Chapter 5.6 (Gamtos mokslai 5 kl)

Kaip mūsų kūnas pasisavina skirtingas medžiagas (5.6 tema)

Kaip mūsų kūnas pasisavina skirtingas medžiagas

Kad galėtume panaudoti iš aplinkos gaunamas medžiagas, pavyzdžiui, maistą, deguonį, vandenį, organizmas turi jas pernešti ir pasisavinti. Medžiagų pérnaša – tai medžiagų keliavimas iš ląstelės į ląstelę. Pernešant organizmo medžiagas, dalyvauja skirtingos organų sistemos: virškinimo, kvėpavimo ir kraujotakos.

Virškinimo sistèmą (5.6.1 pav.) sudaro tokie orgnai: burna, stemplė, skrandis ir žarnynas. Į virškinimo sistemą patekęs maistas joje apdorojamas, susmulkinamas, maisto medžiagos įsiurbiamos, o likusios atliekos – pašalinamos. Taip organizmas aprūpinamas būtinomis maisto medžiagomis ir energija.

5.6.1 pav. Virškinimo sistema

Virškinimo sistema prasideda ir pradeda darbą burnoje, kai į ją patenka maistas. Joje maistas pradedamas smulkinti kramtant ir suvilgomas seilėmis. Tada stemple juda į skrandį. Skrandyje maistas virškinamas. Vėliau jis patenka į žarnyną, iš ten įsiurbiamas į kraują. Likusios neįsiurbtos medžiagos pašalinamos.

Dėl kvėpavimo sistèmos apsirūpiname mums taip reikalingu deguonimi ir pašaliname anglies dioksidą. Kvėpavimo sistema sudaryta iš šių organų: nosies, trachėjos, bronchų ir plaučių (5.6.2 pav.).

5.6.2 pav. Kvėpavimo sistema

Per nosį į kvėpavimo sistemą patenka oras, o nosies plaukeliai jį dar išvalo nuo didelių dulkių. Toliau oras juda vamzdeliu, vadinamu trachėja, ji išsišakoja į du bronchus. Bronchai – irgi vamzdeliai, jais oras juda iš trachėjos į plaučius. Kiekvienas bronchas turi daugybę šakų ir jos sudaro plautį. Plaučius taip pat turime du. Juose mūsų įkvėptas deguonis patenka į kraują, o anglies dioksidas – pašalinamas iš kraujo.

Kvėpuoja visi gyvi organizmai, net ir augalai. Svarbu atkreipti dėmesį ir į oro kokybę, tai yra kiek oras, kuriuo kvėpuojame, yra užterštas. Kvėpuojant užterštu oru, kenkiama sveikatai, gali išsivystyti įvairių ligų. Labiausiai užterštas oras būna miestuose, daug transporto bei pramonės turinčiose vietovėse.

Kraujótakos sistemà mus aprūpina maisto medžiagomis, padeda po kūną išnešioti deguonį.

Kraujotakos sistemą sudaro kraujagyslės ir širdis (5.6.3 pav.). Širdis yra pagrindinis kraujotakos sistemos organas, varantis kraują po visą kūną. Į širdį ateina ir iš jos išeina kraujagyslės. Kraujagyslės – tai vamzdeliai, kuriais kraujas pasiekia visas kūno dalis.

5.6.3 pav. Kraujotakos sistema

Tai įdomu! Ar žinojote, kad mėlynasis banginis turi didžiausią širdį iš visų gyvūnų? 2014 m. į sausumą išmesto mėlynojo banginio širdis svėrė 199,5 kg ir buvo 1,5 m ilgio! Beje, žmogaus širdis sveria vos 310 g.

Tiriamasis darbas 
​„Kaip veikia virškinimo sistema“

Atlikdami šį darbą, sukursime virškinimo sistemos modelį ir išsiaiškinsime, kaip skrandžio sultys suskaido maistą.

5.6.4 pav. Virškinimo sistemos modelio kūrimo etapai

Jums reikės: sandariai uždaromo plastikinio maišelio, kelių sausainių, baltojo acto.

Darbo eiga (5.6.4 pav.):

  1. Paimkite kelis sausainius ir susmulkinkite. Koks virškinimo sistemos organas atlieka šią funkciją?
  2. Sudėkite gabalėlius į maišelį ir įpilkite puodelį baltojo acto. Sandariai užspauskite maišelį.
  3. Rankomis pamaigykite sausainius vaizduodami skrandžio veiklą.
  4. Palikite maišelį kelioms valandoms.
  5. Po kelių valandų patikrinkite. Ar sausainiai išliko gabalėlių formos, ar pavirto į tyrę?

Actas yra rūgštus kaip ir mūsų skrandžio vidaus terpė. Laužydami sausainius, vaizduojame dantų atliekamą darbą burnoje. Actas sausainius suskaido į tyrę, panašiai kaip tai su maistu padaroma skrandyje.

Klausimai ir užduotys

  1. Atlikite oro dulkėtumo tyrimą savo aplinkoje. Tam prireiks permatomos lipniosios juostos. Atkirpkite kelis maždaug 15 cm ilgio gabaliukus ir kiekvieną palikite skirtingose vietose visą dieną, pavyzdžiui, savo namuose, kieme. Pridėję juostas prie balto popieriaus lapo, palyginkite rezultatus. Kur dulkėtumas didesnis?
  1. Pasidomėkite, kiek laiko žmogus gali išgyventi be reikalingų medžiagų: maisto, vandens, deguonies.
  2. Vidutinis 7–12 metų žmogaus pulsas ramybės būsenoje yra 75–110 tvinksnių per minutę. Apčiuopkite pulsą riešo srityje, kaip parodyta paveikslėlyje, ir apskaičiuokite, kiek tvinksnių per minutę plaka jūsų širdis. Ar šis skaičius patenka į nurodytą ribą?
  1. Žmogus ramybės būsenoje vidutiniškai įkvepia 16–20 kartų per minutę. Kelias minutes pašokinėkite, pabėgiokite ar kitaip pajudėkite ir apskaičiuokite, kiek kartų per minutę įkvėpsite. Ar šis skaičius padidėjo, ar pamažėjo? Kodėl?
  2. Kokias dar žinote žmogaus organų sistemas ir kokias funkcijas jos atlieka?

Ko išmokome?

  • Medžiagų pernaša – tai medžiagų keliavimas po visą organizmą ir iš ląstelės į ląstelę.
  • Virškinimo sistemą sudaro burna, stemplė, skrandis ir žarnynas. Virškinimo sistema aprūpina mus maisto medžiagomis ir energija.
  • Kvėpavimo sistema sudaryta iš nosies, trachėjos, bronchų ir plaučių. Ji aprūpina mus deguonimi ir pašalina anglies dioksidą.
  • Kraujotakos sistemą sudaro kraujagyslės ir širdis. Kraujotakos sistema po kūną išnešioja maisto medžiagas ir deguonį.
Please wait