijos–Vengrijos imperija (17.5 pav.).

17.5 pav. Austrija–Vengrija 1867–1918 m.

Kodėl 1867 m. Europos politiniame žemėlapyje vietoj Austrijos imperijos atsirado Austrijos–Vengrijos imperija?

Po pergalės prieš Austriją 1867 m. Prūsijos iniciatyva įsteigta Šiáurės Vokietijos sąjunga. Joje aukščiausius postus gavo Prūsijos vadovai: prezidentu paskelbtas Prūsijos karalius Vilhelmas I, o kancleriu – O. fon Bismarkas. Sąjungai nepriklausė pietinės Vokietijos žemės – tam priešinosi Prancūzijà.

Siekdamas galutinai suvienyti Vokietiją, O. fon Bismarkas išprovokavo karą su Prancūzija. Tam įtakos turėjo atsilaisvinęs Ispãnijos sostas, kai Prūsija parėmė karaliaus giminaičio princo Leopoldo Hohencolerno kandidatūrą. Prancūzija baiminosi Prūsijos įsivyravimo Europoje ir per savo pasiuntinį pareikalavo, kad Prūsija atsisakytų pretenduoti į Ispanijos sostą. Prūsijos karalius Prancūzijos pasiuntinio telegramą pasiuntė O. fon Bismarkui. Šis, pakoregavęs telegramos tekstą, išplatino jį spaudoje. Įsižeidusi Prancūzija paskelbė karą Prūsijai. Prasidėjo karas. Po 1870 m. rugsėjo pradžioje šiaurės rytų Prancūzijoje įvykusio Sedãno mūšio karą laimėjo O. fon Bismarko vadovaujama kariuomenė. 85 tūkst. prancūzų karių ir Prancūzijos imperatorius Napoleonas III pateko į nelaisvę (17.6 pav.).

17.6 pav. Napoleonas III (kairėje) ir O. fon Bismarkas po Sedano mūšio

Kurio paveiksle (17.6 pav) pavaizduoto asmens padėtis tapo lemtinga po Sedano mūšio?

17.7 pav. Vilhelmo I karūnacija Paryžiuje, Versalio rūmuose, Veidrodžių salėje, 1871 metai. Centre (balta uniforma) – Otas fon Bismarkas.

Kuo paveiksle (17.7 pav.) užfiksuotas įvykis svarbus vokiečiams?

1871 m. pradžioje, siekiant pažeminti Prancūziją, Paryžiuje, Versãlio rūmuose (17.7 pav.), buvo pranešta apie Vokietijos suvienijimą. Nuo šiol Vokietija tapo imperija – Antruoju reichu, Prūsijos karalius Vilhelmas I paskelbtas jos imperatoriumi, o O. fon Bismarkas – Vokietijos imperijos kancleriu. Remiantis gegužę sudaryta Fránkfurto taikos sutartimi, Prancūzija buvo priversta Vokietijai sumokėti 5 mlrd. frankų kontribùciją, iš jos buvo atimtos žemės – Elzãsas ir Lotarìngija.

Vokietijos suvienijimas iš pagrindų pakeitė galios pusiausvyrą Europoje. Žemėlapyje atsirado viena vyraujanti valstybė – O. fon Bismarko suvienyta Vokietija. Nuo šiol santykiai tarp valstybių turėjo remtis Realpolitik – nuostata, skelbiančia, kad santykius tarp valstybių lemia jėga ir diktuoja galingosios valstybės. Tokia tvarka buvo visiškai priešinga sukurtai Vienos kongrese. Nauja tvarka išsilaikė iki Pirmojo pasaulinio karo, kuriame ypatingas vaidmuo teks Vokietijai.

Klausimai ir užduotys

  1. Kokias pareigas Prūsijos valstybėje ėjo O. fon Bismarkas?
  2. Padiskutuokite, kodėl kilo Prūsijos ir Prancūzijos karas.

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kaip Austrija ir Prūsija susijusios su Vienos kongrese įkurta Vokietijos sąjunga?
  2. Kodėl per Tautų pavasarį nepavyko suvienyti Vokietijos?
  3. Kodėl Prūsijai pavyko suvienyti Vokietiją?
  4. Kokie Prūsijos ir Prancūzijos karo padariniai?
  5. * Remdamiesi tekstu ir savo žiniomis, palyginkite Vokietijos ir Italijos suvienijimus ir nurodykite jų panašumus bei skirtumus.

TYRINĖKITE!

Remdamiesi internetu, pasidomėkite, kaip O. fon Bismarko atminimas įamžintas Vokietijoje. Įamžinimo formas (paminklai, gatvių pavadinimai ir pan.) aprašykite ir pristatykite klasės draugams.

Darbas su šaltiniais

1 ŠALTINIS

Austrijos požiūris į vokiečių žemes Vienos kongrese

Meternichas, kaip ir kiti 1815 metų Europos valstybininkai, manė, kad nauja grėsmė Europai vėl kils iš Prancūzijos, tad savo politika siekė sunaikinti Napoleono šmėklą. Napoleono imperija rėmėsi prancūzų viršenybe Italijoje ir Vakarų Vokietijoje; dabar abi jos pateko Austrijos globon. Pranciškus nebesiekė atgauti Šventosios Romos imperatoriaus titulo – šis atsižadėjimas vėliau įgavo simbolinę reikšmę. <...> 1815-aisiais sukurta Vokietijos sąjunga buvo glaudesnis sambūris nei suirusi Imperija, o Austrija, kaip pirmininkaujanti valstybė, turėjo lemiamą žodį Vokietijos reikaluose. Ir 1815 metais ji neatsisakė to vadovaujamo vaidmens. Greičiau atvirkščiai: vis pabrėždavo savo vokiškumą ir, nors pripažino Prūsiją antrąja didžiąja Vokietijos valstybe, bet ši partnerystė buvo iš tų, kai viena pusė (Prūsija) dirba darbą, o kita (Austrija) džiaugiasi laurais. Tiek Austrija, tiek Prūsija buvo per daug supurtytos Napoleono karų, kad imtų varžytis tarpusavyje; bendra Napoleono baimė jas suvienijo, o bendra Prancūzijos, tuo labiau prancūzų idėjų, baimė išlaikė jas draugėje per visos kartos gyvenimą po Leipcigo ir Vaterlo. Teoriškai Austrija ir Prūsija susivienijo kartu ginti Vokietijos; praktiškai Austrija svarbiausią uždavinį paliko Prūsijai ir buvo nubausta už savo gudrumą, tik per vėlai tai suprato.

Pagal Alan John Percivall Taylor knygą „Habsburgų monarchija. 1809–1918. Austrijos imperijos ir Austrijos–Vengrijos istorija“, vertė Inga Mataitytė, Vilnius, 1999, p. 46.

Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:

  1. Kas buvo šaltinyje minimas Meternichas?
  2. Koks bruožas siejo Austrijos imperiją ir Prūsiją? Kodėl?
  3. Kaip iš Europos žemėlapio išnyko šaltinyje minima Šventoji Romos imperija?
  4. Kuo šaltinyje net kelis kartus minimi 1815 metai svarbūs Austrijai ir Prūsijai?
  5. Kaip Austrija ir Prūsija susijusios su Leipcigu ir Vaterlò?
  6. Kodėl Austrija ir Prūsija ypatingą dėmesį skyrė vokiečių žemėms?
  7. Kaip suprantate paskutinį šaltinio sakinį? Ar pritariate tokiai nuomonei? Atsakymą argumentuokite.

2 ŠALTINIS

Iš Gordono G. Kreigo knygos apie vokiečius

Prie to, kad Prūsija XVIII a. tapo viena iš didžiųjų valstybių ir kad ji 1866 m. primetė savo hegemonijąVokietijai, o 1870 m. – ir visai Europai, daugiausia prisidėjo armija, patvirtinusi didžiojo kunigaikščio Frydricho Vilhelmo Brandeburgiečio 1667 m. teiginį jo memorandume savo įpėdiniui: „Sąjungos, žinoma, yra geras dalykas, bet nuosavos pajėgos, kuriomis galėtum kliautis, – dar geresnis <...>“. Tačiau armija buvo taip pat ir svarbiausias absoliutizmo ramstis Prūsijoje bei 1871 m. jos įkurtoje Vokietijos imperijoje, o kartu – ir pagrindinis kliuvinys veiksmingam parlamentiniam valdymui bei pažangai demokratijos link. <...>

1871 m., po pergalės prieš prancūzus, įkūrus Vokietijos Reichą, kariai laikėsi taip, tarsi manytų, jog tik jiems vieniems reikia dėkoti už šį laimėjimą. <...> Katalikų partijos vadovas Liudwigas Windthorstas su kartėliu pasakė: „Versalyje gimė militarinis absoliutizmas, panašus į tą, kuris suklestėjo valdant Liudvikui XIV.“ Tolesnė Imperijos istorija parodė, jog šios pranašystės būta įžvalgios. Iš tikrųjų po 1871 m. galima kalbėti apie vis didesnį Vokietijos gyvenimo militarizavimą.

1 viešpatavimą
Pagal Gordon G. Craig knygą „Vokiečiai. Praeitis. Dabartis. Ateitis. Permainos ir tęstinumas“, vertė Mėta Žukaitė, Vilnius, 1995, p. 399–401.

Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:

  1. Kokie vidaus valdymo bruožai būdingi Prūsijai?
  2. Koks Prūsijos užsienio politikos bruožas nurodytas šaltinyje?
  3. Kuo Prūsijai svarbūs šaltinyje minimi 1866-ieji, 1870-ieji ir 1871 metai?
  4. Kaip pakomentuotumėte žodžius: „Versalyje gimė militarinis absoliutizmas“?
  5. Kaip šaltinyje aprašyta Prūsijos vykdyta politika paveikė vokiečių tautą ir to meto Europą? Atsakymą argumentuokite šaltinio teiginiais.

Sąvokos

Germanizãcija (vokietinimas) – vokiečių tautos, kalbos ir kultūros platinimas bei plitimas.

Káncleris – vyriausybės vadovas (ministras pirmininkas).

Kontribùcija – suma, kurią nugalėta valstybė pagal taikos sutartį priversta sumokėti nugalėjusiai valstybei.

Teokrãtinė (valstybė) – valstybė, kurios aukščiausias vadovas yra dvasininkas.

Please wait