Tema / sąvoka | Apibūdinimas |
Vanduo | - Pirmoji gyvybė Žemėje atsirado vandenyje.
- Ieškodami gyvybės ženklų kitose planetose, mokslininkai ieško vandens arba buvusių jo pėdsakų.
- Vanduo sudaro didžiąją dalį žmogaus ir kitų gyvūnų kūno, jis yra būtinas organų veiklai.
|
Medienos indai | - Augalai naudoja vandenį kaip medžiagų nešiklį ir per fotosintezės procesą gamindamiesi maistą.
- Medienos indai – augalo viduje esantys dariniai, kuriais vanduo su medžiagomis kyla nuo šaknų į kitas augalo dalis.
|
Saugumo ir etikos gamtoje taisyklės | - Prieš atlikdami tyrimus gamtoje, turime susipažinti su saugumo ir etikos taisyklėmis.
- Gamtoje negalima teršti, triukšmauti, trikdyti gyvūnų, valgyti nepažįstamų augalų ir grybų. Svarbu tinkamai apsirengti ir neiti vienam.
|
Atpažinimo raktas | - Atpažinimo raktai padeda pažinti pastebėtą organizmą.
- Atpažinimo raktai paremti organizmų bruožais.
- Visos organizmų grupės turi atskirus atpažinimo raktus.
|
Kūdros organizmų įvairovė | - Kūdroje gyvena daugybė įvairių organizmų: paukščių, augalų, vabzdžių, moliuskų, žuvų.
- Didelė ir kūdros mikropasaulio įvairovė, matoma pro mikroskopą.
|
Organizmų karalystė | - Karalystė – didelė organizmų, kuriuos sieja panašumai, grupė.
- Gyvieji organizmai skirstomi į penkias karalystes: gyvūnų, augalų, grybų, bakterijų ir protistų.
|
Fotosintezė | Fotosintezė – procesas, per kurį augalai, naudodami saulės šviesą, vandenį ir anglies dioksidą, pasigamina maisto ir deguonies. |
Organizmų grupė | - Organizmų grupė – tai gyvų organizmų, turinčių bendrų bruožų, visuma.
- Iš to, kaip organizmas maitinasi ir juda, galime nuspręsti, ar tai gyvūnas, augalas ar grybas.
- Bestuburiai gyvūnai sudaro didžiąją visų gyvūnų dalį.
- Pagal tai, kaip juda, kokią kūno dangą ir galūnes turi, stuburiniai gyvūnai gali būti skirstomi į penkias pagrindines klases: žuvis, varliagyvius, roplius, paukščius, žinduolius.
|
Rūšis | - Rūšis – artimi organizmai, turintys savitų požymių, galintys tarpusavyje poruotis ir susilaukti vaisingų palikuonių.
- Rūšių pavadinimai – organizmų rūšių žymėjimas dviem lotyniškais žodžiais: genties ir rūšies.
- Lotyniškas rūšies pavadinimas rašomas pasviruoju šriftu, pirmasis žodis iš didžiosios raidės, antrasis – iš mažosios.
- Karlas fon Linėjus – švedų gamtininkas, sugrupavęs gyvūnus, augalus ir patikslinęs, kas yra rūšis.
|
Veislė | Veislė – žmogaus dirbtinai išvesta tos pačios rūšies organizmų grupė. |
Gentis | Gentis – grupė, apimanti artimas rūšis, kilusias iš bendro protėvio. |
Adaptacija | - Adaptacija – tai organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos.
- Organizmai gali prisitaikyti prie aplinkos savo forma ir spalva.
|
Mimikrija | Mimikrija – organizmų prisitaikymas prie aplinkos apsimetant kitais organizmais arba supanašėjant su jais. |
Prisitaikymas prie žiemos | Kad ištvertų žiemą, gyvūnai arba migruoja, arba užmiega žiemos miegu, arba keičia kūno dangą ar spalvą. |
Ląstelė | - Ląstelės – gyvųjų organizmų sudedamosios dalys.
- Organizmai, sudaryti iš vienos ląstelės, vadinami vienaląsčiais, pavyzdžiui, mielės, bakterijos, valkčiadumbliai, amebos.
- Organizmai, sudaryti iš daug ląstelių, yra daugialąsčiai, pavyzdžiui, žmogus, šuo ar medis.
- Ląstelė – mažiausias organizmų struktūrinis vienetas.
|
Ląstelės organelė | - Ląstelės organelė – ląstelės dalis, atliekanti tam tikrą funkciją.
- Tiek gyvūnų, tiek augalų ląstelės turi plazminę membraną, branduolį, citozolį, mitochondrijas.
- Augalinės ląstelės dar turi ląstelės sienelę, chloroplastus, centrinę vakuolę.
|
Audinys | Panašios ląstelės susijungia sudarydamos audinius, pavyzdžiui, raumeninį audinį. |
Organas | Skirtingi audiniai susijungia sudarydami organus, pavyzdžiui, širdį. |
Organų sistema | Organai susijungia sudarydami organų sistemą, pavyzdžiui, kraujotakos sistemą. |
Organizmas | Skirtingos organų sistemos susijungia sudarydamos organizmą, pavyzdžiui, žmogaus organizmą. |
