Šioje temoje MES:
- išsiaiškinsime lietuviškosios vargo mokyklos veiklos sąlygas;
- sužinosime, kokios nuobaudos buvo taikomos susekus nelegalią lietuvišką mokyklą;
- įvertinsime lietuviškosios vargo mokyklos reikšmę Lietuvos visuomenei.
Slaptųjų mokyklų atsiradimas, išplitimas, tipai
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kuo ir kodėl skiriasi jūsų ir 25.1 paveiksle matoma mokykla?
1863 m. kovo 23 d. caro nutarimu Vilniaus, Kaũno, Gardino, Minsko, Mogiliãvo ir Vitebsko gubernijose buvo įvesta nauja valstybinio pradinio mokymo sistema. Nuo 7-ojo dešimtmečio pabaigos tokia tvarka įsigaliojo Suválkų gubernijoje. Pagal naują nutarimą vaikus buvo galima mokyti tik valdžios ir cerkvių įsteigtose pradžios mokyklose, kuriose pamokos vykdavo rusų kalba, o lietuviškai prakalbusieji buvo baudžiami (25.2 pav.). Okupacinė valdžia, vykdydama Rusų pradų atkūrimo programą, taip siekė surusinti kuo daugiau lietuvių jaunuomenės.
Lietuviai valstiečiai tokiai tvarkai priešinosi ir stengėsi savo vaikus mokyti namuose arba leisti į lietuviškas mokyklas. Kadangi tokios mokyklos buvo uždraustos, daugelyje Lietuvos vietų buvo kuriamos slaptosios lietuviškos mokyklos, vadinamosios vargo mokỹklos. Jau nuo XVIII a. daugelyje vietų veikė kaimo mokyklėlės, išlaikomos pačių valstiečių. Po nuslopinto 1863–1864 m. sukilimo įsigaliojus lietuviškos spaudos draudimui šios kaimo mokyklėlės ėmė veikti slaptai (veikė iki pat 1905 m. revoliucijos).
Nors slaptųjų mokyklų buvo gana daug, jų skaičius įvairiose Lietuvos vietose buvo nevienodas. Pavyzdžiui, trijose lietuviškose Vilniaus gubernijos apskrityse 1883–1904 m. veikė tik 4 lietuviškos mokyklos. Visai nėra duomenų apie slaptųjų mokyklų veiklą Vilniaus apskrityje. Visai kitokia padėtis buvo Kauno gubernijoje: 1883–1904 m. čia buvo ne mažiau kaip 126 mokyklos, daugiausia veikė Šiaulių ir Ukmergė̃s apskrityse. Būtina prisiminti, kad slaptųjų mokyklų steigimą rėmė Žemaičių vyskupas M. Valančius. Gana sparčiai slaptosios mokyklos plito ir Suválkų gubernijoje. Deja, nėra žinoma, kiek to meto Lietuvoje iš viso buvo slaptųjų mokyklų.
Nors mokyti vaikus namuose buvo bene saugiausia, perduodamos žinios buvo silpnos. Paprastai motina, pasisodinusi vaiką šalia ir kartu dirbdama darbus, galėjo suteikti labai mažai žinių: išmokyti pažinti raides ir skaityti poterius. Iš pirmo žvilgsnio atrodydavo, kad mama rateliu verpia siūlus, o jai ant kelių sėdi vaikas. Tokį vaizdą galėjo susidaryti į namus užsukęs nepageidaujamas svečias. Iš tikrųjų mama, prisidengusi darbu, pasisodinusi ant kelių, mokė vaiką skaityti. Taip supaprastintai vaizduojama lietuviškoji vargo mokykla (25.3 pav.). Šitaip siekta apsisaugoti nuo caro žandarų.
Paaiškinkite, kodėl ši skulptūra turi ir neoficialų pavadinimą – „Lietuviškoji vargo mokykla“. Kokia pagrindinė skulptūros mintis?
Naudingiau buvo pasamdyti slaptosios mokyklos mokytoją – darãktorių, kuris už atlygį vienu metu paprastai mokė keletą valstiečių atžalų.
Slaptosios mokyklos buvo dviejų tipų: nuolatinės ir kilnojamosios. Nuolatinė mokykla paprastai būdavo įrengiama vieno valstiečio namuose ir veikė nuolat. Tai žinojo aplinkui gyvenantys valstiečiai – jie slapta leisdavo savo vaikus į tokią mokyklą. Todėl slaptosios mokyklos mokytoją samdydavo bent kelių kiemų ar net kaimų valstiečiai, turintys mokyklinio amžiaus vaikų. Rečiau nuolatinė slaptoji mokykla būdavo paties daraktoriaus namai. Nuolatinė mokykla būdavo įrengiama atskirai nuo gyvenamosios patalpos, dažniausiai seklyčioje. Kad būtų patogiau mokytis, tokioje patalpoje pastatydavo suolų, kėdžių (25.4 pav.).
Kuo išsiskyrė slaptosios mokyklos vidus? Nuo ko tai priklausė?
Gerokai saugiau buvo vaikus mokyti kilnojamosiose slaptosiose mokyklose. Jos buvo perkeliamos vis kitur, mokslai vykdavo kas savaitę (kartais dažniau ar rečiau). Kilnojamąja mokykla trumpam virsdavo vieno iš besimokančių vaikų šeimos namai. Tokias mokyklas žandarai rečiau susekdavo.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite nelegalių lietuviškų mokyklų tipus.
- Kodėl slaptųjų mokyklų tinklas Lietuvoje buvo nevienodas?
Mokymas slaptosiose mokyklose ir bausmės už draudžiamą mokymą jose
AKTUALU: kokie slaptosios mokyklos ugdymo svarbiausi bruožai?
Mokymas spaudos draudimo laikotarpiu labai skyrėsi nuo mokymo dabartinėje Lietuvoje. Mokinių mokymo lygis slaptosiose mokyklose be išimties priklausė nuo daraktoriaus ir jo išsilavinimo. Paprastai slaptųjų mokyklų mokytojai mokslo buvo ragavę valdiškose liaudies mokyklose, lietuviško rašto išmokę slaptosiose mokyklose. Kiti išsilavinimo pagrindus buvo įgiję gimtuosiuose namuose, tarnaudami carinės Rusijos kariuomenėje ar gyvendami ir dirbdami užsienyje. Kai kurie slaptųjų mokyklų mokytojai buvo mokęsi vidurinėse mokyklose. Tačiau būdavo ir savamokslių daraktorių.
Dauguma jų neturėjo nei savo žemės, nei kito nekilnojamojo turto. Miesteliuose gyvenantys slaptųjų mokyklų mokytojai geriausiu atveju turėjo savo pastogę ir daržą. Daraktoriai buvo ir žinomi lietuvių rašytojai: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Povilas Višinskis, Jonas Biliūnas. Valstiečiai labai gerbė slaptųjų mokyklų mokytojus, juos laikė mokslo ir šviesos nešėjais.
Slaptosiose mokyklose būdavo suteikiama pačių paprasčiausių žinių. Dažniausiai daraktoriai mokinius mokydavo tikybos, skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Buvo mokomasi iš knygnešių pargabentų lietuviškų elementorių ar paprasčiausių maldaknygių. Mokslas paprastai trukdavo nuo gyvulių ganymo pabaigos rudenį iki jų išginimo pavasarį, t. y. tris, keturis, šešis, rečiau – aštuonis mėnesius.
Mokymo turinys ir metodai priklausė nuo daraktoriaus pastangų ir pasirengimo. Dažniausiai būdavo mokoma individualiai, raidžių sudedamuoju (skiemenavimo) metodu, tekstus skaitymo įgūdžiams įtvirtinti atstodavo poteriai, katekizmas ar giesmės. Patyrę daraktoriai mokydavo sumaniau. Svarbiausias mokymo tikslas – išmokyti skaityti gimtąja kalba spausdintą, dažniausiai religinį, tekstą, pamokyti poterių, katekizmo.
Slaptosios mokyklos buvo persekiojamos. 1862 m. gruodžio 23 d. generalgubernatorius savo pavaldiniams nurodė ieškoti slaptųjų mokyklų, jų organizatorius ir uždraustų knygų platintojus bausti. Veiksmai prieš slaptąsias mokyklas vis aktyvėjo (1 šaltinis).
Slaptosios mokyklos savininkus, daraktorius paprastai bausdavo 5–50 rublių bauda. 1892 m. balandžio 3 d. buvo priimtos Laikinosios taisyklės dėl bausmių už slaptą mokymą Vilniaus, Kaũno, Gar̃dino, Minsko, Vitebsko, Mogiliãvo, Kijevo, Podòlės ir Voluinės gubernijose (Ùžnemunėje ši tvarka įvesta 1900 m. gegužės 26 d.). Didžiausia numatyta bauda – 300 rublių arba 3 mėnesiai kalėjimo. Valdžia, bijodama, kad valstiečiai gali pasipriešinti, retai skirdavo dideles baudas – paprastai jos neviršijo 25 rublių. Vadovaujantis Laikinosiomis taisyklėmis, atsakomybėn būdavo traukiami daraktorius, namų, kuriuose buvo mokoma, savininkas ir mokinių tėvai. Mokykla būdavo uždaroma, jos savininkas ir daraktorius baudžiami pinigine bauda arba kalėjimu (2 šaltinis).
Klausimai ir užduotys
- Kodėl skyrėsi daraktorių išsilavinimo lygis?
- Kokia didžiausia bauda grėsė Rusijos valdžiai išaiškinus slaptąją mokyklą?
- Pažiūrėkite Jono Trukano filmą „Knygnešys“ (2011 m.) ir palyginkite filme knygnešių patirtus sunkumus su vadovėlio medžiaga.
Draudimo steigti lietuviškas mokyklas panaikinimas ir slaptosios mokyklos reikšmė
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl XX a. pr. valstiečiai suaktyvino kovą už lietuviškas mokyklas? Kokie šios kovos padariniai?
1905 m. Rùsijoje kilo revoliucija, tuo prasidėjo neramumai visoje šalyje (žr. 18.2 vadovėlio temą). Valstiečiai viešai ėmė reikalauti, kad jiems leistų legaliai steigti lietuviškas mokyklas, vartoti lietuvių kalbą mokyklose. Valdiškos mokyklos buvo uždaromos, vietoj jų įkuriamos lietuviškos mokyklos. Pastangos buvo vaisingos: valdžia, išgyvendama krizę, ryžosi atšaukti draudimą steigti lietuviškas mokyklas. 1905 m. gegužės 1 d. įsaku ir kitų metų balandžio 22 d. įstatymu vėl leista pradžios mokyklose mokyti lietuviškai. Rugpjūčio 21 d. panaikintos Laikinosios taisyklės dėl baudų už slaptą mokymą. Tai reiškė, kad lietuvių tauta laimėjo kovą už lietuvišką mokyklą.
Slaptųjų mokyklų ir knygnešių veikla, kuri truko keturis dešimtmečius (1864–1904 m.), turėjo didelę įtaką atgimstančiai lietuvių tautai. Slaptosios mokyklos kėlė gyventojų – tiek vyrų, tiek moterų – raštingumo lygį, pirmiausia lietuviškose Kauno ir Suválkų gubernijose. Jose daugelis lietuvių (1918–1940 m. Lietuvos Respublikos vyresniosios kartos visuomenės veikėjų, meno ir mokslo žmonių) baigė pradinę mokyklą, išmoko skaityti ir rašyti gimtąja kalba. Slaptosiose mokyklose skaityti ir rašyti pramokę valstiečių vaikai galėjo skaityti įvairias knygas ir periodinius leidinius. Mokytojai vaikams dažnai įžiebdavo meilę gimtajai kalbai, raštui ir savo šaliai. Neatsitiktinai dauguma šių mokyklų mokinių vėliau tapo draudžiamos lietuviškos spaudos skaitytojais, rėmėjais ir platintojais. Slaptosios mokyklos vienijo lietuvių tautą ir ugdė jos priešiškumą caro valdžiai. Lietuviškos mokyklos padėjo lietuvių tautai sąmonėti, išsaugoti tautinę kultūrą.
Klausimai ir užduotys
- Kuriais metais Lietuvoje neliko slaptųjų lietuviškų mokyklų?
- Aptarkite, kuo prasmingas buvo mokymas slaptojoje lietuviškoje mokykloje.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kokiomis aplinkybėmis Lietuvoje pradėtos steigti nelegalios lietuviškos mokyklos?
- Kodėl nelegalias mokyklas steigė tik valstiečiai?
- Kodėl skyrėsi nelegalių lietuviškų mokyklų skaičius Vilniaus ir Kauno gubernijose?
- Koks buvo mokytojų ir mokymo lygis nelegalioje mokykloje?
- * Dirbdami poromis, remdamiesi tekstu ir savo žiniomis, aptarkite mokymą Lietuvos mokyklose spaudos draudimo metais ir XXI a. pradžioje. Palyginkite mokymo patalpas, inventorių, mokymo lygį, mokytojus. Paaiškinkite panašumus ir skirtumus.
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite, ar jūsų kaime, rajone, apskrityje veikė nelegali lietuviška mokykla. Keliais sakiniais aprašykite nustatytos slaptosios mokyklos veiklą ir svarbą vietos bendruomenei.
Darbas su šaltiniais
1 ŠALTINIS
Iš istoriko Antano Tylos straipsnio
Persekioti slaptąsias mokyklas buvo pasitelkti pradinių mokyklų mokytojai, taikos tarpininkai, policija, apskričių karo viršininkai. 1877 m. į šį darbą buvo įtrauktos žandarų valdybos. Policija ir žandarai turėjo šnipų tinklą ir jų padedami susekdavo slaptąsias mokyklas. <...>
Caro valdininkai rūpinosi, kad jų įsteigtas mokyklas lankytų kuo daugiau mokinių. Trãkų apskrityje XIX a. paskutiniame dešimtmetyje valstiečiai už vaikų nesiuntimą į valdiškas pradines mokyklas buvo baudžiami piniginėmis baudomis. <...> Dėl mažo mokinių skaičiaus pradžios mokyklose Trakų apskrities taikos tarpininkas areštavo 4 seniūnus, o 15 seniūnų už abejingą pažiūrą į mokyklas nubaudė piniginėmis baudomis.
Pagal Antano Tylos straipsnį „Slaptas lietuvių mokymas 1862–1906 metais“, knyga „Lietuvių Atgimimo istorijos studijos“, I t., Vilnius, 1990, p. 60, 62.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Koks pagrindinis šaltinyje aprašytų caro valdininkų tikslas?
- Kokiomis priemonėmis caro valdininkai kovojo su nelegaliomis lietuviškomis mokyklomis?
- Kodėl valstiečiai vengė savo vaikus leisti į caro valdininkų įsteigtas mokyklas?
- Kokie šaltinyje aprašytų caro valdininkų veiksmų rezultatai? Atsakymą argumentuokite.
2 ŠALTINIS
Iš 1899 m. kovo 4 d. Kauno gubernatoriaus pranešimo Vilniaus generalgubernatoriui
Kauno gubernijos liaudies mokyklų direktorius persiuntė man policijos kvotą apie slaptosios mokyklos atradimą Ukmergė̃s apskrities Butėnų kaime.
Iš kvotos matyti, kad Alõtų valstietis Pranas Kaminskis, Mato sūnus, mokęsis Svėdasų liaudies mokykloje, minėtame kaime nuo 1898 m. lapkričio mėn. atidarė slaptąją mokyklą, kurioje mokėsi valstiečių vaikai, berniukai ir mergaitės, 7–8 metų amžiaus, rusų ir lietuvių rašto ir katalikiškų maldų. Mokykloje buvo 18 mokinių. Mokymas vyko paeiliui minėtų valstiečių namuose ir kiekviename name užtrukdavo po savaitę; taigi ši mokykla buvo kilnojamoji. Už mokymą, neskaitant maisto ir buto, valstiečiai mokėjo Kaminskiui po 5 kapeikas per mėnesį kiekvienas.
Apklausti besimokiusių vaikų tėvai neneigia pirmiau išdėstytų faktų, tvirtina, kad Kaminskis mokė vaikus tik maldų.
Asmenų, kurie susiję su byla, turtinė padėtis yra tokia: Pranas Kaminskis ir Stanislovas Žvirblis jokio turto neturi, o visi kiti turi nekilnojamojo turto ir yra žemdirbiai.
Pateikdamas tai jūsų prakilnybės nuožiūrai, turiu garbės pridurti, kad aš, savo ruožtu, manyčiau, kad valstietį Praną Kaminskį už kilnojamosios slaptosios mokyklos atidarymą ir vaikų mokymą reikia nubausti pinigine 25 rublių bauda; jeigu jis neįstengs jos sumokėti, pakeisti į areštą septynioms paroms policijoje, o besimokiusių vaikų tėvus už moralinės paramos teikimą slaptajai mokyklai, nes atidavė į ją savo vaikus, už materialinę pagalbą, nes skyrė paeiliui patalpas ir mokėjo mokytojui piniginį mokestį, davė maisto ir butą – pinigine 10 rublių bauda kiekvieną, pakeisti į areštą trims paroms policijoje tuo atveju, jeigu neįstengs jos sumokėti.
Pagal knygą „Lietuvos istorijos chrestomatija (1861–1990 III 11)“, sudarė Aldona Gaigalaitė, Juozas Skirius, Kaunas, 1993, p. 35, 37.Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus:
- Koks pranešimo tikslas?
- Kuo, pasak pranešimo autoriaus, nusikalto Alotų valstietis Pranas Kaminskis?
- Kaip galite paaiškinti šaltinyje minimą sąvoką liaudies mokykla?
- Kodėl P. Kaminskio įkurta mokykla buvo kilnojamoji?
- Kodėl P. Kaminskio įkurtoje mokykloje mokėsi valstiečių vaikai?
- Kuo, pranešimo autoriaus teigimu, nusikalto P. Kaminskio mokykloje besimokančių vaikų tėvai?
- Kokią išvadą, remdamiesi šaltiniu, galite padaryti apie Rusijos imperijos valdžios vykdytas priemones prieš slaptosios mokyklos steigėjus ir šios mokyklos mokinių tėvus?
Sąvokos
Darãktorius – spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904 m.) slaptojoje mokykloje Lietuvoje dirbęs mokytojas.
- Service provided by UAB "Biznio mašinų kompanija" and "Star Cloud OÜ"